- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- eII-11-1128/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00192-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V.
- Advokatai
- Aleksanderis Višnevskis, Tautvydas Bliujas
- Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-11-1128/2026
2026 m. vasario 26 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 13 d. priimto nutarimo administracinių nusižengimų byloje Nr. 10-ANR_N-1060-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija E. V. 2024 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už tai, kad ji 2024 m. spalio 7 d. apie 12.40 val. buto adresu Vilniuje, būdama (duomenys neskelbtini) bendrasavininke, į butą neįleido E. M., kuris pagal 2024 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės įgaliojimą turi teisę valdyti, prižiūrėti, valdyti, tvarkyti 1/2 buto dalį, t. y. savo savavališkais veiksmais vykdė tariamą teisę, dėl ko E. M. buvo priverstas iškviesti avarinę durų spynos atrakinimo tarnybą, kurios darbuotojai atrakino buto durų spyną priverstiniu būdu, nors E. V. tuo metu buvo buto viduje ir piktybiškai laikė įkišusi raktą į buto spyną, kad E. M. negalėtų spynos atrakinti, dėl ko E. M. buvo padaryta 70 Eur. turtinė žala, t. y. 70 Eur suma buvo sumokėta už priverstinio durų spynos atrakinimo paslaugą.
2025 m. sausio 6 d. gautas Pareiškėjos atstovo advokato Aleksanderio Višnevskio skundas, kuriuo nesutinkama su priimtu nutarimu Nr. 10-ANR_N-33007-2024 ir prašoma jį panaikinti, Reikalavimas grindžiamas tuo, kad įvykio metu pareiškėjai nebuvo žinoma, kad naujas savininkas įgijo pusę buto dalies, taip pat, kad tariamo nusižengimo padarymo metu, E. V. bute nebuvo.
Institucijos 2025 m. sausio 13 d. priimtame nutarime, patikrinus skundą ir įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, padaryta išvada, kad nei policijos pareigūnai, atvykę į iškvietimą, nei avarinės durų spynos atrakinimo tarnybos darbuotojas, atrakinęs buto, esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų spyną, negali nei patvirtinti, nei paneigti E. M. pareiškime pateikto argumento, jog E. V. inkriminuojamo nusižengimo metu buvo bute; tai gali patvirtinti arba paneigti tik proceso baigtimi suinteresuotos šalys. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta sutikti su E. V. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 10-ANR_N-33007-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas E. M. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo ir bylą grąžinti Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Skunde nurodo, kad P. S. teigia, kad bute buvo vienas, tačiau, tikėtina E. V. nurodymu, iš vidaus buvo paliktas įstatytas raktas, sąmoningai trukdant patekti į butą. Net ir girdėdamas skambučius bei kitus bandymus patekti į patalpas, P. S. durų neatidarė, taip tyčia neleisdamas pasinaudoti teise patekti į butą, dėl ko buvo iškviesta policija. Nepaisant policijos atvykimo, durys taip ir nebuvo atidarytos. Be to, po šių įvykių buvo inicijuotas durų spynos keitimas, kas patvirtina, jog bute buvę asmenys žinojo apie teisėtą siekį patekti į patalpas ir sąmoningai tam kliudė. E. V. ir P. S. tęstiniai ir nuoseklūs prieš jį ir D. D. nukreipti savavaldžiavimo veiksmai tik patvirtina šių asmenų neteisėtą siekį butą valdyti tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, nors faktiškai butas lygiomis dalimis priklauso D. D. ir E. V. Šie asmenys neveikė sąžiningai ir ribojo jo teisę patekti į butą. Mano, kad šį pažeidimą vertinant tik per civilinių santykių kontekstą, pažeidžiama jo teisė ginti savo teisę pasitelkus valstybines institucijas bei sudaromos sąlygos asmenims būti nebaudžiamiems bei nepatirti teisinės atsakomybės pasekmių. Pažymėjo, kad E. V. žinojo apie pasikeitusį savininką bei įgaliotą asmenį (E. M.), atsakingą už buto valdymą, vėliausiai nuo 2024 