Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei V. M., atsakovui R. M., o ieškovės atstovui advokatui V. Ž., trečiųjų asmenų „Swedbank“, AB, AB DnB NORD banko, AB bankas SNORAS ir institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB, AB DnB NORD bankui, AB bankui SNORAS ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovė V. M., patikslinusi ieškinio reikalavimus (155-160 b.l.), prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; nustatyti vaikų R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, ieškove; iš atsakovo priteisti išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 220,00 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką pagal jos pasiūlymą; atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka nepilnamečiai vaikai, padalyti turtą, ir jai, ieškovei, priteisti: skalbimo mašiną „Lotus“, 300,00 Lt vertės, televizoriaus staliuką, 300,00 Lt vertės, dulkių siurblį, 100,00 Lt vertės, lygintuvą, 20,00 Lt vertės, DVD grotuvą, 100,00 Lt vertės, o atsakovui priteisti: spintą rūbams, 250,00 Lt vertės, lovą, 700,00 Lt vertės, spintelę, 100,00 Lt vertės; už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį iš atsakovo ieškovei priteisti piniginę kompensaciją – 230,00 Lt; kreditinę prievolę AB DnB NORD bankui pagal 2007-04-03 kreditavimo sutartį Nr.1700-2007-13757 priteisti abiems šalims solidariai lygiomis dalimis; kreditinę prievolę „Swedbank“, AB pagal 2010-07-27 pagal vartojimo kredito sutartį Nr.10-053960-GV priteisti solidariai abiems šalims; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo AB bankas SNORAS atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, dalyje byla nutrauktina.

Šalių santuoka sudaryta 2006-07-01 Utenos rajono savivaldybės administracijos CMS, šalių sūnus R. M. gimė (duomenys neskelbtini), o dukra R. M. – (duomenys neskelbtini) (9-11 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Šalys susitaikyti nepageidavo, mano, kad jų santuoka galutinai iširusi, todėl ją išsaugoti nebėra jokių galimybių.

Šalys prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Šalių nurodytos santuokos iširimo priežastys, t.y., kad dėl abipusio lojalumo pareigų netinkamo vykdymo jie nebegyvena ir nebegali gyventi kartu, leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes nėra įrodyta, nors atsakovas teigė, kad kalta tik ieškovė, kad kuris nors tik vienas iš jų būtų iš esmės pažeidęs savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, ir kad dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.), patikslintą ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai.

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčas iš esmės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnamečių R. ir R. M. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad nuo 2010 m. vasaros šalių vaikai gyvena kartu su ieškove, siūlo nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes atsakovas pageidavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo nepareiškė (49 -50 b.l.). Institucija taip pat pateikė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-27 įsakymą Nr. AĮ-69, kuriuo šalių šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams. Šiuo metu pas ieškovę namuose lankosi ir paslaugas teikia socialinis darbuotojas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau šalių vaikai yra mažamečiai ir savo nuomonės pareikšti dar negali (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo pernai vasaros ieškovė rūpinasi vaikais, o atsakovas gyvena skyrium, kad ieškovei pagalbą teikia socialinis darbuotojas, šis ginčas nagrinėjamas vaikų interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina, ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių mažamečių vaikų interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jų teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jiems gyvenant kartu su motina.

