Kauno apygardos teismo nutartis

2011-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-381-601/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
2S-381-601/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
Atsakovas
R. M., Rimos
Ieškovas
V. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-381-601/2011Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.3; 122.4 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Jūratė BučmienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties panaikinimo, kuria netenkintas atsakovės Rimos matuzienės prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovui V. M. ir tenkintas ieškovo V. M. prašymas dėl 2008-06-09 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovės R. M. prašymo skirti ieškovui V. M. 1000 Lt baudą netenkino bei patenkino ieškovo V. M. prašymą ir panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą ieškovui netrukdyti atsakovei patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias adresu Panerių 35, Jonavoje, bei naudotis atsakovei priklausančiais asmeniniais daiktais. Teismas nurodė, kad 2008-06-09 nutartimi atsakovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas privalėjo laikytis nutartyje nustatyto įpareigojimo, t. y. tapo atsakingas už nutarties vykdymą. Teismas nustatė, kad po nutarties priėmimo atsakovė vieną kartą buvo atvykusi į namus ir turėjo galimybę pasiimti jai reikalingus daiktus. Po to kaip nurodė pati atsakovė, tokia būtinybė atsirado tik 2010 m. birželio mėn., kai ji norėdama atnaujinti individualią veiklą, norėjo patekti į gyvenamąsias patalpas ir pasiimti jai reikalingus mokslinės literatūros leidinius. Tuo tikslu atsakovė 2010-06-30 išsiuntė ieškovui registruotu paštu pareiškimą, informuodama ieškovą, kad 2010-07-06 9 val. jis privalo užtikrinti jos patekimą į gyvenamąsias patalpas. Nustatyta, kad šis pareiškimas ieškovui tinkamai nebuvo įteiktas, byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo informuotas apie atsakovės atvykimą nurodytu laiku į šalių gyvenamąjį būstą. Remiantis vien atsakovės bei liudytojų T. O. ir V. D. nurodytomis aplinkybėmis, kad jų atvykimo metu gyvenamojo namo kieme stovėjo ieškovo automobilis, teismas laikė, jog negalima daryti išvados, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovės atvykimą nurodytu laiku ir kad ieškovas piktybiškai vengė savo prievolės įvykdymo. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių prieštaravimų dėl atsakovės atvykimo, kas pasiimti daiktus jis neturi, tačiau siekiant išvengti konfliktų ir kitų bylų kėlimo, tai reikia daryti dalyvaujant atstovams ir antstolei. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė realios grėsmės jos interesams, nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovas neleidžia jai pateikti į gyvenamąjį namą, pasiimti jame esančių jos asmeninių daiktų. Gyvenamasis namas yra šeimos gyvenamoji patalpa, kurios atžvilgiu yra taikomas šeimos turto teisinis rėžimas ir kuris pasibaigs tik nutraukus santuoką. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena nuo 2007 m. pabaigos, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, tarpusavyje nesutaria. Nepajėgdami savarankiškai išspręsti tarpusavio konfliktų, jie abu kreipėsi į teisėsaugos institucijas, buvo pateikę skundus vienas kito atžvilgiu privataus kaltinimo tvarka (nustatyta LR BPK XXX skyriuje; II t., b. l. 67, 68, 123, 125), nors privataus kaltinimo bylos buvo nutrauktos šalims susitaikius, tačiau konfliktiniai ir priešiški santykiai tarp sutuoktinių yra išlikę, todėl teismas laikė, jog pagrįstas yra ieškovo sutikimas bendrauti su atsakove tik dalyvaujant tretiesiems asmenims (šalių atstovams ir antstoliui). Po teismo 2008-06-09 nutarties priėmimo atsakovė nuvykusi adresu Panerių g. 35, Jonavoje, turėjo galimybę pasiimti jai būtinus asmeninius daiktus, dėl kitų daiktų, kaip nurodė ieškovas, teisme vyksta ginčas. Pažymėtina, kad atsakovė nesinaudojo šiuo turtu kelis metus (nuo 2007-12-01), ir neįrodė poreikio naudotis šiuo turtu per laikotarpį iki bus išspręsta santuokos nutraukimo byla. Kaip paaiškėjo teismo posėdyje, atsakovė siekia pasinaudoti teismo nustatytomis laikinosiomis priemonėmis, ne tik panaikinti suvaržymus naudotis jai priklausančiais asmeniniais daiktais, tačiau, kaip patvirtino pati atsakovė, ji nori grįžti gyventi į tą namą, jos tikslas nuolat gyventi tame name, dėl ko akivaizdžiai prieštarauja ir nesutinka ieškovas. Todėl teismas sprendė, kad tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų dar didesnį šių santykių paaštrėjimą, nes atsakovės tikslas yra grįžti gyventi į šeimos gyvenamąjį būstą. Palikus galioti teismo 2008-06-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo tinkamas įvykdymas, nes paaštrėję sutuoktinių tarpusavio santykiai apsunkintų sprendimo priėmimą. Be to, atsakovė savo priešieškinyje nereiškia reikalavimo priteisti jai dalį šeimos gyvenamosios patalpos, dėl kurios yra kilęs ginčas, tik kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, t. y. ir po santuokos nutraukimo nė vienas iš sutuoktinių nenumato galimybės gyventi kartu viename name, todėl nepagrįstas atsakovės siekimas grįžti gyventi ir naudotis šeimos gyvenamąja patalpa, iš kurios ji išvyko ir nebegyvena beveik trejus metus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti 2010-11-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo ir atmesti ieškovo prašymą dėl 2008-06-09 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas rengiant atskirąjį skundą. Motyvuose nurodo:

1) teismui 2008-06-09 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ne kartą bandė patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, kad pasiimti savo asmeninius daiktus, kad jais naudotis, tačiau ieškovas nesudarė tam galimybių, piktybiškai trukdė atsakovei tą padaryti (pakeitė spynas, ką ir pats pripažino);

2) ieškovas teismo posėdžio metu nepaneigė, jog žinojo, kad ieškovė 2010-07-06 9.00 val. atvyks ir pageidauja būti įleista į šeimos būstą, be to, nepaneigė, kad tą dieną jie kalbėjosi telefonu ir ieškovas nurodė atsakovei atvykti sekančią dieną;

3) dėl nutarties nevykdymo yra pažeidžiamos atsakovės teisės ir turtiniai interesai, ieškovas piktybiškai nevykdė ir nevykdo teismo nutarties, dėl ieškovo veiksmų atsakovė priversta nuomotis butą, pirkti naujus asmeninius daiktus, negali naudotis senais (knygomis, specialia literatūra), dėl ko patiria daug išlaidų;

4) aplinkybė, jog atsakovė iš namų išėjo savo noru, nėra nustatyta ir patvirtinta įrodymais, be to, ji nepaneigia atsakovo pareigos vykdyti teismo nutartį;

5) aplinkybė, jog ieškovas pažada atsakovę įleisti į namą tik dalyvaujant ieškovo advokatei ir antstoliui, iš anksto suderinus laiką su jo advokate, kuri dirba Vilniuje, patvirtina, jog ieškovas neketina ir ateityje leisti atsakovei patekti į namą ir leisti naudotis asmeniniais daiktais;

6) nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovė turėjo galimybę patekti į šeimos namą, pasitelkusi atstovų (advokatės ir antstolio) pagalbą, kadangi nutarties vykdymas yra asmeninė ieškovo pareiga, tik jis atsakingas už nutarties vykdymą, jos nereikia vykdyti priverstinai per antstolį, be to, kreipusis į antstolį, atsakovė patirtų papildomų išlaidų, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog antstoliui konstatavus laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo faktą ir teismui šį faktą patvirtinus, būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso trukmė pailgėtų bei vykdymo išlaidos padidėtų;

7) atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas šalių įtemtais ir konfliktiškais santykiais, ieškovo savivaliavimu ir piktybišku elgesiu, kuris pasireiškė atsakovės neįleidimu į šalių namą, tokia situacija išliko iki šiol, dėl ko, atsakovė ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau paskirti baudą ieškovui už jų nevykdymą;

8) pagal nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į tai, kad namas yra šeimos turtas, ieškovas neturi nei teisių, nei moralinių priežasčių trukdyti atsakovei patekti į šeimos gyvenamąsias patalas;

9) aplinkybė, jog atsakovė norėtų gyventi šeimos gyvenamosiose patalpose, nėra reikšminga ir negalėjo būti vienu iš motyvų panaikinti laikinąsias, nes tai nesusiję su laikinųjų tikslais ir paskirtimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti 2010-11-04 nutartį. Motyvuose nurodo:

1) ieškovas negavo atsakovės rašytinio įspėjimo (registruoto laiško), jog ji 2010-07-06 atvyks į būstą, be to, atsakovė jau 2008-07-18 yra išsivežusi asmeninius daiktus, o jai norint pasiimti dar kitus asmeninius daiktus, tai gali būti atlikta, sudarius reikiamų daiktų sąrašą, dalyvaujant šalių advokatams ar antstoliui, kadangi šalių santykiai įtemti ir konfliktiški, tačiau atsakovė tokia galimybe nepasinaudojo, tai rodo, jog ji pati nerodo jokios iniciatyvos pateikti į gyvenamąjį namą reikalaujama tvarka;

2) atsakovei pasiėmus tam tikrus tarp šalių dalintinus daiktus, teismui priėmus sprendimą, iškiltų daiktų išreikalavimo klausimas;

3) atsakovė prašydamas skirti ieškovui baudą už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas jos neįleido į namą;

4) būtinybė pasiimti knygas, reikalingas atsakovės individualiai veiklos vykdymui, atsirado tik 2010 m. birželio mėn., kas taip pat nepatvirtina, jog ieškovas nevykdė teismo įpareigojimo;

5) faktas, kad atsakovė negali laisvai patekti į namą nepažeidžia jos teisių, kadangi ji savo noru išėjo gyventi kitus, be to, vieną kartą 2008-07-18 ji jau buvo atėjusi pasiimti asmeninių daiktų;

6) nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pasikeitė aplinkybės, kadangi dėl daiktų teisme vyksta ginčas ir šeimos būste likusiu turtu atsakovė nesinaudojo jau kelis metus, todėl nėra įrodyta būtinybė jai naudotis šiuo turtu, kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, be to teismo posėdyje buvo nustatyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovė nori pasinaudoti kitais tikslais – grįžimui gyventi į namą, o tai yra reikšminga aplinkybė;

7) teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nereiškia, jog atsakovė turi teisę nuolat, kada tik nori, patekti į gyvenamąsias patalpas, nes nustatyto įpareigojimo tikslas buvo ne galimybė atsakovei laisvai, bet kada, patekti į namą, gyventi jame, bet pasiimti name likusius asmeninius daiktus, jog jais galėtų netrukdomai naudotis;

8) aplinkybė, jog atsakovė nėra patenkinta, jog teismas patenkino ieškovo prašymą ir panaikino pritaikytas laikinąsias, nereiškia ieškovo nesąžiningumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei R. M., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Atsakovei pateikus prašymą ieškovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti ieškovą netrukdyti jai naudotis turtu, esančiu Panerių g. 35, Jonavoje. Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias adresu Panerių g. 35, Jonavoje, bei naudotis atsakovei priklausančiais asmeniniais daiktais. Atsakovė 2010-07-19 kreipėsi į teismą su prašymu dėl 1000 Lt baudos skyrimo ieškovui už nutarties nevykdymą. Ieškovas 2010-10-11 pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė atskiruoju skundu skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria atsakovės prašymas skirti ieškovui 1000 Lt baudą netenkintas ir patenkintas ieškovo prašymas panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant šeimos ginčus, atsižvelgiant į sutuoktinių, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali būti taikytinos laikinąsias apsaugos priemones, nurodytos CPK 145 str. ir specialiose CK 3.65 str. normose. Viena iš įstatymo numatytų specialių laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas bei naudotis kitam iš sutuoktinių priklausančiais asmeniniais daiktais. Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma atvejais, kai būtina apginti vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas - būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vieno sutuoktinio teisės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2008 m. birželio 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovą netrukdyti atsakovei patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias adresu Panerių g. 35, Jonavoje, bei naudotis atsakovei priklausančiais asmeniniais daiktais, nustačius, jog gyvenamasi namas yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta, kurios atžvilgiu taikomas šeimos turto teisinis rėžimas, kad ieškovas neįleidžia atsakovės į gyvenamąją vietą, kurioje yra atsakovės asmeniniai daiktai ir kuriais naudojimasis jai negali būti suvaržytas. Tuo tarpu ieškovas nuolat keičia durų spynas, neįleidžia atsakovės į namus, ką patvirtina ir Jonavos rajono PK VP VTS PP 2008-05-19 raštas Nr.61-S-4395, kuriame nurodyta, kad buvo nagrinėjami atsakovės prašymai dėl ieškovo veiksmų (atsakovės teisės apribojimo patekti į gyvenamąją patalpą).