m. rugsėjo 23 d. Neįleisdami į butą net policijos pareigūnų ir laikydami iš vidaus įstatytą raktą, E. V. ir (arba) P. S. sąmoningai siekė valdyti butą tik savo interesais, nepaisydami kitų bendraturčių teisių. Vėlesnis spynos pakeitimas patvirtina jų tiesioginę tyčią riboti teisėtą patekimą į butą, kas sudaro savavaldžiavimo administracinio nusižengimo požymius ir lemia atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. ANK įpareigoja institucijas aktyviai, visapusiškai ir objektyviai tirti administracinių nusižengimų aplinkybes, o šiuo atveju institucija veikė formaliai ir pasyviai: apklausė tik vieną, suinteresuotą liudytoją, neapklausė kitų galimų liudytojų, neištyrė pakartotinių policijos iškvietimų ir neįvertino pareigūnų užfiksuotų duomenų. Dėl to nebuvo nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsilepimą, kuriuo prašo palikti Institucijos priimtą nutarimą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad Institucijos pareigūnas, objektyviai įvertinęs bylos duomenis ir visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, nes nagrinėjama veika neatitinka ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas skundė buto bendrasavininkės E. V. veiksmus, teigdamas, kad ši užsirakino bute ir atsisakė įleisti. Policijos pareigūnai nustatė, kad pareiškėjas negalėjo atrakinti durų iš išorės, o pagrindo jas laužti nebuvo, todėl nebuvo galima patikrinti, ar bute kas nors yra. Vėliau buto duris atrakino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tačiau į vidų neįėjo ir negalėjo patvirtinti, kas buvo bute. Byloje apklausti pareiškėjas ir E. V. sužadėtinis pateikė prieštaringus parodymus, o kitų objektyvių įrodymų nenustatyta. Kadangi pareiškėjas ir E. V. yra bendrasavininkai ir konfliktuoja dėl bendrosios nuosavybės naudojimo, jų ginčas laikytinas civilinių teisinių santykių klausimu, spręstinu civilinio proceso tvarka. Vien pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas ir nepatvirtintos pretenzijos negali būti laikomi savavaldžiavimo įrodymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta E. V. parodė, kad įvykio metu jos namie nebuvo, jai paskambino P. S. (draugas, dabar jau sužadėtinis), ir pasakė, kad šis užsirakinęs iš vidaus (viršutinę spyną ir įkišęs raktą), kai E. M. išstūmė raktą, šis nukrito ant žemės ir E. M. įėjo į butą su kažkokiu asmeniu, paėmė nukritusį raktą ir išėjo su P. S. raktu. Ten yra dvi spynos, apatinė ir viršutinė, ir abi raktais atrakinamos iš išorės. Jai grįžus, P. S. pasakė, kad E. M. vėliau buvo atėjęs grąžino raktus. Pasak jos, E. M. turėjo jos telefono numerį ir raktą, tačiau nei nuosavybės, nei įgaliojimo, nei asmens dokumento jai nepateikė. Po situacijos su P. S., ji nusprendė, kad reikia pakeisti spyną, nes ji – savininkė. Nepamena dienos, kai pakeitė spyną, bet tai vyko po šiuo atveju nagrinėjamo įvykio. Spyną keitė, nes E. M. melavo, jai kilo įtarimai, kad čia yra sukčiavimas, jog jis negalėtų be jos žinios įeiti į butą. Su E. M. galimai buvo susitikusi po įvykio. Taip pat nurodė aplinkybes susijusias su kitais E. M. bandymais patekti į butą; tuo metu buvo daug įvykių, E. M. ateidavo po kelis kartus į dieną, tačiau konkrečių datų nenurodė. Ji patyrė didelį stresą, šoką, manė, kad laužiasi į jos namus. Paaiškino, kad rugsėjo 12 d. buvo parduota buto dalis, o E. M. rugsėjo 13 d. paskambino ir prisistatė kaip dalies buto savininkas ir paprašė susitikti kavinėje. Susitikime dalyvavo ir P. S. Savininkės D. D. po šiai dienai nepažįsta, jos nematė. Anksčiau buto dalis priklausė broliui J. V., kurią jis nuomojo kitiems asmenims. Teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ji prašo teismo perduoti teises į brolio buto dalį iš D. D. Yra nutartis dėl laikinų apsaugos priemonių, todėl siekdama išsaugoti turtą kvietė policiją. Mano, jog akivaizdu, kad tai konfliktas tarp bendraturčiu.
