- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-08
- Bylos Nr.
- AS-525-19-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, V. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, V. V. (V. V.) dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) 2009 m. liepos 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. 23 (toliau – ir Statybos leidimas); sustabdyti Statybos leidimo galiojimą tol, kol bus priimtas sprendimas administracinėje byloje.
Nurodė, kad, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir užkirsti kelią jo teisių ir įstatymais saugomų interesų pažeidimams, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Statybos leidimo galiojimą iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išsprendė kitus procesinius klausimus.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs pareiškėjo prašymo motyvus, pripažino, kad pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paremti prielaidomis, nurodant tik tikėtinų neigiamų pasekmių atsiradimo galimybę. Nurodė, kad tokios galimos pasekmės nesudarytų esminių kliūčių būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir pareiškėjo pažeistų teisių gynimui ateityje kreipiantis į teismą.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Nurodo, kad statytojas V. V. jau vykdo darbus pagal projektą, kuriam nėra nei UAB „Vilniaus vandenys“, nei AB „Lietuvos energija“ pritarimo. Pažymi, jog Statybos leidimas išduotas statyti neypatingą statinį, o faktiškai statinys turi ypatingo statinio statusą. Tuo tarpu statinio projektas parengtas reikiamos kvalifikacijos neturinčio asmens. Pagal tokį projektą vykdomi sprendimai gali kelti grėsmę tiek pareiškėjui, tiek kitiems asmenims, todėl teismas privalėjo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS143-565/2008, AS502-2494/2008, AS502-470/2008), nurodo, jog tuo atveju, jeigu būtų pritaikytą pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, jos pritaikymas neturės įtakos teismo sprendimo vykdymui, nes panaikinus Statybos leidimą, jis tiesiogiai nebesukels jokių teisinių pasekmių. Teigia, jog neegzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų priešingą išvadą.
2. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS1-573/2006, AS17-286/2006), taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, turi būti įvertinta ne tik galimybė konkrečioje byloje atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo, bet ir kitus reikšmingus kriterijus ir principus. Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai pagal skundžiamą Statybos leidimą jau pradėti, tarp statybos proceso dalyvių susiklostė sutartiniai santykiai, darytina išvada, jog, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens interesai, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių pusiausvyrą.
3. Pareiškėjo argumentas, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtinas siekiant padėti išvengti ateityje teismo procesų, nepagrįstas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS502-451/2008).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Pažymėtina, jog pagal administracinių teismų praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5?230/2005). Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Pareiškėjas, skundu prašydamas panaikinti Statybos leidimą, taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Statybos leidimo galiojimą.
Nustatyta, kad ginčijamu Statybos leidimu statytojui V. V. suteikta teisė statyti neypatingą statinį – lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (b.l. 31 – 32). Kaip nurodė pareiškėjas bei patvirtino tretysis suinteresuotas asmuo, ginčijamo Statybos leidimo pagrindu buvo pradėtos ir vykdomos statybos. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi kitas faktines bylos aplinkybes, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS143 – 781/2009, AS143 – 565/2008) sutinka su argumentu, jog nagrinėjamu atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, kiltų neapibrėžtumas jau susiklosčiusiuose sutartiniuose santykiuose, atsirastų didelio masto materialinių nuostolių. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, taip pat ir trečiųjų asmenų interesus.
Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindėti tik prielaidomis. Be to, kaip matyti iš skundo, pareiškėjas apskritai nenurodė konkrečių motyvų, kodėl, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Kartu pabrėžtina, jog siekis ateityje išvengti galimų teisminių procesų nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvada, kad, nesustabdžius Statybos leidimo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.