Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, skardininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas:

2011-12-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 189 str. – 15 MGL bauda;2012-06-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. l d. 20 parų areštu, bausmę subendrinus su 2011-12-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė - 20 parų areštas ir 15 MGL bauda;

3) 2013-01-24 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant per 6 mėnesius, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. kaltinamas tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: 2011-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priėmus nutartį baudžiamojoje byloje Nr. PK-192-158-2011 nutraukti procesą dėl E. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 187 str. l d. nukentėjusiajam A. K. susitaikius su kaltinamuoju E. K., kuris įsipareigojo nukentėjusiajam A. K. iki 2012-05-01 atlyginti jo veiksmais padarytą 3000 litų turtinę žalą ir 1000 Lt turėtų išlaidų, E. K. šio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdė ir per nustatytą terminą nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino.

Kaltinamasis E. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir parodė, kad po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, tačiau ne kartą buvo matęs, nes netoli jo gyveno. Pripažino 2010 metais su akmeniu išdaužęs nukentėjusioji A. K. mašinos „Mercedes Benz“ lango stiklą ir liuką. Policija ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos nutraukė, bet nukentėjusysis kreipėsi į teismą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo. Teisiamajame posėdyje su nukentėjusiuoju sutarė, kad žalą atlygins per pusmetį. Pats pasirašė žalos atlyginimo raštelį, ir teismas privataus kaltinimo bylą nutraukė. Teisminio nagrinėjimo metu jis buvo suimtas, jo mama į savo mobilaus ryšio telefoną užsirašė nukentėjusiojo telefono numerį, bet vėliau mama telefoną prarado. Po 2011-11-15 nutarties paskelbimo susiskambino su nukentėjusiojo advokatu, tačiau vėliau nepavyko susisiekti. 4000 Lt turtinės žalos nukentėjusiajam neatlygino, nes policijos pareigūnai liepė jam neiti pas nukentėjusįjį. Norėjo padarytą žalą nukentėjusiajam atlyginti, kreipėsi į 2-ojo policijos komisariato tyrėją, kuri žadėjo duoti nukentėjusiojo duomenis, tačiau duomenų nedavė. Gailisi, kad žalos neatlygino anksčiau, bet atsiskaityti su nukentėjusiuoju neturėjo galimybių, pažada atsiskaityti per porą mėnesių. Nežinojo nukentėjusiojo buto numerio, tik namą žinojo, kuriame jis gyvena, todėl neturėjo galimybių susirasti nukentėjusįjį ir atlyginti jam žalą. Kreipėsi į nukentėjusiojo kaimyną, kad šis duotų kontaktinius duomenis, tačiau negavo. 2012 m. balandžio mėnesį grįžęs iš Rusijos ieškojo nukentėjusiojo, norėjo atsiskaityti, tačiau jo neradęs išvyko dirbti į Olandiją, po to į Vokietiją. Dabar turi darbą ir nuolatines pajamas.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2010 m. birželio mėn. kaimynai pasakė, kad kaltinamasis E. K. daužo jo mašinos langus. Iškvietęs policiją nuėjo į kiemą. Pirmą kartą matė kaltinamąjį. Kodėl E. K. išdaužė jo mašinos langus, nežino. Atvykę policijos pareigūnai kaltinamąjį sulaikė. Kadangi ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas, kreipėsi į advokatą R. I., o paskui į teismą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo kaltinamajam. Teisme su E. K. sutarė, kad už padarytą turtinę žalą, t.y. automobilio sugadinimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 4000 Lt, atsiskaitys pusės metų laikotarpyje, t.y. iki 2012-05-01. E. K. pats surašė žalos atlyginimo raštelį, pateikė jį teismui. Teismas privataus kaltinimo bylą nutraukė. Kadangi iki sutarto laiko kaltinamasis turtinės žalos neatlygino, jis kreipėsi į policiją. Civilinio proceso tvarka nesikreipė dėl žalos išieškojimo. Teisme jis E. K. mamai davė savo telefono numerį, jis pats kaltinamojo telefono neturėjo. Nežino, ar E. K. bandė su juo susisiekti, ar kitaip ieškoti, kad atlygintų patirtą žalą. Jis E. K. neieškojo. Jei E. K. sumokėtų turtinę žalą, atleistų jam.

Iš 2012-11-14 A. K. prašymo matyti, kad A. K. kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad E. K. nevykdo 2011-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, neatlygino jam 3000 Lt dėl automobilio sugadinimo padarytos žalos ir 1000 Lt proceso išlaidų, kuriuos įsipareigojo sumokėti 2012-05-01 (b. 1. 1).