Teismo posėdžio metu P. S. parodė, kad E. V. yra jo gera draugė. 2024 m. spalio 7 d. ji išėjo tvarkyti asmeninių reikalų, o jis liko bute, užsirakino duris ir klausėsi muzikos. Maždaug po pusvalandžio išgirdo garsus prie durų ir pro akutę pamatė du siluetus, iš kurių vienas krapštėsi prie spynos. Jis paskambino E. V. ir paprašė iškviesti policiją. Netrukus durys buvo atrakintos, raktas iškrito iš spynos, o jis pamatė įeinantį asmenį, kuris, jo manymu, buvo E. M. Pastarasis pabuvęs apie penkias minutes išėjo, o rakto spynoje nebeliko. Vėliau grįžus E. V., jis pasakė neturintis raktų, todėl ji kreipėsi dėl spynos pakeitimo. Keičiant spyną atėjo E. M., kuris, paklaustas dėl rakto, jį atidavė. Po to jis tolimesniuose veiksmuose nebedalyvavo. Vėliau atvyko policija, tačiau jis nežino, kas ją iškvietė, pats policijos nekvietė, nes nelaiko savęs buto šeimininku. Jis paaiškino, kad E. V. buvo prašiusi visada rakinti duris dėl ankstesnių incidentų. Su E. M. buvo susidūręs ir anksčiau – jis buvo atėjęs su kitais asmenimis, teigė esąs savininkas ar įgaliotinis, tačiau jokių dokumentų nepateikė. Nurodė, kad E. M. nėra buto savininkas, tik įgaliotas asmuo, o tikrasis savininkas jiems nežinomas. Tą dieną E. M. dar kelis kartus buvo atėjęs, jau turėdamas raktą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. M. nurodė, kad su E. V. susipažino 2024 m. rugsėjo viduryje, kai iš jos brolio įsigijo pusę buto dalies ir tapo bendrasavininku. Šia proga pakvietė ją kavos, o ji atvyko su sugyventiniu ir sužadėtiniu P. S. Susitikimo metu buvo aptartas buto dalies įgijimas. Maždaug po savaitės pareiškėjas su statybininku atvyko įvertinti patalpų pertvarkymo galimybių ir paaiškino planus apgyvendinti savo tėvus, tačiau E. V. į tai reagavo neigiamai. Vėlesnių apsilankymų metu ji nuolat teigė, kad pareiškėjas neturi teisės lankytis bute, o nuosavybės dokumentus laikė niekiniais ar galimai suklastotais; vėliau paaiškėjo, kad ji kreipėsi į Registrų centrą dėl sandorio patikrinimo. Pareiškėjui 5-6 kartus lankantis bute nuolat kildavo konfliktai, reikalaujant nesilankyti patalpose. Po 2024 m. spalio 7 d. pareiškėjas nusprendė tėvų neapgyvendinti ir butą nuomoti. Apie 10 val. ryto kartu su įmonės atstovu atvyko apžiūrėti buto ir informavo apie planus apgyvendinti 2-3 darbuotojus bei išnešti dalį baldų. E. V. tam prieštaravo. Buvo sutarta keisti durų spynas, nes raktus turėjo ji. Apie 13 val. pareiškėjas su meistru negalėjo patekti į butą – durys nebuvo atidarytos, girdėjosi, kad jos užstatytos iš vidaus. Iškvietus policiją patekti taip pat nepavyko, todėl durys buvo atidarytos spynų meistrui gręžiant. Įėjus paaiškėjo, kad E. V. su sužadėtiniu buvo viduje, tačiau durų neatidarė. Po maždaug valandos pareiškėjas rado kitą meistrą, kuris bendrasavininkės prašymu keitė spyną. Raktas pareiškėjui nebuvo perduotas, todėl jis liko vietoje ir E. V. iškvietė policiją, nurodydama galimą smurtą. Pareigūnai nustatė, kad pagrindo iškvietimui nebuvo, ir po maždaug 30 minučių įpareigojo perduoti raktą, kas galiausiai ir buvo padaryta. Papildomai nurodyta, kad raktas buvo paliktas spynoje iš vidaus, o pareiškėjas yra įgaliotas asmuo, kurio dokumentus E. V. buvo gavusi ir skaičiusi. Galiausiai pareiškėjas susisiekė su E. V. broliu, kuris paaiškino, kad ankstesni nuomininkai bute neužsibūdavo, nes ji juos užrakindavo ir neįleisdavo į patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio liudytoja A. B. (G.) nurodė, kad 2024 m. spalio 7 d. greičiausiai buvo namuose, nors