- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-1147-253/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- K. M.
- Kategorijos
- 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1147-253/2014
2014 m. rugpjūčio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-178-824/2014 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui K. M. dėl įpareigojimo pašalinti trukdymus bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pašalinti akmenis, sukrautus šalia gyvenamojo namo, esančio X g. 10, Kretingoje, šiaurinės pusės sienos, žemės sklypo ribose vieno metro atstumu. Nurodė, kad jis yra žemės sklypo, esančio X g. 10, Kretingoje, savininkas. Atsakovas yra gretimo žemės sklypo, esančio X g. 12, savininkas. Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2013-07-16 priėmė sprendimą Nr. l4SK-(14.14.110.)-608, kuriuo nustatė servitutą atsakovui priklausančiame gretimame žemės sklype, esančiame X g. 12, suteikiantį teisę žemės sklypo X g. 10, savininkui naudotis žemės sklypo dalimi vieno metro atstumu nuo gyvenamojo namo šiaurinės pastato sienos, pastato – sandėlio (pažymėta plane 4L Iž) sienos, prižiūrint, remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus. Atsakovas žinojo, kad yra nustatytas žemės sklypo servitutas, tam neprieštaravo ir yra pasirašęs žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, bei žemės sklypo plane. Tačiau atsakovas trukdo ieškovui naudotis nustatytu servitutu: sukrovė akmenis prie pat ieškovo gyvenamojo namo šiaurinės pusės sienos, tuo pažeisdamas 1 metro atstumą tarp pastato sienos ir sukrautų akmenų. Ieškovas neturi galimybės prieiti prie gyvenamojo namo, jį rekonstruoti, remontuoti. Šias aplinkybes patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Mano, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, nesusijusius su valdymo netekimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-04-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad akmenų pylimas irsta dėl nuo ieškovo stogo bėgančio vandens. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovas sukrovė akmenis prie ieškovo pastato sienos. Taip pat teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo, kad ketina atlikti pastato sienos remonto ar rekonstrukcijos darbus, ir kad atsakovo žemės sklype nustatyto servituto teritorijoje esantys keli akmenys trukdo atlikti pastato sienos dažymo darbus ar kitus remonto, rekonstrukcijos darbus, juo labiau, kad atsakovas neprieštarauja ir sutinka padėti ieškovui nusirinkti servituto zonoje esančius akmenis, tik nesutinka tai padaryti vienasmeniškai. Teismas pažymėjo, kad teise į servitutą turi būti naudojamasi sąžiningai, apsaugant savininką, kurio nuosavybės teisė ir taip jau yra apribota.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendime dėl servituto nepagrįstai neįtrauktas žodis „prižiūrint“, o yra tik „remontuojant ir/ar rekonstruojant“ prie sklypų ribų esančius statinius. Apelianto nuomone neįrašytas žodis „prižiūrint“ pakeičia servituto esmę, nes nebūtų įmanoma tinkamai prižiūrėti ieškovui priklausančio gyvenamojo namo sieną, langus, stogą, esančius šiaurinėje pusėje. Ieškovo teisių pažeidimą įrodo antstolės B. T. 2014-01-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos prie jo. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus 2013-05-10 patikrinimo akte nurodyta, kad akmenys yra atsakovo sudėti, jie pajudėję iš savo vietos, pasislinko iki ieškovo namo sienos, kadangi nebuvo sutvirtinti. Šis dokumentas įrodo, jog akmenys pasislinko link ieškovo namo ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės. Ieškovo namo rekonstrukcijos projektas yra teisėtas, stogas atitinka projektinius matmenis, jis išsikiša 80 cm virš atsakovo žemės sklypo ribos, todėl nuo jo bėgantis vanduo negalėjo būti akmenų pasislinkimo priežastimi, kaip nurodo atsakovas ir liudytojai. Atsakovo pavedimu antstolės R. V. 2014-03-17 faktinių aplinkybių konstatavimas yra šališkas, nes ieškovui Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-28 nutartimi iš šios antstolės buvo priteista 403 Lt išieškotų vykdymo išlaidų ir 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad akmenų pylimas padarytas prieš 15 metų ir iki 2013 metų buvo tvarkingas. Atsakovo sudėlioti akmenys rėmėsi į ieškovo gyvenamojo namo sieną. Nustačius servitutą, šie akmenys pateko į jo zoną. Dėl jų ieškovas negali užbaigti stogo rekonstrukcijos, įrengti lietvamzdžių. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog servituto zonoje esantys akmenys netrukdo atlikti statybos darbų yra nepagrįsta. Tokiai aplinkybei išsiaiškinti privalėjo būti iškviestas darbų saugos specialistas, kuris būtų pateikęs teismui išvadas. Stogo rekonstrukcijos užbaigimui turi būti galimybė prieiti prie pastato šiaurinės sienos, pastatyti kopėčias ar stelažą palipimui į 4,5 metrų aukštį, kad galima būtų užkalti stogo galinę dalį. Nesutvirtinti akmenys gali pradėti riedėti ir yra galimybė susižaloti. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien atsakovo paaiškinimais ir jo liudytojų parodymais, neatsižvelgiant į ieškovo įrodymus, įrodymų visumą, sprendimas priimtas šališkas, nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad virš atsakovo žemės sklypo išsikišęs ieškovo statinio stogas be lietvamzdžių, gadina atsakovo žemės sklypą, būtent dėl nuo stogo bėgančio vandens pajudėjo akmenys. Apeliantas neatsižvelgia į bendradarbiavimo principą, jam niekas netrukdo atlikti remonto darbus, be to, visais atvejais servitutu suteikiama teisė yra mažesnė už savininko teises. Apeliantas nesutinka su servituto turiniu, (neįrašytas žodis „prižiūrint“), tačiau tai nėra šios bylos objektas. Apeliantas nurodo, kad nustatant servitutą visi akmenys jau buvo servituto zonoje, tačiau tokiu atveju nelieka ginčo, kadangi servituto nustatymas neįpareigojo atsakovą atlikti kokius nors papildomus veiksmus. Apeliantas bando perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, nurodydamas, kad į teismo posėdį privalėjo būti iškviestas darbų saugos specialistas. Apeliantas prie skundo prideda papildomus įrodymus nenurodydamas įstatyme nustatytų sąlygų naujiems įrodymams priimti egzistavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių X g. 10, Kretingoje, savininkas (b. l. 26–29), o atsakovui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso gretimas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis X g. 12, Kretingoje (b. l. 46-48). Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2013-06-06 aktu Nr. p-237 nustatytos žemės sklypo adresu X g. 12 naudotojui K. M. minėto žemės sklypo ribos ir 11 punkte pažymėta, kad žemės sklypui nustatytas servitutas: (kodas 205) statinių servitutas (tarnaujantis daiktas) (14 kv. m) – suteikiantis teisę žemės sklypo X g. 10 savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m. nuo pastato sienos) remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus (b. l. 32-33). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013-07-16 sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-608, nustatytas žemės sklypui, esančiam adresu X g. 12, statinių servitutas (kodas 205) (tarnaujantis daiktas) (14 kv. m) – suteikiantis teisę žemės sklypo X g. 10 savininkams naudotis sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) remontuojant ir/ar rekonstruojant prie šių sklypų skiriamos ribos esančius pastatus, pažymėtus simboliu „S“ žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, 2013-06-06 parengtoje UAB „Kartografiniai projektai“ matininko (b. l. 34-35, 37-38).
Apelianto argumentai dėl servituto turinio, t. y. kad nepagrįstai neįrašyta sąlyga „prižiūrėti“, nenagrinėtini, kadangi nėra šios bylos dalykas, be to, netgi kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 str. 2 d.).
Byloje nėra ginčo, kad dalis atsakovo žemės sklype buvusių akmenų yra nuriedėję į servituto zoną palei ieškovo statinius. Byloje kilo ginčas dėl priežasčių, dėl kurių šie akmenys atsirado servituto zonoje. Ieškovo teigimu šie akmenys ten buvo sustatyti atsakovo, o atsakovas teigia, kad jie nuriedėjo paplauti nuo ieškovo stogo bėgančio vandens. Tiek iš antstolės B. T., tiek antstolės R. V. darytų fotonuotraukų (b. l. 67-78, 135) matyti, kad akmenys prie servituto zonoje guli netvarkingai. Atsakovas teigia, kad gruntą plauna nuo ieškovo stogo tekantis vanduo, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojos D. P. ir A. R. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jo stogas į atsakovo sklypą išsikiša tik 80 cm yra paneigta R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 134). Apelianto teiginiai, kad antstolė yra šališka nekeičia konstatuotos faktinės aplinkybės, patvirtintos fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota, kaip stogo atsikišimas buvo išmatuotas (b. l. 135). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad stogo išsikišimas yra mažesnis už servituto zonos plotį, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nuo stogo tekantis vanduo negali paplauti akmenų, nes vanduo taškosi, be to, žemė po akmenimis gali būti paplauta ir vandeniui tekant šalia akmenų pylimo. Bet kokiu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus (CPK 177 str. 2 d.) labiau tikėtina, jog akmenys į servituto saugos zoną nuriedėjo paplauti nuo stogo tekančio vandens, nei kad buvo tyčia sukrauti atsakovo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros taisykle, kuri reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (CPK 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog servituto apsaugos zonoje esantys akmenys pažeidžia jo, kaip viešpataujančio daikto savininko teises. Iš fotonuotraukų matyti, kad akmenų servituto apsaugos zonoje yra palyginti nedaug ir juos nesunku pašalinti, todėl vien pats niekieno neginčijamas akmenų buvimo servituto zonoje faktas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti servituto teisės pažeidimą (CK 1.51 str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad ieškovas, kaip servituto turėtojas, pats turi prievolę tinkamai išlaikyti servituto objektą (CK 4.114 str. 1 d.). Kita vertus, tokią prievolę turi ir atsakovas (CK 4.114 str. 2 d.), t. y. jis privalo imtis protingų priemonių sutvirtinti akmenis, kad šie neriedėtų į servituto zoną. Abi šalys privalo bendradarbiauti, kad būtų išvengta ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo, kad ieškovas pats susitvarkytų servituto zoną, t. y. nuskeltų akmenis, be to, sutiko ieškovui padėti nurinkti servituto zonoje esančius akmenis. Tuo tarpu ieškovas nesiekė bendradarbiavimo, o reikalavo, kad servituto zonos tvarkymo veiksmus atliktų vien atsakovas. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.51 str. 1, 2 d., 1.137 str. 2 ir 3 d.). Šiuo aspektu ieškovo užimta nebendradarbiavimo pozicija, reikalaujant įpareigoti sutvarkyti servituto objektą vien atsakovą, neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismą besikreipusio asmens elgesio įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismą ginti tokio asmens pažeistas teises. Ieškovo pozicija nelaikytina sąžininga, atitinkančia proporcingumo reikalavimus. Juo labiau, kad servituto turėtojo teisių į servituto objektą apimtis visada yra mažesnė už savininko, todėl pats ieškovas turėjo imtis iniciatyvos, kad servituto zona būtų sutvarkyta be teismo įsikišimo, kas, atsižvelgiant į atsakovo deklaruojama pasiruošimą bendradarbiauti, galbūt ir būtų įvykę.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistina 1 000 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 184, CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui K. M. iš ieškovo V. R. priteisti 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.