Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Byla Nr. N-62-2369-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-62-2369-10
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2369/2010Procesinio sprendimo kategorija 48.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo F. A. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimo F. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė F. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. liepos 1 d., apie 23.30 val., Šalčininkų rajone, Dieveniškių miestelyje, Girininkijos gatvėje, (duomenys neskelbtini), keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu pripažino F. A. kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 100 litų baudą. Teismas konstatavo, jog F. A. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, B. Š. pareiškimu ir paaiškinimu, A. M. ir P. T. paaiškinimais. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į F. A. asmenybę – anksčiau administracine tvarka nebaustas, pensininkas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. F. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

II.

Apeliaciniu skundu F. A. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apelianto teigimu, 2009 m. liepos 1 d., apie 22.30 val., jam važiuojant Girininkijos gatve, (duomenys neskelbtini), į važiuojamąją dalį išbėgo B. Š. ir P. T., kurie buvo neblaivūs, ir neleido jam pravažiuoti. Jam sustabdžius automobilį, prie jo pribėgo P. T. ir pradėjo jį filmuoti videokamera. Tuo pat metu pasirodė I. K., kuris būdamas neblaivus, jo atžvilgiu pradėjo keiktis įvairiais necenzūriniais žodžiais daugelio mažamečių vaikų akivaizdoje. Jam pavyko išvažiuoti tik kaimyno dėka. Po kiek laiko, apelianto teigimu, jis vėl važiavo pro tą patį namą, ir vėl kelią jam pastojo B. Š. bei P. T., kurie keikėsi necenzūriniais žodžiais jo atžvilgiu. Tai kartojosi ir trečią kartą. Pasak apelianto, P. T. ir kiti keikėsi necenzūriniais žodžiais pasienio pareigūnų akivaizdoje, nustūmė jo automobilį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neištyrė visų įvykio aplinkybių, neapklausė liudytojų ir jo atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ne jis, o B. Š., P. T. ir I. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais gatvėje, jie trukdė jam pravažiuoti. Jis pažymi, kad po to, kai B. Š. ir P. T. jam kelią pastojo antrą kartą, jis kreipėsi į policiją, tačiau budėtojas pranešė, jog šiuo metu nėra automobilio, kuriuo būtų galima atvykti į įvykio vietą. Po trečio karto, pasak apelianto, jis pats nuvyko į policiją ir prašė pareigūnus atvykti, tačiau jie atsisakė. Apelianto teigimu, jo nurodyti asmenys, prieš tai įžeidinėjo V. N., kuris dėl tokių veiksmų pateikė skundą policijai. Pasak apelianto, V. N. matė įvykį ir jo atžvilgiu. Be to, paties V. N. teigimu, jis buvo kartu su žmona Gražina. Apelianto manymu, norint nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes būtina apklausti liudytojus – V. N., G. N., E. Š., B. Š., I. K., A. M., P. T., V. B. ir A. U., bei iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalauti jo paties 2009 m. liepos 28 d. skundą dėl to paties dalyko, 2010 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą Nr. IS(18.1.10)-263, kuriame išdėstyti patikrinimo, atlikto dėl 2009 m. liepos 1 d. įvykio, faktai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog F. A. dėl įvykio į policiją nesikreipė, nagrinėjant bylą teisme visiškai prisipažino ir gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu F. A. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Apeliaciniame skunde F. A. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnis numato, jog įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame F. A., nurodyta, kad jis 2009 m. liepos 1 d., apie 23.30 val., Šalčininkų rajone, Dieveniškių miestelyje, Girininkijos gatvėje, (duomenys neskelbtini), keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką.

F. A. savo rašytiniame 2009 m. liepos 20 d. paaiškinime, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, jog jis nieko neįžeidinėjo ir necenzūrinių žodžių nevartojo, o jam važiuojant savais reikalais pro Girininkijos gatvės namą (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo buvusi sugyventinė B. Š., ji išėjo į gatvę ir pradėjo jį stabdyti, kartu išėjęs P. T. kišo koją po automobiliu ir pradėjo viską filmuoti mobiliuoju telefonu. Jo teigimu, jis apie 00.30 val. nuvyko į Šalčininkų policijos komisariatą ir apie įvykį papasakojo pareigūnams (b. l. 7). Apeliaciniame skunde jis taip pat neigė keikęsis necenzūriniais žodžiais, o nurodo, kad B. Š., P. T. ir I. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais gatvėje, trukdė jam pravažiuoti.

B. Š. rašytiniame pareiškime (b. l. 2) ir paaiškinime (b. l. 4) nurodė, kad 2009 m. liepos 1 d., apie 23.30 val. prie jos kiemo, adresu Girininkijos gatvė (duomenys neskelbtini), Dieveniškių miestelyje, Šalčininkų rajone, privažiavo automobilis ir sustojo, ji išėjo į kiemą ir priėjusi prie automobilio pamatė buvusį sugyventinį F. A., kuris pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Išėjęs P. T. minėtą automobilį pradėjo filmuoti, tada F. A. užvedė automobilį ir nuvažiavo. Po kelių minučių priėjo A. M., kuriai ji papasakojo, kas įvyko, dar po kelių minučių privažiavo pasienio policijos automobilis, kurį iškvietė P. T., ir pareigūnams ji taip pat viską papasakojo. Analogiškai įvykio aplinkybes aiškino P. T. (b. l. 7).

A. M. savo paaiškinime nurodė, kad išgirdo B. Š. ir F. A. riksmus bei jo vartotus necenzūrinius žodžius, o nuėjus pas B. Š., F. A. jau nebuvo. Buvo atvykę pasienio pareigūnai, tačiau F. A. jie nematė (b. l. 5).

Tokiu būdu, B. Š., P. T. ir A. M. skirtingai aiškina įvykio aplinkybes nei F. A.. Tačiau teismas, priimdamas nutarimą, kuriuo F. A. skirta administracinė nuobauda už ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, iš esmės vadovavosi tik rašytiniais asmenų paaiškinimais, duotais policijos komisariate. B. Š., P. T. ir A. M. nebuvo apklausti teismo posėdyje. Nebuvo aiškintasi, ar F. A. iš tikrųjų po įvykio kreipėsi į Šalčininkų rajono policijos komisariatą.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais paminėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad teismo posėdžio metu F. A. savo kaltę pripažino, tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išsamiai patikrinti, kokius apskritai paaiškinimus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 2 (12), 2007, p. 51-56), nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas, nes teismo posėdžio protokolas atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt., toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

F. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius