Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. V. M. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį - žmoną D. M., o būtent: 2025 m. liepos 9 d., apie 21.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia 4 kartus rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. M. į veidą bei abiejų rankų sritis, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame žande, kairėje smakro pusėje, odos nubrozdinimus kairėje pakaušio pusėje, dešinėje smakro pusėje ir dešinėje plaštakoje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis V. M. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. 2025 m. liepos 9 d. susiginčijo su sutuoktine, kilo žodinis konfliktas, kuris baigėsi muštynėmis. Kiek tiksliai sudavė smūgių nurodė nepamenantis, bet gali būti tiek, kiek nurodyta kaltinime. Smūgiai buvo suduoti į veidą, į petį. Supranta, kad tokiais veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą, sužaloti sutuoktinę. Konflikto metu buvo išgėręs, alkoholis galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Patikino, jog tai paskutinis kartas, šiuo metu su sutuoktine santykiai dalykiški, jie susiskambina, atsiprašė žmonos.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusioji D. M. (jos parodymai užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. liepos 9 d., apie 21.30 val., ji ir jos sutuoktinis V. M. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), sėdėjo virtuvėje, kartu žiūrėjo televizorių, jos vyras tuo metu vartojo alkoholį. V. M. per televizorių žiūrėjo žinias ir bežiūrėdamas jas susinervino, dėl ten rodomos informacijos ir tapo piktas, bei paklausė jos ,,Ar žinai, dėl ko vakar nekalbėjau?“; ji pasakė jam, jog „Tu niekada su manimi nekalbi ir kalbi tik, tada kai būni išgėręs“, toliau vyras tapo dar agresyvesnis ir jau puldamas ją pasakė „Į kokią tu mane padėtį pastatei prieš vaikus ar taip normalu daryti?“, ji jam pasakė, jog „Aš vaikams nieko nemelavau ir pasakiau kaip yra“. Toliau sekė tolimesnis žodinis konfliktas ir V. M. ją pradėjo įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais ir atsistojęs nuo kėdės pradėjo agresyviai eiti link jos, toliau rėkdamas įvairius įžeidinėjimus, priėjęs prie jos pradėjo mušti savo rankų kumščiais į įvairiais kūno vietas daugybę kartų, ji stengėsi gintis, sukti nugarą, kad jis jai nepataikytų į veidą bei į galvą, tačiau jis labai stengėsi ten pataikyti, ji pradėjo šaukti, jog iškvies policijos pareigūnus jis pasakė „Vis tiek aš tave užmušiu“, bei nuo jos atsitraukė ir išėjo į terasą. Toliau ji pasiėmė savo telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė policijos pareigūnus, o jos vyras pabuvęs lauke įėjo į namo vidų bei praeidamas pro ją dar kliudė pečiu, tačiau nieko nebesakė ir užlipo į viršų, o ji laukė policijos pareigūnų lauke, jiems atvykus V. M. buvo antrame aukšte ir galimai ruošėsi miegoti. Tokiais savo veiksmais sutuoktinis jai sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų. Su savo sutuoktiniu jie retai kalbasi ir dažnai konfliktuoja, kai jis būna išgėręs, o vartoja alkoholį visada, kai jam yra išeiginės. Mano, jog jos sutuoktinio agresiją galėjo lemti tai, jog maždaug prieš dvi savaites buvo įvykis, jog V. M. apatiniuose ji rado ilgą, šviesios spalvos plauką, dėl kurio irgi buvo kilęs konfliktas su vyru, nes ji pati ilgų plaukų neturi, todėl pradėjo įtarti, jog jis galimai ją išdavinėja ir apie tą įvykį ji papasakojo jo ir sutuoktinio bendriems vaikams, vaikai galimai pasikalbėjo su tėčiu ir jis suprato, jog ji viską vaikams pasakė ir sutuoktinis ant jos supyko, nes jis prieš vaikus nori, jog jo įvaizdis būtų tobulas. Į įvykio vietą buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo ją įvykio vietoje, į gydymo įstaigą ji vykti atsisakė (b. l. 7–18).