Iš 2011-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties kopijos matyti, kad rezoliucinėje nutarties dalyje nurodyta, kad procesas dėl E. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1d. nutraukiamas, panaikinama E. K. kardomoji priemonė ir jis paleidžiamas iš suėmimo teismo salėje, išreikalauta iš Klaipėdos AVPK 2 PK medžiaga grąžintina į Klaipėdos AVPK 2 PK. Aprašomojoje nutarties dalyje nurodyta, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. pareiškė, kad jis susitaikė su kaltinamuoju ir susitarė su juo dėl žalos atlyginimo, E. K. patvirtino, kad įsipareigojo iki 2012-05-01 nukentėjusiajam atlyginti 3000 Lt padarytą turtinę žalą ir 1000 Lt proceso išlaidų. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 416 str. 3d. nuostatomis baudžiamasis procesas negalimas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 5p. procesas dėl E. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1d. nutrauktas (b. 1. 5).

Iš 2011-11-15 E. K. ranka parašyto įsipareigojimo matyti, jog E. K. įsipareigojo nukentėjusiajam A. K. atlyginti 3000 Lt dėl automobilio sugadinimo padarytą žalą ir 1000 Lt proceso išlaidų iki 2012-05-01 (b. 1. 6).

Kaip matyti iš 2011-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties rezoliucinės dalies, nėra priteista žala nukentėjusiajam. Aprašomojoje nutarties dalyje nurodyta, kad kaltinamasis susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nurodytas turtinės žalos dydis, jos atlyginimo terminas ir tvarka, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje susitarimas dėl žalos atlyginimo, žalos dydžio ir atlyginimo terminai nenurodyti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad iš kaltinamojo šia teismo nutartimi yra priteista žala nukentėjusiajam. Pagal teismo nutarties struktūrą, rezoliucinėje nutarties dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tačiau 2011-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodytas joks sprendimas dėl žalos atlyginimo. Nesant priteisto civilinio ieškinio negalima išvada, kad kaltinamasis nevykdė teismo sprendimo, nes nėra teismo sprendimo priteisti žalą.

Be to, baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad privalo įvykdyti teismo sprendimą bei žinodamas jo turinį, suprasdamas sprendimo nevykdymo pavojingumą, nori ir siekia taip elgtis–nevykdyti teismo sprendimu jam skirtų įpareigojimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ( kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-367/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Neišnaudojus visų teisėtų civilinio proceso galimybių griežčiausios priemonės – baudžiamosios atsakomybės taikymas, nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas gali būti efektyviai pasiektas švelnesniais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus byla Nr. 2K-36/2012).

Kaltinamasis E. K. nurodė, kad jis kreipėsi į policijos įstaigą, tyrėją, prašydamas nurodyti nukentėjusiojo telefoną, ar kitus kontaktinius duomenis, kuriais būtų galima susisiekti su nukentėjusiuoju, skambino nukentėjusiojo advokatui, nurodė, kad nesislapstė, gyvenamosios vietos nepakeitė ir nevengė susitikti su nukentėjusiuoju, žinojo namą, kuriame nukentėjusysis gyvena, tačiau nežinojo buto, 2012 metais grįžęs iš užsienio ir turėdamas pajamų, bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, tačiau nepavyko jo rasti, ir jis išvyko iš Lietuvos. Kaltinamasis nurodė, kad dviejų mėnesių laikotarpyje galėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes šiuo metu turi darbą ir nuolatines pajamas. Nors šių kaltinamojo parodymų niekas nepatvirtino, tačiau šie jo parodymai nėra paneigti ir netikėti jais teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš 2011-11-15 teisiamojo posėdžio protokolo ir nutarties baudžiamojoje byloje Nr. PK -192-158/2011, kaltinamasis E. K. buvo suimtas nagrinėjant šią bylą, telefono pats neturėjo, paleistas teismo salėje tik po teismo nutarties paskelbimo. Visa tai duoda pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais, kad jo mama užsirašė į savo telefoną nukentėjusiojo telefono numerį, o vėliau jį prarado. Nukentėjusysis A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis nesikreipė dėl 4000 Lt žalos išieškojimo iš kaltinamojo civilinio proceso tvarka, nesikreipė į advokatą dėl teisinės konsultacijos suteikimo, pats kaltinamojo neieškojo ir kaltinamasis nuo jo nesislapstė. Nors kaltinamasis neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, tai nereiškia, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas šioje situacijoje yra pagrįstas. Nukentėjusysis savo pažeistas teises turi teisę ginti civilinės teisės priemonėmis.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl paminėtų priežasčių kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. str. 5d. 1p).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. pareikštas 4000 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 3d. 2p.)

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. (E. K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. 4000 litų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Išaiškinti, kad civilinis ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.