Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotajam atstovui G. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal protokolą, surašytą

S. O., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančiai (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. O. pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 punkto nuostatas, kadangi 2019 m. spalio 24 d. 10:00 val. buvo nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise jos valdomame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statomas apie 100 m² statinys (galimai garažas), neturint Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. O. teismo posėdyje paaiškino, kad pripažįsta nusižengimą. Turėjo gauti leidimą statyboms, tačiau dėl įvykusio nesusipratimo statybas pradėjo per anksti, t.y. anksčiau nei gautas leidimas. Statybos inspekcijai dėl statybų pasiskundė kaimynas, ši nustatė nusižengimo faktą. Šiuo metu statybos yra sustabdytos, kol bus gautas leidimas. Gailisi dėl nusižengimo. Dirba. Augina vieną nepilnametį vaiką. Turi paskolą.

Motyvuojamoji dalis

S. O. kaltė padarius ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, be jos pačios paaiškinimo, visiškai įrodyta byloje surinktų rašytinių duomenų visuma:

2019 m. spalio 24 d. Nr. (23.31) FAK-2208 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, jog 2019-10-23 pagal anoniminį pranešimą dėl galimai savavališkai vykdomų statybos darbų buvo atliktas patikrinimas. Atvykus į vietą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statomas pastatas, apie 12,20 m ilgio, 10,04 metrų pločio, sumūrytas iš 30 cm pločio keramzitbetonio plytelių. Pietų siena įrengta apie 0,50 m atstumu nuo esamo gyvenamojo namo, kurio pirmo aukšto patalpos naudojamos kaip automobilių remonto dirbtuvės. Statyba nebaigta. Šiuo metu statinys yra 1 aukšto. Išmūrytos sienos, įrengtos langų/durų angos, išlieta pirmo aukšto monolitinė gelžbetonio perdanga. Perdenginio klojiniai nedemontuoti. Aukštis nuo žemės paviršiaus (grindys neįrengtos) iki perdangos apatinės altitudės – apie 3,80 m. Pagrindiniame fasade dvi (greičiausiai vartams montuoti) angos, kiekviena 3,5 m pločio. Šoniniuose fasaduose dar dvi angos. Statinio plotas apie 102,85 m². Statinys užfiksuotas nuotraukose (b.l. 3-5).

VĮ Registrų centras duomenimis, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise priklauso S. O. (560/779 sklypo) bei V. O. ir G. T. O. (438/1588 sklypo) (b.l.11).

2019 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-191113-00044 konstatuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), vykdoma naujo, neypatingos kategorijos statinio (paskirtis garažų) statyba, neturint statybos leidimo, statytojas S. O.. S. O. buvo surašytas 2019-11-13 privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-191113-00045, kuriuo nurodyta iki 2020-05-13 nugriauti minėtą statinį ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 6-10).

Rašytiniame paaiškinime S. O. nurodė, kad 2017 m. buvo surasti namo (duomenys neskelbtini) fundamento pakeitimai. Šeima nusprendė sustiprinti fundamentą. Tuo tikslu pastatė atraminę sienutę. Gyventojų patogumui nuspręsta prie sienutės pastatyti ūkinį pastatą. Architektui M. užsakė statinio projektą. 2019 m. rugsėjį architektas pasakė, kad leidimas statybai beveik gautas, tuomet savo jėgomis buvo pastatytos statinio sienos ir plokštė. Tačiau paaiškėjo, jog žadėto statybų leidimo dar nėra (b.l. 12).

Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos ANK 351 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Šis nusižengimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. To paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

S. O. pripažino, kad ji neypatingojo statinio žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybą pradėjo neįsitikinusi, jog statinio projektą parengusio architekto žadėtas statybų leidimas yra gautas. Jau statybų eigoje paaiškėjo, kad statybos leidimo nėra. Tuo ji, kaip minėto žemės sklypo savininkė ir statinio statytoja, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus, todėl statyba pagrįstai buvo pripažinta savavališka. S. O. veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017).

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę. S. O. atsakomybę lengvina tai, kad dėl nusižengimo ji nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Anksčiau už šios rūšies nusižengimus (pažeidimus) nebausta. Nesistengė išvengti atsakomybės, nuo nusižengimą tyrusių valstybės pareigūnų neslėpė jokių nusižengimo tyrimui reikšmingų aplinkybių, geranoriškai bendradarbiavo, teikdama visą reikalingą informaciją. Dirba, augina nepilnametį vaiką. Stengiasi pašalinti nusižengimą, šiuo metu atliekamos procedūros statybos leidimui gauti. Jai skirtina bauda, kuri yra dvigubai mažesnė nei ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

S. O. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 351 straipsnio 5 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, skirti jai administracinę nuobaudą - 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 bankas Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 19108000811.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.