- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- A2.9.-218-512/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00001-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pažeidėjas
- Ž. A.
- Advokatai
- Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, išnagrinėjęs Ž. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nurodant, kad jis 2013 m. sausio 1 d. apie 4.35 val., prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje, būdamas girtas viešoje vietoje kai nustatytas 1.26 promilės girtumas, garsiai rėkavo, t.y.tokiais savo veiksmais trikdė viešąją rimtį, vartojo necenzūrinius žodžius, t.y. tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, nurodymų, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, įžeisdamas jų garbę ir orumą, tuo padarydamas pažeidimus, numatytus ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje Ž. A. su pažeidimais nesutiko. Paaiškino, kad 2013-01-01 naktį su sugyventine S. V. ir draugais sutiko Naujuosius Metus. Apie 4.00 val. išlydėjo draugus į kiemą laukti atvažiuojančio taksi automobilio. Iš namo balkono juos petardomis apmėtė kažkokie jaunuoliai, o pareiškus dėl to pastabas, jaunuoliai išėjo į kiemą ir jį bei V. V. sumušė, iškvietus policiją pabėgo atgal į savo butą. Atvykus policijos pareigūnams jis nurodė butą į kurį pasišalino juos sumušę asmenys, tačiau buto durų niekas neatidarė. Policijos pareigūnai nesiėmė jokių kitų veiksmų nustatyti ir sulaikyti šiuos asmenis, pasakė, „jog džiaukitės, kad apskritai atvažiavome“, todėl kilo žodinis konfliktas, jis su sugyventine reikalavo pristatyti juos į policijos komisariatą, patys įsėdo į tarnybinį policijos automobilį, o nuvykus į policijos komisariatą jis buvo sulaikytas, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Neneigia, kad buvo išgėręs, tačiau jokių veiksmų, kurie įžeistų žmogaus orumą ar trikdytų viešąją rimtį jis neatliko.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato Raimondo Kivyliaus nuomone administracinė byla Ž. A. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant jo veiksmuose pažeidimų sudėties.
Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ATPK 178 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už „ ...“ girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, o ATPK 183 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už šaukimą, švilpimą „ ... „ viešuose vietose, jei tai trikdo viešąją rimtį, t. y. visose šiose teisės normose numatytų pažeidimų vienas iš požymių yra visuomenėje nusistovėjusių normų pažeidimas.
Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas sąvokų žmogaus orumas, visuomeninė dorovė, viešoji rimtis ir pan. nėra apibrėžęs. Todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai.
Minėta, kad Ž. A. paaiškino, jog pas savo sugyventinę S. V. sutikę Naujuosius Metus, su ja išlydėjo draugus ir namo kieme laukė atvažiuojančio taksi automobilio. Iš namo balkono kažkokie jaunuoliai juos apmėtė petardomis, o pareiškus pastabas – jaunuoliai išėjo į lauką ir juos sumušė. Būtent dėl šio įvykio jie patys ir iškvietė policijos pareigūnus. Neneigia, kad buvo išgėręs, tačiau tikslo pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį neturėjo.
Byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai (b.l. 35-37) E. M. ir A. A. patvirtino, kad iš Klaipėdos AVPK gavo pranešimą, jog prie Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo vyksta muštynės. Nuvykus į vietą neblaivus vyriškis paaiškino, kad buvo sumušti grupės jaunuolių. Kartu nuėjo į Ž. A. nurodytą butą, tačiau durų niekas neatidarė. Išėjus į lauką Ž. A. pradėjo garsiai, necenzūriniais žodžiais reikšti jiems pretenzijas dėl nemokėjimo dirbti.
Liudytoja apklausta S. V. parodė (b.l. 37), kad sutinkant Naujuosius Metus jie vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nebuvo girti, išlydėdami draugus ir išeidami į kiemą viešosios tvarkos ar žmonių orumo įžeisti nenorėjo.
Esant tokiems įrodymams darytina išvada, kad Ž. A. veiksmuose nėra virš minėtų administracinių teisės normų pažeidimo. Jokių įrodymų, kad dėl savo neblaivumo jis būtų įžeidęs žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (ATPK 178 straipsnio 1 dalis), nėra. Jokie įrodymai nepatvirtina, kad Ž. A. būtų nesiorientavęs aplinkoje, griuvinėjęs ar panašiu elgesiu žeminęs žmogaus orumą ar visuomenės dorovę. Priešingai, jis pats iškvietė policijos pareigūnus, suprantamai ir aiškiai paaiškino iškvietimo priežastis, nurodė butą, į kurį pasišalino juos sumušę asmenys. Garsiau šūkauti (ATPK 183 straipsnio 1 dalis) ar keiktis necenzūriniais žodžiais (ATPK 174 straipsnis) jis pradėjo po to, kai nebuvo nustatyti juos sumušę asmenys. Šie jo veiksmai nebuvo nukreipti sutrikdyti žmonių rimtį ar pažeisti viešąją tvarką, veika nebuvo pavojinga ir nesukėlė virš minėtuose straipsniuose numatytų pasekmių, o buvo nukreipta prieš policijos pareigūnus, kurie Ž. A. nuomone, netinkamai vykdė savo pareigas, todėl turi būti vertinami pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalies požymius.
ATPK 187 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog „policijos „ ... „ pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų“.
Teismas neturi pagrindo netikėti byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kad Ž. A. jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, aiškino, kad „jie nemoka dirbti“, sakė „užtampys po teismus“, buvo agresyvus, nereagavo į jų bei sugyventinės prašymus nusiraminti. Tokie jų parodymai atitinka ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b.l. 5,6). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. V., jų iš esmės neneigia ir pats Ž. A., todėl laikytina, jog tokiais savo veiksmais jis padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (LR ATPK 30 str. 2 d.).
Taip pat atsižvelgtina į tai, kad Ž. A. 2013-01-01 buvo sulaikytas administracine tvarka (b.l. 13), iš administracinio sulaikymo išleistas 2013-01-02. Šis sulaikymas prilygintinas administraciniam areštui (ATPK 29 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 174 str., 178 str. 1 d., 183 str. 1 d., 187 str. 2 d., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas,
nutaria:
Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį paskirti administracinę nuobaudą – vienos paros administracinį areštą.
Administracinę nuobaudą laikyti atlikta.
Administracinę bylą Ž. A. atžvilgiu pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 174 straipsį nutraukti nesant jo veiksmuose pažeidimų sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.