Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 18:15 val. (duomenys neskelbtini) esančio angaro kieme, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, vieną kartą spyrė E. J. į kairės kojos šlaunį, po to dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį E. J. į kairę ausį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam E. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

E. P. įtariamojo apklausos metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir paaiškino, kad R. D. įmonėje jis dirba apie 20 metų, R. D. įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje dirba ir E. J.. Su E. jis nesutaria nuo pat jo atėjimo dirbti, nes šis kišasi ne į savo darbą, ne į savo reikalus, vadovauja ten, kur jam nepriklauso. Jis ne kartą jį buvo perspėjęs, kad nesikištų ten, kur nereikia, tačiau E. jo nepaklausė. 2024 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje R. D. išvyko į Ukrainą, o į dirbtuvių angarą atsikraustė laikinai pagyventi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas V., kurio pavardės nežino. Jis kurį laiką negalėjo grįžti į savo namus, kadangi turėjo problemų su žmona. V. jam minėjo, kad turi sveikatos problemų. E. P. jam vežė sulčių, pavalgyti. V. jo buvo prašęs atvežti degtinės, todėl 2024-08-27, apie 18:00 val., jis nuvežė jam 0,3 talpos butelį degtinės. V. jam duodavo parūkyti, todėl jis degtinės nupirko jam atsidėkodamas. Nuvažiavęs į angarą, ten su V. sėdėjo kambaryje, kuriame šis laikinai gyveno. Jam įpylė degtinės, bet pats E. P. jos negėrė. Dar nespėjus paduoti V. stiklelio, į kambarį įėjo E., kuris pasakė: "ir tu geri". Kadangi jis su E. nesutaria, jam tyčia atsakė: "geriu". E. supyko, pradėjo šaukti, kad nebūtų jokių gėrimų, o jis jį keiksmažodžiu pasiuntė „tolyn“. E. apsisuko ir išvažiavo. E. išvažiavus, jie su V. išėjo į kiemą parūkyti. Jiems berūkant grįžo E.. Jis vėl ėmė šaukti, varyti jį iš kiemo. Netekęs kantrybės, nes susikaupė visas pyktis už jo tokį vadovavimą, E. P. prie jo priėjo ir koja vieną kartą jam spyrė. Pataikė į šlaunį. E. sušuko: „ką tu darai?". E. J. rankomis sudavė E. P. gal tris kartus, dėl ko jis dengėsi rankomis, todėl E. smūgiai kliuvo jam į rankas. Tuo metu jis galėjo suduoti E. į galvą, tačiau tiksliai to neprisimena, nes buvo labai susierzinęs ir supykęs. E. atsitraukė, greitai sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Kaltu dėl E. sukelto fizinio skausmo jis prisipažįsta visiškai, nes savo veiksmais tikrai galėjo sukelti jam fizinį skausmą. Dėl to, ką padarė, jis nuoširdžiai gailisi. E. sudavė būdamas visiškai blaivus, nes tikrai nebuvo gėręs nei lašo. Taip pasielgė, nes jis galutinai jį išvedė iš kantrybės (b.l. 41-44).

Nukentėjusysis E. J. paaiškino, kad jis dirba R. D. ūkyje vairuotoju. (duomenys neskelbtini) esančiame angare jie laiko ūkio techniką, ją ten remontuoja. R. D., išvykdamas į Ukrainą, jo paprašė prižiūrėti šį pastatą. Viršininkas į šį pastatą buvo įleidęs gyventi žmogų iš (duomenys neskelbtini), kurio vardas V., jo pavardės nežino. V. dažnai ir dideliais kiekiais vartojo alkoholį ir sirgo sunkiomis ligomis, todėl jie stengėsi, kad šis negertų. V. jau buvo nustojęs gerti ir jo sveikata gerėjo. 2024-08-27, apie 17:50 val., atvykęs į minėtą angarą, jis pamatė, kad pas V. atėjo (duomenys neskelbtini) gyvenantis E. P. ir jie kartu geria degtinę. Jis E. pasakė, kad čia ne baras ir eitų alkoholio vartoti kitur. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio jis išvažiavo ir paskambino R. D.. Šis paragino jį išvyti E. iš pastato, nes jis ten nepageidaujamas. Kai apie 18:15 val. jis grįžo prie angaro, E. buvo lauke kartu su V.. Paklausus kodėl jis vis dar čia, E. jam spyrė dešine koja į kairės kojos šlaunį, taip sukeldamas fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10. Kai E. jam įspyrė, jis atsitraukė arčiau pastato. E. priėjęs jam trenkė dešine ranka į kairę ausį, šiuo veiksmu taip pat sukeldamas fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10. E. J. užsidengė rankomis ir sušuko, kad baigtų. E. nuo jo atsitraukė ir jis išvažiavo iš įvykio vietos. Civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 11).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 17-20).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis E. P. 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 18:15 val., smurtavo prieš E. J., vieną kartą spyrė jam į kairės kojos šlaunį, po to dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę ausį, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo E. P. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, kaltinamasis neteistas.

Prokuroras siūlo E. P. už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. ryto būti namuose, vadovaujantis LR BK 70 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 mėnesių terminą jiems atlikti. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. P. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamasis E. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą veiką, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.