Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Editai Naujokaitei, gynėjai advokatei E. Ž., nukentėjusiajam J. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „„(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, gyvenantis „(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. 2011-09-04 apie 20.25 val. būdamas neblaivus (2,31 promilių), bendrabučio, Kalvarijų g. 159, Vilniuje, koridoriuje, siekdamas išvengti sulaikymo, viena ranka griebė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patruliui J. S. už kaklo prispausdamas jį prie sienos, kita ranka sudavė smūgį į smakrą, nugriuvus ant žemės toliau smaugė J. S., vyriausiajam patruliui L. Z. bandant uždėti antrankius, spardėsi, bandė smūgiuoti rankomis, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams.

Be to, S. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą asmeniui dėl neatsargumo, o būtent 2011-09-04 apie 20.25 val. būdamas neblaivus (2,31 promilių), bendrabučio, Kalvarijų g. 159, Vilniuje, koridoriuje, siekdamas išvengti sulaikymo, viena ranka griebė tarnybines pareigas atliekančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patruliui J. S. už kaklo prispausdamas jį prie sienos, kita ranka sudavė smūgį į smakrą, dėl ko grumtynių metu griūnant ant žemės J. S. lūžo dešinės plaštakos II delnakaulis.

S. N. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo neblaivus ir nieko neatsimena. Prabudo rytą areštinėje. Po to sužinojo, kad įvyko grumtynės, kurias pripažįsta. Grįžus namo sugyventinė pasakė, kad jis prisidirbo. Jo veiks us įtakojo alkoholis.

Nukentėjusysis J. S. teisme parodė, kad gavo iškvietimą dėl šeimyninio konflikto. Atvykus sugyventinė skundėsi, norėjo rašyti pareiškimą. Kaltinamasis buvo girtas. Siekiant pristatyti asmenį į komisariatą šis norėjo išvengti sulaikymo, ir įvyko grumtynės.Kaltinamasis jį prispaudė, smaugė. Jis pakirto šiam per kojas, jie abu nukrito. Jis nukrito ant rankos ir susižalojo. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kaltininkas buvo pristatytas į komisariatą. Ranka ištino, skaudėjo, jis nuvyko į ligoninę, kur jam nustatė lūžį. Gydėsi apie 90 dienų. Už skausmą, nepatogumus prašo neturtinės žalos, kurią sumažina iki 2000 litų reikalavimo.

Nukentėjusysis L. Z. teisme parodė, kad gavo pranešimą dėl šeimyninio barnio. Atvykus buvo nuspręsta viską išsiaiškinti vietoje. Jam nuėjus porininkas J. S. susikibo su S. N.. Jis išgirdo porininką šaukiant pagalbos. Išėjęs pamatė grumtynes, puolė pagalbon ir uždėjo S. N. antrankius, po ko iškvietė į pagalbą kitą ekipažą. Uždėjus antrankius J. S. sakė, kad skauda ranką. Netrukus šio ranka ties plaštakos riešu pradėjo tinti. Atvykęs ekipažas išvežė S. N., jie irgi nuvyko į komisariatą. Jis rašė tarnybinį, o iškviesta greitoji medicinos pagalba J. S. išvežė į ligoninę. Po kurio laiko jam paskambino J. S., nurodė buvimo vietą. Jis nuvykęs paėmė J. S., šiam ant rankos buvo tvarstis.

Iš specialisto išvados matyti, kad J. S. buvo padarytas dešinės plaštakos II delnakaulio lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-09-04), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl delnakaulio lūžio. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo gautis griūnant su plaštakos atsitrenkimu į kietą paviršių. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. l. 83-84).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad S. N. aktyviais fiziniais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent policijos pareigūnui J. S., vėliau į pagalbą atėjusiam policijos pareigūnui L. Z., šiems vykdant tarnybines pareigas. Besipriešindamas policijos pareigūnui J. S. S. N. su šiuo susigrūmė, dėl ko pareigūnui J. S. griūnant buvo padarytas medicinos specialisto nustatytas sužalojimas (delnikaulio lūžis), atitiktis nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią tiesą byloje ir S. N. kaltę dėl to patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymai, medicinos specialistų išvada ir kaltinamojo parodymai, kuriais jis kaltę pripažino visiškai, nors ir nesugebėjo detalizuoti savo nusikalstamų veiksmų. Minėtus duomenis teismas pripažįsta patikimais ir leistinais įrodymais byloje, o jų visumą kaip pakankamą nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti.