LR CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

LR CK 3.170 str. 1 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o 2 d. numato teisę vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3 dalis). LR CK 3.172 straipsnis nustato, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Ieškovė prašė nustatyti, siūlo taikyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokią atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką: kad kas antrą mėnesio šeštadienį atsakovas bendrautų su dukra R. nuo 17 val. 30 min. iki 19.00 val., kad tą patį šeštadienį pasiimtų sūnų R. ir grąžintų jį motinai tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17 val. 30 min. iki 19.00 val.; kad kas ketvirtą mėnesio penktadienį nuo 17 val. 30 min. iki 19.00 val., kai dukrai R. sukaks penkeri metai amžiaus, pasiimtų dukrą R. pas save ir grąžintų motinai tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min.; kad švenčių dienomis, Tėvo dieną bei vaikų R. ir R. gimimo dienomis (perkeliant jas į artimiausias išeigines dienas, jei jos sukanka darbo dienomis) poriniais metais, pasiimtų vaikus penktadienį nuo 17 val. 30 min. iki 18. val. 30 min. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną (sekmadienį), nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. grąžintų motinai; kad per Šv. Kalėdas poriniais metais vaikus pasiimtų gruodžio 24 d. nuo 16 val. iki 18 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, pristatytų motinai nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min.; kad tuo atveju, kai vaikai švęs Šv. Kalėdas su tėvu, tai Šv. Velykas - su motina ir atvirkščiai; kad neporiniais metais švenčiant Naujuosius metus pasiimtų vaikus iš motinos gruodžio 31 d. nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžintų sausio 1 d. nuo17 val. iki 19 val. jų motinai; kad vaikų vasaros atostogų metu vieną mėnesį atostogas vaikai praleistų kartu su tėvu, suderinus atostogų laiką prieš mėnesį laiko ( galima atostogas praleisti pas tėvą dalimis – po savaitę, po dvi savaites ir t.t.), o pasibaigus vaikų atostogoms pas tėvą, vaikų tėvas pristatytų vaikus motinai.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaikų interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Institucijos atstovai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje, tyrė buities bei gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad atsakovas sąlygas svečiuotis vaikui turi (194 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų vaikams neigiamą įtaką, todėl teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu vienareikšmiškai negalima pritarti ieškovės prašomai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaikus tvarkai, nes šalių dukra auga, o tėvui leidžiant tik retai pabendrauti su dukra, nepavyktų užmegzti glaudaus emocinio ryšio tarp jų, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas galėtų dukrą lankyti ir pasiimti ją į savo gyvenamąją vietą kaip ir sūnų kas antrą, o ne kas ketvirtą mėnesio šeštadienį ir ne nuo tada, kai dukrai sukaks penkeri metai, o ketveri, nes šalys gyvena tame pačiame mieste, netoli vienas nuo kito ir nuo vaikų senolių iš tėvo pusės, kurie taip pat turi teisę matytis su vaikaičiais, o pastarieji svečiuotis pas juos. Taip pat, teismas pripažįsta, kad šalių dukrai, kol ji įpras prie tėvo gyvenamosios aplinkos, reikalingas prisitaikymo periodas, todėl šalių dukrai sukakus 3 metų amžių, atsakovas galėtų kas ketvirtą mėnesio šeštadienį nuo 17 val. 30 min. iki 19.00 val., pasiimti dukrą Rasą pas save ir grąžinti motinai tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 minučių.

Teismo nuomone, tokia tvarka atitiktų vaikų interesus, todėl tokia (ieškovės pasiūlyta, tačiau su teismo nuožiūra padarytais pakeitimais) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka nustatytina, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies (LR CK 3.170 str., 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių vaikai yra mažamečiai, todėl laikytina, kad jų interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas jiems kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu augina vaiką iki 3 metų (56-58 b.l.), o atsakovas, nors yra darbingas, tačiau šiuo metu nedirba (55 b.l.), abi šalys nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi (12, 29, 53-54, 59-60 b.l.), pareigos materialiai išlaikyti kitus asmenis neturi, ieškovė nuomoja gyvenamąjį būstą, su atsakovu ši nuomos sutartis nutraukta nuo 2010-08-20 (16-20 b.l.), atsakovui gyvenamąjį būstą suteikia jo tėvai (194 b.l.), ieškovei mokama 52 Lt išmoka vaikui, virš septynių šimtų litų jai motinystės pašalpa, socialinė pašalpa (28, 58 b.l.), šalys turi neįvykdytų piniginių prievolių bankams.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. yra 800,00 Lt. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 220,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam vaikui. Atsakovas neginčijo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio, o taip pat pripažino, kad neteikia vaikams išlaikymo.

Atsakovui pripažinus ieškovės nurodytą faktą, kad jis vaikų materialiai neišlaiko, jam neginčijant prašomo priteisti periodinėmis išmokomis išlaikymo dydžio, vadovaujantis šalių nepilnamečio sūnaus R. ir dukros R. interesais, atsižvelgiant į jų poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo, ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai, priteistinas išlaikymas jiems ieškovės nurodytos formos ir dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 220,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2010-10-14 (ieškinio padavimo) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str.).

Išlaikymo, skirto R. ir R. M., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2010-10-14 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik LR CK III knygos normos, o ne kiti teisės aktai (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis). LR CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (LR CK 3.81 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta ne tik prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (CK 3.116 straipsnis). LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis). Vienas iš jų – nepilnamečių vaikų interesai (LR CK 3.123 str.).

Nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių šalys nuosavybės teise nevaldo (12, 29, 53-54, 59-60 b.l.), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklauso tik baldai ir kiti buityje naudojami daiktai. Atsakovas neginčijo, kad turtas būtų padalytas taip, kad ieškovei atitektų skalbimo mašina „Lotus“, televizoriaus staliukas, dulkių siurblys, lygintuvas, DVD grotuvas, o jam - spinta rūbams, lova, spintelė.

Šalys turi nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove, atsižvelgiant į ieškovei tenkančių daiktų naudojimo paskirtį (skalbimo mašina, lygintuvas, dulkių siurblys), yra pagrindas tenkinti ieškinį šioje dalyje visiškai ir padalyti turtą natūra taip, kaip prašė ieškovė (LR CK 3.116 str. 1 d., 3.117 str. 1d.). Nors ieškovė savo nuožiūra įvertino turtą ir nustatė, kad atsakovui turto pinigine išraiška tektų už 230,00 Lt daugiau, prašė priteisti jai tokio dydžio kompensaciją, tačiau šio reikalavimo nebepalaikė (sumažino ieškinį), todėl kompensacija nepriteistina.