tikslios datos patvirtinti negali, tačiau apie įvykį gali paliudyti. Įvykis vyko už jos buto durų, todėl viskas buvo gerai girdima. Ji matė, kad E. M. buvo atvykęs su spynų keitėju, nes negalėjo patekti į butą, ir buvo keičiamos spynos. Maždaug po pusvalandžio ar valandos ji matė, kad kaimynė vėl buvo išsikvietusi meistrą ir taip pat keitė spynas. Kaimynės aprangos ji neprisimena. Nurodė, kad ir anksčiau buvo mačiusi atvejų, kai asmenys, nuomoję šį butą, negalėdavo į jį patekti, dėl ko kviesdavo policiją, laiptinėje kildavo triukšmas. Kokios konkrečiai buto dalys buvo nuomojamos, ji nurodyti negalėjo. Gyvena (duomenys neskelbtini), o E. V. butas yra priešais jos. Įvykį stebėjo per durų akutę, nes laiptinėje buvo daug triukšmo. Triukšmą pradžioje kėlė E. M. – jis beldėsi į duris, klibino rankeną, bandė atrakinti, vėliau girdėjosi bildesys ir ji matė, kad durys buvo atidarytos ir keičiamos spynos. Po to kurį laiką buvo tylu, tačiau maždaug po valandos ji vėl girdėjo veiksmą ir matė, kad spynas keitė E. V. Nuolatos pro akutę nestebėjo. Kas vyko buto viduje, ji nematė. E. V. ji matė tik tarpduryje, kai durys buvo atidarytos. Ji patvirtino, kad E. M. negalėjo patekti į butą, nes durys nebuvo atidaromos. Apie šį įvykį ji kalbėjosi su savo vyru, pažymėdama, kad tame bute triukšmai ir policijos atvykimai vykdavo nuolat. Įvykio, susijusio su atstovu, ji atskirai neaptarinėjo. Ji nurodė, kad artimų santykių su E. V. nepalaiko; anksčiau buvo kilęs konfliktas dėl jos vedžiojamo šuns ir galimai nemalonių pastabų vaikams.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas T. Bliujis nurodė, kad 2024 m. spalio 7 d. ryte pareiškėjas su būsimais nuomininkais atvyko į butą apžiūrėti patalpų ir įvertinti galimybių juos apgyvendinti. Tuo metu bute buvo E. V. ir P. S., kurie aktyviai komentavo, kad nuomininkai čia negyvens ir butas nebus paverstas bendrabučiu. Nuo šio momento, prasidėjo sistemingas E. M. ne įleidimas į butą, nors E. V. buvo žinoma, kad ji nėra viso buto savininkė. Maždaug 13 val. tą pačią dieną M. nepavyko patekti į butą, nes durys buvo užrakintos, o raktas paliktas spynoje iš vidaus. Šis faktas nekėlė ginčo ir buvo patvirtintas atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Apklausų metu P. S. parodė, kad E. V. bute tuo metu nebuvo, o jis pats klausėsi muzikos; girdėjo krebždesį apie 12 val., ir suvokė, kad kažkas bando atrakinti duris ir patekti į vidų, tačiau negali dėl spynoje palikto rakto. P. S. suprato situaciją ir žinojo, jog patekti į butą nėra galimybės. E. V. teigė, kad tuo metu namuose nebuvo, tačiau savo liudijimuose minėjo, jog P. S. miegojo, todėl nieko negirdėjo, todėl neaišku kaip ji galėjo žinoti detales. Teismo metu taip pat pasikeitė šių dviejų asmenų statusas. Šios aplinkybės rodo parodymų nenuoseklumą. Ji taip pat buvo nurodžiusi P. S. neįleisti jokių asmenų. Liudytoja patvirtino, kad vyko triukšmas ir beldimas į duris, Pareiškėjas išsikvietė meistrą, kuris atrakino duris, ir jis pateko į butą. Vėliau E. V. vėl pakeitė apatinę spyną, taip siekdama užkirsti kelią naujajai savininkei ir jos įgaliotam asmeniui patekti į butą. Tai, atstovo teigimu, patvirtina jos tyčinį elgesį, nuolat trukdant patekti į patalpas tiek pareiškėjui, tiek kitiems. Pabrėžė, kad tiek šių asmenų parodymai yra prieštaringi, o P. S. yra tiesiogiai suinteresuotas liudyti E. V. naudai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi (vidiniu įsitikinimu). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai.