S. N. pasipriešino fiziniu smurtu tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, kurie atvykę pagal iškvietimą, norėjo kaltinamąjį sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą dėl galimo neteisėto elgesio šeimyninėje aplinkoje. S. N. pareigūnui J. S. ranka griebė už kaklo, sudavė smūgį į smakrą, smaugė, vėliau pareigūnui L. Z. bandant uždėti antrankius spardėsi ir muistėsi, taip aktyviais veiksmais ir fiziniu smurtu pasipriešino kita ranka sudavė smūgį į smakrą, nugriuvus ant žemės toliau smaugė J. S., vyriausiajam patruliui L. Z. bandant uždėti antrankius, spardėsi, bandė smūgiuoti rankomis, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams, šiems kaip valstybės tarnautojams vykdant tarnybines pareigas. Tokie S. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Grumtynių metu nukentėjusiajam J. S. lūžo delnikaulis, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis parodė, kad besipriešinančiam S. N. pakirto kojas, dėl ko šis būdamas įsikibęs į jį griuvo ir tuo pačiu pargriovė nukentėjusįjį. Medicinos specialistų išvada patvirtina, kad sužalojimas galėjo gautis nukentėjusiajam griūnant ir su plaštaka atsitrenkiant į kietą paviršių. Tokių duomenų visuma patvirtina, kad nesunkus kūno sužalojimas J. S. buvo padarytas ne nuo tiesioginių kaltinamojo S. N. smūgių, tokiu būdu neturint tyčios padaryti šį sužalojimą, bet dėl nukentėjusiojo plaštakos atsitrenkimo į žemę. Įvertinęs tai teismas pripažįsta, kad veikos pasekmių atsiradimui buvo reikalingas ne tik kaltinamojo S. N. pavojingas elgesys įsikabinant į nukentėjusįjį ir šį pagriaunant, bet ir nukentėjusiojo rankos kontaktas su žemės paviršiumi, ko tiesiogiai kaltininkas nesiekė ir nenumatė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad S. N. suprato galimybę nukentėjusiajam pagriūti taip, kad šiam lūžtų delnikaulis, kad jis tinkamai įvertino galimas pasekmes jų norėdamas arba sąmoningai leisdamas joms kilti. Tokiu būdu teismo minėti įrodymai ir įvertinta įvykio situacija rodo, kad S. N. griūdamas ir įsikibdamas į nukentėjusįjį J. S. rankomis negalėjo numatyti, kad dėl to nukentėjusiajam bus padarytas kilęs sveikatos sutrikdymas, nors pagal savo veikos pobūdį ir kitas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Šie faktiniai duomenys yra pagrindas teismui pripažinti, kad S. N. kaltė padarinių atžvilgiu yra ne tyčia, bet neatsargumas, todėl jo veika atitinka ne kaltinimu pareikšto baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p., bet baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. turinį.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (b. l. 69, 70, 71) matyti, jog S. N. yra pakaltinamas, todėl būdamas baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

S. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką jis įrodė pripažindamas kaltę ir sutikdamas nukentėjusiajam atlyginti neturtinę žalą. S. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 39), kas kaltinamojo pripažinau ir teismo įsitikinimu turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. .

Sprendžiat S. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas ir pirmą kartą (b. l. 48) padarė tyčinį nesunkų ir neatsargų nusikaltimus, visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, susitarė su nukentėjusiuoju J. S. dėl žalos atlyginimo, ką įrodo teismui pateiktas 2013-04-22 susitaikymo protokolas. Teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu S. N. yra dirbantis, po nusikalstamos veikos padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, iki tol buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų įvykio metu neturėjo (b. l. 60), pripažindamas kaltę ir gailėdamasis dėl įvykio įrodė, kad tinkamai įvertino savo neteisėtus veiksmus ir padarė reikalingas išvadas, savo sąmonėje suformavo pokyčius, kurie verčia jį nebeprasižengti, todėl visą tai teismas pripažįsta pagrindu manyti, kad jis ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Vertindamas visų šių aplinkybių visumą ir nukentėjusiųjų išreikštą valią teismas mato pagrindą S. N. taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Atleidus S. N. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir turinį, prisiimtus įsipareigojimus atlyginti neturtinę žalą, nemato būtinybės jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nutraukiama šiuo nuosprendžiu, S. N. skirta kardomoji priemonė naikintina nelaukiant nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis J. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 23), kuriuo prašė priteisti 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Šį reikalavimą ieškovas teisme sumažino iki 2000 litų, sudarė su kaltinamuoju susitarimą dėl tokios neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas pradėtą civilinio ieškinio procesą nutraukia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu.

Civilinis ieškovu byloje pripažinta Valstybinė ligonių kasa pareiškė 1868,21 Lt civilinį ieškinį, kuris pagrįstas pateiktais medicinos ir kitais dokumentais (b. l. 88-92). Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 str. dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išieškomos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalą padariusio asmens kaltės formos. Dėl šios priežasties teismas šį civilinį ieškinį patenkina priteisdamas iš kalto asmens Valstybinei ligonių kasai 1868,21 Lt dydžio nukentėjusiojo J. S. gydymo išlaidas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. N. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d. bei 286 str., ir bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų, kad S. N. per 6 (šešis) mėnesius J. S. atlygins 2000 (dviejų tūkstančių) litų neturtinę žalą.

Nutraukti pradėtą J. S. civilinio ieškinio procesą dėl 5000 (penkių tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš Sauliaus N. V. ligonių kasai priteisti 1868,21 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus ir dvidešimt vieną centą) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.