Šalys turi neįvykdytų piniginių prievolių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „ Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009).

Turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (LR CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, LR CPK 266, 383 straipsniai). Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas.

Ieškovė 2010-07-27 su kreditoriumi „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.10-053960-GV (13-15 b.l.) dėl 5.000,00 Lt paskolos (bendra kredito suma – 8.418,30 Lt, mokėjimo terminas – 2015-07-22). Ieškovė nurodė, kad šią paskolą panaudojo šeimos poreikiams tenkinti: pirko reikmenų vaikams, naudojo pragyvenimui, nes atsakovas išvykdamas nepaliko pinigų šeimai pragyventi, o taip pat apmokėjo už jai suteiktas stomatologo paslaugas. Atsakovas nesutiko, kad ši paskola buvo panaudota šeimos poreikiams, sutikimo sudaryti kredito sutartį nedavė, pateikė pažymą, kad tuo metu buvo išvykęs į lauko taktikos pratybas, kurios vyko kariuomenės centriniame poligone Pabradėje (127 b.l.).

Ieškovė nurodė, kad sutiktų šią piniginę prievolę vykdyti asmeniškai (196 b.l.). Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, nurodė, kad ieškovė įsipareigojimų neįvykdė, todėl bankas pareiškė jai ieškinį dėl 5.603,02 Lt skolos priteisimo, neprieštarauja, kad šią prievolę vykdytų ieškovė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismo žinioje yra civilinė byla Nr.2-1391-839/2011 (185 b.l.), kurios šalys – ieškovas „Swedbank“, AB, atsakovė – V. M.. Kaip matyti, „Swedbank“, AB į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais neįstojo, o pareiškė savarankišką ieškinį tik ieškovei V. M.. Taigi, nors ieškovė LR CK 3.118 str. 2d. pagrindu šioje byloje pareiškė ieškinio reikalavimą kreditinę prievolę „Swedbank“, AB pagal 2010-07-27 pagal vartojimo kredito sutartį Nr.10-053960-GV priteisti solidariai iš abiejų šalių, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina LR CPK 293 str. 1p., 137 str. 2d. 5p. pagrindu, nes trečiasis asmuo pats pareiškė ieškinį asmeniškai ieškovei.

Trečiasis asmuo AB DnB NORD bankas neprieštaravo, kad šią piniginę prievolę vykdytų solidariai abu sutuoktiniai, nes ji sudaryta su abiem sutuoktiniais, kaip kredito gavėjais, bankas į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais neįstojo, todėl, tenkinant šį reikalavimą iš dalies nustatytina, kad piniginė prievolė AB DnB NORD bankui pagal 2007-04-03 kreditavimo sutartį Nr.1700-2007-13757 šalių yra solidari (LR CK 6.6 str. 1d.).

Taip pat, 2009-07-09 teismo įsakymu iš atsakovo kreditoriui AB bankui SNORAS buvo priteista 5.254,86 Lt skola, 168,83 Lt delspinigiai, 5 proc. dydžio palūkanos, o 2010-01-20 teismo sprendimu už akių iš atsakovo kreditoriui „Swedbank“, AB už pagal 2008-06-04 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-061824-GV suteiktą 15.000,00 Lt paskolą, bei pagal 2008-06-20 Ego kortelę suteiktą 2.000,00 Lt kreditą buvo priteista viso 15.260,50 Lt skolos, o taip pat ir kitos išlaidos (70-72 b.l.). Šiuo metu pagal antstolės Aistės Mikulėnienės raštą (114 b.l.), pagal vykdomąjį raštą kreditoriui Swedbank, AB yra išieškota 850,14 Lt skolos, liko -14.868,36 Lt.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismo žinioje yra civilinė byla Nr. L2-338-839/2011, kurioje 2011 m. sausio 18 d. yra priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš ieškovės UAB “Snoro lizingas” priteista 2.537,78 Lt skola, netesybos ir palūkanos (146-147 b.l.).

Į minėtų bylų nagrinėjimą kitas sutuoktinis (atitinkamai ieškovė, atsakovas) nebuvo įtraukti atsakovais, todėl kreditoriai turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį neįtrauktam į procesą sutuoktiniui įrodinėdami LR CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus.

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 99 str.). Ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo patenkintas visiškai (100 proc.).

Ieškovė nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu buvo atleista, nes jai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-02-12 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0293 (2011-03-28 sprendimu Nr.(1.2.)-SP1-0735 (139-140 b.l.) pratęsta) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (30 b.l.). Ieškovės atstovas pateikė minėtos institucijos išduotą galutinę 2011-09-08 pažymą Nr.937, kuri patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 468,30 Lt (240,00 Lt už dokumentų surašymą, 160,00 Lt už atstovavimą, 4,52 Lt už įrodymų rinkimą, 63,78 Lt kelionės išlaidoms (193 b.l.).

