Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-818-1021/2016 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2016 m. balandžio 20 d. ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankuose ir/ar kitose kredito įstaigose, nekilnojamąjį turtą: 129,51 kv.m. pastatą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),; 94 kv.m. ploto pastatą - viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 25 kv.m. ploto pastatą - malkinę, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius: šulinys, kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini); 0,1915 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,6000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,2500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,5300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 0,8800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kilnojamąjį turtą: transporto priemonę VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2007 m. sausio 2 d. (vidutinė rinkos vertė 4.000 Eur); automobilinę priekabą valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1996 (vidutinė rinkos vertė 500 Eur).

Prašymą ieškovė pagrindė aplinkybe, jog atsakovas po ieškovės ieškinio dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei pateikimo teismui ir santuokoje įgyto turto padalijimo, pradėjo pardavinėti santuokos metu įgytą turtą – be ieškovės žinios, pardavė ginčo automobilį. Toks atsakovo elgesys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, siekdamas apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, gali perleisti ir kitą ginčo civilinėje byloje turtą, todėl atsirado būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Atsakovo piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti atsakovo kasdieninių būtinų poreikių tenkinimą. Piniginės lėšos yra ypač svarbus svertas kiekvieno asmens kasdieninei įprastai veiklai užtikrinti. Jų areštas apsunkina asmens veiklą, paliečia ir trečiųjų asmenų teises bei interesus, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikytina tik tuomet, kai negalima taikyti kitų CPK 145 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, todėl pirmiausia reikalavimo sumos ribose areštuotini atsakovui priklausantys nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ir tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovui priklausančios piniginės lėšos.

Ieškovė nereiškia reikalavimo padalinti santuokoje įgytas pinigines lėšas. Todėl ieškinio reikalavimų pobūdis nulemia tai, kad nėra rizikos, jog neareštavus piniginių lėšų, teismo sprendimo įvykdymas ateityje pasunkėtų.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje sąlygojo aplinkybė, jog pateikus teismui ieškinį, atsakovas pradėjo realizuoti santuokos metu įgytą turtą ir be ieškovės žinios pardavė santuokoje įgytą automobilį.

Nepagrįsti apelianto argumentai, jog piniginių lėšų areštas gali sutrikdyti atsakovo kasdieninių būtinų poreikių tenkinimą. Antstolio 2016-04-27 Turto apraše nurodyta, kad iki galutinio sprendimo priėmimo byloje atsakovas gali laisvai disponuoti 350,00 Eur piniginių lėšų suma per mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei teisėtų interesų, protingumo principų, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties dalies, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo piniginių lėšų, esančių bankuose ir/ar kitose kredito įstaigose, areštą, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.

Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-48/2010).

Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam tikro konkretaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, todėl jos taikomos arba atsakovo, kuriam reiškiamas tas reikalavimas, turtui, arba konkrečiam turto objektui, dėl kurio yra kilęs ginčas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio patenkinimo atveju byloje būtų priimtas sprendimas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe gyvenamąjį namą su priklausiniais ir 0,1915 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), padalinti santuokoje įgytą turtą atsakovui nuosavybės teise paliekant minėtą gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, du automobilius, priekabą, 0,6000 ha ir 0,2500 ha ploto žemės sklypus, ieškovei nuosavybės teise paliekant 0,5300 ha ir 0,8800 ha ploto žemės sklypus, priteisiant iš atsakovo ieškovei 39.614 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 5.000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Jokie reikalavimai dėl piniginių lėšų padalijimo ieškinyje nėra pareikšti, todėl akivaizdu, jog ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – visų atsakovo piniginių lėšų bankuose ir/ar kitose kredito įstaigose areštas su pareikštaisiais ieškinio reikalavimais nėra susijusi ir negali turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui.

Ieškiniu atsakovui reiškiami ir piniginio pobūdžio reikalavimai – priteisti ieškovei 39.614 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir 5.000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad šių ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju būsimo sprendimo įvykdymą visiškai užtikrina atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį ieškiniu prašoma nuosavybės teise palikti atsakovui, areštas. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė, ieškinyje nurodydama, jog vien tik gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu vidutinė rinkos vertė yra apie 50.000 Eur. Kaip jau minėta, ieškiniu taip pat prašoma atsakovui nuosavybės teise palikti dar du žemės sklypus ir tris transporto priemones.

Nustačius, kad prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo piniginių lėšų areštas neatliktų savo kaip teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ieškinio tenkinimo atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovo atskirąjį skundą patenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, panaikinant jos dalį, kuria teismas areštavo atsakovo pinigines lėšas, kaip nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovės D. K. reikalavimų užtikrinimui areštuotos atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) piniginės lėšos, esančios bankuose ir/ar kitose kredito įstaigose ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.