5. 2025 m. liepos 10 d. apžiūros protokole užfiksuota D. M. apžiūra. Apžiūrint moters veidą akivaizdžių sužalojimų nestebima. Apžiūrint moters kairės rankos riešo dalį matomas patinimas (b. l. 42–48).

6. 2025 m. liepos 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog D. M. nustatytos kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, kairio žando gleivinėje; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje, dešiniame rieše, kairio riešo-plaštakos srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu, sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 40, 41).

7. 2025 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, jog 2025 m. liepos 9 d., apie 22.03 val. buvo gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vyras prieš 3 minutes sumušė kumščiais. Dabar vyras lauke. Pranešėja viduje. Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Vaikų nėra. Laukia vietoje. Apie 22.18 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko blaivi pranešėja D. M., kuri paaiškino, kad namuose žodinio konflikto metu jos sutuoktinis V. M. rankų kumščiais nenurodytą kiekį kartų trenkė jai į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį vertino 10 balų. Į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios medicinos darbuotojai. V. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 751“ Nr. ARTB-0181, sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1.36 promilių neblaivumas (b. l. 19, 20).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

9. V. M. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs sutuoktinei kaltinime nurodytus smūgius, smurtavęs jos atžvilgiu (nors tikslaus smūgių skaičiaus posėdžio metu nurodė nepamenantis, pripažino, jog jų galėjo būti tiek, kiek nurodyta kaltinime). Dėl sutuoktinio smurto jautusi fizinį skausmą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, dėl sutuoktinio elgesio nukentėjusioji iš karto kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Jai padarytas nežymus sužalojimas taip pat nustatytas specialisto. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai smūgius kumščiu ne tik į veidą, bet ir į kitas kūno vietas (4 kartus), suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels sutuoktinei fizinį skausmą ir ją sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

10. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. 1 pastraipoje aprašytomis aplinkybėmis sukėlė žmonai D. M. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sutuoktinės atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

11. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

12. V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip nurodė posėdžio metu, įvykio metu kaltinamasis buvo vartojęs alkoholio, jog konfliktavo išgėręs ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir jo sutuoktinė, nukentėjusioji D. M.. Taigi atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. V. M. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis laikomas neteistu (b. l. 86–88), administracine tvarka daugiausia baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 95–101), turi pastovų darbą (b. l. 92–94). Įvertinęs tiek padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą, tiek kaltinamojo asmenybę, taip pat jo sutikimą atlikti viešuosius darbus, teismas sprendžia, jog prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 30 valandų – yra teisinga. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

14. Įvertinęs tai, kad buvo padaryta smurtinė nusikalstama veika, be to, V. M. sutuoktinės atžvilgiu smurtavo ne pirmą kartą (2013 m. ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam ir sutuoktinei susitaikius, BK 38 straipsnio pagrindu, b. l. 87), kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

15. Į bausmės laiką įskaitomas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. liepos 10 d., 00.50 val., iki 2025 m. liepos 10 d., 14 val. (b. l. 55–62), tai yra, viena diena, ją prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

16. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartimi (b. l. 83–85), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais – paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

18. Teismui išėjus priimti nuosprendžio šioje baudžiamojoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog priteistina valstybės naudai išlaidų suma yra 85,72 Eur. Kadangi pažyma gauta jau išnagrinėjus bylą, pabaigus įrodymų tyrimą, be to, proceso dalyviai, taip pat ir kaltinamasis, neturėjo galimybės išsakyti savo nuomonę dėl išlaidų priteisimo (jų nepriteisimo), minėta pažyma paliekama nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui dirbti po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui dirbti po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 10 d., 00.50 val., iki 2025 m. liepos 10 d., 14 val., tai yra, vieną dieną, ją prilyginant 9 (devynioms) viešųjų darbų valandoms.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 10 d. nutartimi, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti V. M., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas; darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą; nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti V. M., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 4-6 dalis darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis; jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti V. M., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.