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo, įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis, 1.138 straipsnis).
Institucijos 2025 m. sausio 13 d. priimtame nutarime, patikrinus skundą ir įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, nuspręsta panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 10-ANR_N-33007-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes byloje esantys duomenys nenuginčijimai nepatvirtina, kad E. V. 2024 m. spalio 7 d. apie 12.40 val. buto adresu Vilniuje, būdama (duomenys neskelbtini) bendrasavininke, į butą neįleido E. M., savo savavališkais veiksmais vykdė tariamą teisę, dėl ko E. M. buvo priverstas iškviesti avarinę durų spynos atrakinimo tarnybą, kurios darbuotojai atrakino buto durų spyną priverstiniu būdu, nors E. V. tuo metu buvo buto viduje ir piktybiškai laikė įkišusi raktą į buto spyną, kad E. M. negalėtų spynos atrakinti. Nutarime nustatyta, kad šias aplinkybes patvirtina tik bylos proceso šalių, turinčių interesuotumą dėl bylos baigties, parodymai, t. y. tik pats E. M., o priešingai nurodo E. V. ir P. S.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad savavaldžiavimo požymius patvirtina tai, jog P. S. sąmoningai paliko raktą durų spynoje, galimai E. V. nurodymu, net tuo metu, kai į butą bandė patekti pareigūnai; kuomet, pasitelkus avarinio atrakinimo darbuotojo pagalba, pavyko patekti į butą, E. V. sėdėjo virtuvėje; po įvykio E. V. pakeitė durų spyną ir tokiu būdu apribojo pareiškėjo galimybę patekti į butą; E. V. žinojo apie buto dalies savininko pasikeitimą ir D. D. įsigijimą, pagal kurios įgaliojimą jis veikė. Tuo tarpu P. S. ir E. V. pateiktos įvykio versijos prieštarauja E. M. nurodytoms aplinkybėms, t. y. teigiama, kad E. V. tuo metu bute nebuvo, o P. S., esantis namuose, per durų akutę matė į butą bandančius patekti nepažįstamus asmenis, tačiau jų neatpažino ir neįleido; E. V. nurodė, kad spyną pakeitė dėl situacijos su P. S., po to, kai E. M., pasitelkęs avarinio atrakinimo darbuotoją, pateko į butą, paėmė iš spynos išstumtus raktus ir išėjo. Šiuo atveju, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų bent vieną iš šių išdėstytų pozicijų, todėl laikytina, kad Institucija pagrįstai 2025 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą panaikinti 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir E. V. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Visų pirma, išskyrus E. M. ir jo atstovo pateiktas pozicijas, kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad P. S., veikdamas tyčia ir sąmoningai, paliko raktą durų spynoje siekdamas užkirsti pareiškėjui kelią pasinaudoti teisėta galimybe patekti į buto dalį, kurią jis valdo pagal D. D. suteiktą įgaliojimą. Todėl toks elgesys negali būti laikomas savavališku trukdymu naudotis nuosavybės teise ANK 518 straipsnio prasme, ypač kai pats P. S. nurodo, jog iš pradžių neatpažino butą bandžiusių pasiekti asmenų, o ši aplinkybė byloje nėra paneigta. Antra, nagrinėjamu atveju esminė ginčo aplinkybė yra tai, ar 2024 m. spalio 7 d. apie 12 val. E. V. buvo bute ir tyčiniais veiksmais neįleido E. M. į patalpas, ir tokiu būdu elgėsi savavališkai, o ne tai, kas vyko po to, todėl spynos pakeitimas po įvykio neturi tiesioginio ryšio su šiuo atveju esmine aplinkybe ir negali būti laikomas požymiu, patvirtinančiu ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Galiausiai, byloje pareiškėjas bei jo atstovas siekė įrodyti, kad E. V. žinojo apie savininko pasikeitimą bei E. M. suteiktą įgaliojimą disponuoti turtu, tačiau pati E. V. posėdžio metu patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog buto dalis, priklausiusi jos broliui, buvo nupirkta, tačiau ji abejojo E. M. sąžiningumu, nes savininkės nė karto nebuvo mačiusi. Šiuo atveju ši aplinkybė patvirtina ne tyčinį ar neteisėtą E. V. elgesį, o subjektyvias abejones dėl sandorio aplinkybių ir kito asmens sąžiningumo. Be to, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas įrodymų tyrimo metu pateikė prašymą apklausti liudytoją A. B., galimai mačiusią 2024 m. spalio 7 d. įvykį, kuri apklausos metu nurodė, kad tą dieną, tikėtina, buvo namuose, tačiau tikslios datos nurodyti negalėjo. Ji paaiškino, jog dėl laiptinėje kilusio triukšmo situaciją stebėjo per durų akutę ir matė, kad E. M. keitė spynas, o vėliau spynas keitė ir pati E. V. Tačiau liudytoja nurodė, kad ji nematė, kas vyko buto viduje, įvykio nuolat nestebėjo, o E. V. matė tik trumpai, tarpduryje. Tuo tarpu pati E. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu bute nebuvo, į jį sugrįžo, kai P. S. informavo apie kilusią situaciją su E. M. Taigi, nors liudytojos parodymai yra vieninteliai, kuriais grindžiamas E. V. buvimo bute faktas, ir nėra objektyvių priežasčių juos laikyti nepatikimais, tačiau jie nepašalina visų abejonių bei nepatvirtina, ar 2024 m. spalio 7 d. apie 12.40 val. E. V., būdama bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais neįleido E. M., laikė raktą įkišusi į buto spyną ir tokiu būdu vykdė tariamą savo teisę savavališkai ribodama kito asmens galimybę pasinaudoti nuosavybės teise.
Pareiškėjas mano, kad šį pažeidimą vertinant tik per civilinių teisinių santykių kontekstą, pažeidžiama jo teisė ginti savo teisę pasitelkus valstybines institucijas bei sudaromos sąlygos asmenims būti nebaudžiamiems ir nepatirti teisinės atsakomybės pasekmių. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pabrėžiama, kad esant galimybei ginčą išspręsti civilinės teisės priemonėmis, jis neturėtų būti sprendžiamas taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, o šių atsakomybių taikymas asmens atžvilgiu turėtų būti kraštutinė priemonė (ultima ratio). Kaip pagrįstai nurodė Institucija, nagrinėjamu atveju tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi butu ir patekimo į patalpas, kuris pagal savo pobūdį yra civilinis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad šis ginčas jau nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, tą patvirtino ir pati E. V. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, vien tik pareiškėjo ir jo atstovo siekis ginčą spręsti administracinės atsakomybės taikymo būdu, neįvertinant civilinių teisinių priemonių taikymo ir jų veiksmingumo, taip pat subjektyvus E. V. veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo tęsti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti atsakomybę ANK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp bendraturčių neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir neįgijo savavaldžiavimui būdingų požymių.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2025 m. sausio 13 d. priimtu nutarimu ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatos buvo taikytos teisingai ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 518 straipsnį, E. V. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Esant prieštaringiems suinteresuotų asmenų parodymams ir nesant objektyvių įrodymų, leidžiančių be abejonių nustatyti E. V. tyčinius veiksmus, bei patvirtinti, jog ji atliko veiksmus, numatytus ANK 518 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas tarp E. M. ir E. V. neperžengė civilinių teisinių santykių ribų, todėl naikinti skundžiamą Institucijos priimtą nutarimą pagrindo nėra.
ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu E. V. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą surašant procesinius dokumentus, t. y. 423,50 Eur. Kartu su prašymu pateiktas 2025 m. sausio 14 d. mokėjimo išrašas, iš kurio matyti, kad E. V. Noilex, advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 423,50 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad E. V. atžvilgiu administracinė teisena pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį nutraukta pagrįstai, todėl ji turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Prašomų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nurodytų atlygintinų išlaidų dydžių. Visa tai sudaro pagrindą prašymą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. sausio 13 d. priimtą nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr. 10-ANR_N-1060-2025 nepakeistą ir E. M. skundo netenkinti.
Teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti iš valstybės lėšų E. V. patirtas 423,50 Eur dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.