Pagal LR CPK 94 str., 96 str., 99 str. nuostatas, iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas priteistina 468,30 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistinos kitos bylinėjimosi išlaidos: 358,00 Lt žyminio mokesčio (133,00 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, 67,00 Lt už turto padalijimą ir pinigines prievoles, 158,00 Lt už išlaikymo priteisimą (220,00 Lt x 12 mėn. = 2.640,00 Lt x 3 proc. = 79,20 Lt x 2 = 158,00 ) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 83,00 Lt (LR CPK 88 str.1d.3p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduotinas šalių santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.

1. Santuoką tarp V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2006-07-01 ir įregistruotą Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo V. M. palikti pavardę – M., o R. M. palikti pavardę – M..

3. R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2010-10-14 iki jo pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 220,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2010-10-14 iki jos pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 220,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6. Išlaikymo, skirto nepilnamečiams R. M. ir R. M., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2010-10-14 nukreipti vykdyti skubiai.

8. Nustatyti tokią atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, taikytiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

8.1. kas antrą mėnesio šeštadienį R. M. turi teisę bendrauti su dukra R. M. jos gyvenamojoje vietoje nuo 17 val. 30 min. iki 19.00 val., tą patį šeštadienį turi teisę pasiimti sūnų R. M. ir privalo grąžinti jį V. M. tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17 val. 30 min. iki 19.00 val.;

8.2. kai dukrai R. M. sukaks treji metai amžiaus, kas ketvirtą mėnesio šeštadienį R. M. turi teisę nuo 17 val. 30 min. iki 19.00 val. pasiimti dukrą R. pas save ir privalo grąžinti V. M. tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min., o kai dukrai R. M. sukaks ketveri metai amžiaus, R. M. turi teisę kas antrą mėnesio šeštadienį pasiimti dukrą R. M. ir privalo grąžinti ją V. M. tos pačios savaitės sekmadienį nuo 17 val. 30 min. iki 19.00 val.;

8.3. švenčių dienomis, t.y. Tėvo dieną bei vaikų R. M. ir R. M. gimimo dienomis (perkeliant jas į artimiausias išeigines dienas, jei jos sukanka darbo dienomis) poriniais metais, R. M. turi teisę pasiimti abu vaikus penktadienį nuo 17 val. 30 min. iki 18. val. 30 min. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną (sekmadienį), nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. privalo grąžinti V. M.;

8.4. per Šv. Kalėdas poriniais metais R. M. turi teisę abu vaikus pasiimti gruodžio 24 d. nuo 16 val. iki 18 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, privalo pristatyti V. M. nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 30 min.;

8.5. tuo atveju, kai vaikai švęs Šv. Kalėdas su tėvu R. M., tai Šv. Velykas - su motina V. M. ir atvirkščiai;

8.6. neporiniais metais švenčiant Naujuosius metus R. M. turi teisę pasiimti abu vaikus gruodžio 31 d. nuo 15 val. iki 16 val. ir privalo juos grąžinti sausio 1 d. nuo17 val. iki 19 val. V. M.;

8.7. vaikų vasaros atostogų metu vieną mėnesį atostogas vaikai praleis kartu su tėvu R. M. , suderinus atostogų laiką prieš mėnesį laiko ( galima atostogas praleisti pas tėvą dalimis – po savaitę, po dvi savaites ir t.t.), o pasibaigus vaikų atostogoms pas tėvą, R. M. privalo grąžinti vaikus V. M..

9. Padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir :

9.1. ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti: skalbimo mašiną „Lotus“, 300,00 Lt vertės, televizoriaus staliuką, 300,00 Lt vertės, dulkių siurblį, 100,00 Lt vertės, lygintuvą, 20,00 Lt vertės, DVD grotuvą, 100,00 Lt vertės;

9.2. atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti: spintą rūbams, 250,00 Lt vertės, lovą, 700,00 Lt vertės, spintelę, 100,00 Lt vertės;

10. Nustatyti, kad piniginė prievolė AB DnB NORD bankui pagal 2007-04-03 kreditavimo sutartį Nr.1700-2007-13757 V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra solidari.

11. Civilinę bylą Nr.2-114-356/2011 dalyje dėl ieškinio reikalavimo kreditinę prievolę „Swedbank“, AB pagal 2010-07-27 vartojimo kredito sutartį Nr.10-053960-GV priteisti solidariai V. M. ir R. M., nutraukti.

12. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

13. Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 468,30 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 83,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 358,00 Lt žyminio mokesčio.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), bei išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( įmokos kodas - 5630) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui).

14. Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.