- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-07
- Bylos Nr.
- 2-219-445/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00045-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., G. T., R. B.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai S. P., jos atstovei advokatei G. R., suinteresuotiems asmenims A. B., G. T., R. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kad jos motina J. B. priėmė palikimą po sutuoktinio S. B. mirties, o po motinos J. B. mirties, pareiškėja S. P. priėmė jos palikimą ,faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad 1983-10-22 mirė jos tėvas S. B.. Po jo mirties iš pirmosios santuokos buvo likę vaikai : G. T., A. B., V. M. B. (mirė 2002-12-27). Jie tėvo palikimu nesidomėjo ir nesirūpino. Po palikėjo S. B. mirties liko gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Teisės į šį gyvenamąjį namą nebuvo registruotos. J. B. prižiūrėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, jame gyveno ir naudojosi šiuo turtu iki mirties. 2000-09-29 mirė motina J. B.. Kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, po motinos mirties yra pareiškėja S. P.. Įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo po motinos mirties negali, nes yra suėję terminai palikimui priimti ir per šiuos terminus nebuvo kreiptąsi į notaro biurą su prašymu priimti palikimą. Po motinos J. B. mirties palikimą priėmė dukra S. P., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.
Suinteresuotas asmuo A. B. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.
Suinteresuotas asmuo R. B. pareiškimą palaikė iš dalies, kad ir kiti asmenys turi teisę į paveldėjimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. T. prašė pareiškimą atmesti, nes ji turi teisę paveldėti, kadangi mano, kad visas paveldimas turtas yra jos tėvo S. B. nuosavybė.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimu į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo, sprendžiant teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos tėvas S. B. mirė 1983-10-22 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimo duomenys (b.l.10).
Pareiškėjos motina J. B. mirė 2000-09-28 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimo duomenys (b.l.9).
Giminystės ryšius patvirtina pareiškėjos gimimo liudijimo įrašai : tėvas B. S., motina J. B. ( b.l. 8). Pareiškėjos santuokos sudarymo įrašas patvirtina jos pavardės pakeitimą ( b.l. 12).
S. B. santuoką su J. B. santuoką sudarė 1948-07-06 (b.l.11).
Po S. B., J. B. mirties paveldėjimo bylos nebuvo vestos ir tai patvirtina notaro pažyma ( b.l. 13), duomenys apie palikimo priėmimo faktą neįregistruoti Testamentų registre ( b.l. 14).
Duomenys apie nekilnojamąjį turtą, pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos, nurodant naudotoja J. B. ( b.l. 16-17).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius nurodė, kad informacija apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą J. B. į buvusio savininko S. B. žemę (duomenys neskelbtini), bus teikiama tik J. B. paveldėtojams ( b.l. 15).
Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po S. B., J. B. mirties atsirado palikėjų mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).
Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjai mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d ) . Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str.1 d.) . Kadangi testamentai nebuvo sudaryti, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjų mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą
Suinteresuotas asmuo G. T. prieštarauja, kad palikimą priėmė J. B., po sutuoktinio S. B. mirties. Ji pripažįsta aplinkybes, kad po S. B. mirties, jo gyvenamojoje vietoje pasiliko ir gyveno J. B., S. P. sūnus.
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą.
Liudytojai A. S., gim. 1960 m., J. S., gim. 1969 m., V. P., gim. 1972 m. , patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po J. B. mirties sodybą prižiūrėjo S. P.. Būtent jos iniciatyva buvo tvarkomas namo kiemas, šienaujama žolė, pakeistas namo stogas. Prižiūrima, kad sodyba būtų tvarkinga ir saugoma, tinkama naudojimui pagal savo paskirtį.
Suinteresuotas asmuo A. B. pripažino ir nurodė, kad S. B. ir J. B. prižiūrėjo pareiškėja S. P. ir jos vaikai. Taigi suinteresuotas asmuo G. T. ginčydama pareiškėjos nurodomas aplinkybes, turi pagrįsti leistinais įrodymais, kad palikimas nebuvo priimtas faktiniu valdymu.
Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (CK 5.11 str.1 d.1 p.). Tačiau tam, kad suintresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti (CK 5.50 str.1 d.). Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais : faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui ( kad ir kitam paveldėtojui).
Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.) . Pareiškėja palikėjų turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą laikomas priėmusiu palikimą ( CK 5.51 str. 1 d., CK 587 str., 1964 m. redakcija ).
Suinteresuotas asmuo G. T. nurodo, kad ir ji palikimą priėmė, faktiškai paveldimą turtą valdydama, kadangi dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese į buvusio savininko S. B. valdytą žemės sklypą, išreiškė valią atkuriant nuosavybės teises. Tokiu atveju ji turi teisę reikšti pareiškimus (procesinius dokumentus) teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo fakto nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo ir t.t. Teisme procesiniai dokumentai paduodami raštu CPK 111 str. nustatyta tvarka, juos paduoda pats suinteresuotas asmuo arba jo atstovas ( įgaliotas vesti bylą asmuo). Tokiu būdu gali pasinaudoti ir suinteresuotas asmuo G. T., išreikšdama valią dėl palikimo priėmimo.
Teisines paslaugas teikia advokatai. Kadangi tai mokamos teisinės paslaugos, tai asmuo dėl turtinės padėties negalėdamas pasinaudoti advokato paslaugomis, turi teisę kreiptis dėl valstybės nemokamos garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Tokia informacija skelbiama viešai.
Juridinę reikšmę turintys faktai įrodyti pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, palikėjų mirties liudijimais, pažyma apie esamą nekilnojamąjį turtą, giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, liudytojų parodymais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. B. mirties 1983 m. spalio 22 d., palikimą priėmė sutuoktinė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusi 2000 m. rugsėjo 28d.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2000 m. rugsėjo 28 d., palikimą priėmė jos dukra S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Faktai nustatytini dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.