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, kai išnyksta pagrindas jas taikyti, arba kai to reikalauja viešasis interesas. ar išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje dalyvaujantis asmuo, siekdamas, kad teismas panaikintų laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti prašymą pirmosios instancijos teismui dėl jų panaikinimo bei nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę (kuri taikytina ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei baudos paskyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą klausimus) kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinybę iš esmės motyvavo tuo, jog nuo 2007-12-01 su atsakove kartu negyvena, ji išvyko gyventi kitur ir pasiėmė savo daiktus, 2008-07-18 atvykus į gyvenamąjį namą, atsakovė ne tik, kad pasiėmė visus savo asmeninius daiktus, bet ir kitus daiktus, kuriuos norėjo pasiimti. Ieškovas prieštaravimų dėl likusių atsakovės asmeninių daiktų pasiėmimo, kurių sąrašą teismui pateikė pats ieškovas, neturi, tačiau siekiant išvengti konfliktų, atsakovė pasiimti asmeninius daiktus gali tik dalyvaujant šalių atstovams (advokatams ir antstoliui), kadangi tarp šalių susiklostė įtemti ir konfliktiški santykiai, todėl priimta nutartis jau nebeatspindi jos priėmimo metu esančios situacijos bei negali užtikrinti ramios bylos baigties.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, neišnykus teisiniam pagrindui, kuriam jos buvo taikytos. Iš bylos medžiagos spręstina, jog atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės ir buvo grindžiamas šalių įtemtais ir konfliktiškais santykiais, ieškovo savivaliavimu ir piktybišku elgesiu, kuris pasireiškė atsakovės neįleidimu į gyvenamąjį namą, tokia situacija išliko iki šiol, dėl ko, atsakovė ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau paskirti baudą ieškovui už jų nevykdymą. Kad tarp šalių santykiai nepasikeitė, išliko konfliktiški ir įtemti, patvirtino ir pats ieškovas savo atsiliepime į atskirąjį skundą. Taip pat pats ieškovas pripažino, atsakovės nurodytas aplinkybes, jog yra pakeitęs spynas, jog nors atsakovė 2008-07-18 išsivežė asmeninius daiktus, tačiau gyvenamojoje patalpoje dar yra likę atsakovės asmeninių daiktų. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovė nepasinaudojo galimybe pasiimti likusius asmeninius daiktus dalyvaujant šalių atstovams, kas rodo, jog ji pati nerodo jokios iniciatyvos pateikti į gyvenamąjį namą reikalaujama tvarka, laikytina nepagrįsta ir nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei nepatvirtina fakto, jog teismo taikyti įpareigojimai prarado aktualumą. Aplinkybė, jog nuo 2007-12-01 šalys kartu negyvena, atsakovė išvyko gyventi kitur ir pasiėmė savo daiktus, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei užkirsti kelią atsakovei pasiimti jos likusius asmeninius daiktus (mokslinę literatūrą, knygas), kurie jai šiuo metu yra reikalingi kvalifikacijos kėlimui, ir kurių, dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir ieškovo veiksmų, iki šiol ji neturėjo galimybės pasiimti ir patekti į gyvenamąjį būstą. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nesinaudojo šiuo turtu kelis metus (nuo 2007-12-01), ir neįrodė poreikio naudotis šiuo turtu per laikotarpį iki bus išspręsta santuokos nutraukimo byla. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovė tik vieną kartą buvo atvykusi pasiimti jai priklausančių asmeninių daiktų ir jai tokia būtinybė vėl atsirado tik 2010 m. birželio mėn., nepaneigia atsakovės teisės patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, pasiimti ir naudotis asmeniniais daiktais, priešingai tai rodo, jog atsakovė nepiktnaudžiauja pritaikyta laikinąją apsaugos priemone. Be to, šiuo metu nėra pagrindo spręsti, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ketina grįžti gyventi į šeimos gyvenamąjį namą, kadangi tokiu atveju, esant sudėtingiems šalių santykiams, ieškovas turės teisės kreiptis į teismą dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, kaip įpareigojimo atsakovės gyventi skyrium nuo ieškovo. Remiantis aukščiau nustatytomis bylos aplinkybėmis, neišnykus pagrindams, dėl kurių buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykstant santuokos nutraukimo teisminiam procesui, tarp šalių esant konfliktiškiems ir įtemtiems santykiams, jiems nesutariant dėl atsakovės teisės patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias adresu Panerių 35, Jonavoje, bei naudotis atsakovei priklausančiais asmeniniais daiktais, siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių interesus (šiuo atveju atsakovės teises naudotis ir disponuoti savo asmeniniais daiktais), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CPK 145 str., 150 str., CK 3.65 str.) neatsižvelgė į aukščiau aptartas aplinkybes, todėl atskirasis skundas dalyje dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo tenkintinas, panaikintina Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties dalis, kuria panaikintos 2008 m. birželio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas.

Dėl baudos skyrimo.

Lietuvos Respublikos CPK 149 str. įtvirtinta, jog jeigu pažeidžiami uždraudimai, nurodyti šio Kodekso 145 str. 1 d. 6, 7, 8 ir 12 p., kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl baudos ieškovui paskyrimo už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog po nutarties priėmimo atsakovė vieną kartą buvo atvykusi į namus ir turėjo galimybę pasiimti jai reikalingus daiktus, po to kaip nurodė pati atsakovė, tokia būtinybė atsirado tik 2010 m. birželio mėn., kai ji norėjo patekti į gyvenamąsias patalpas ir pasiimti jai reikalingus mokslinės literatūros leidinius. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog atsakovei siekiant pasiimti asmeninius daiktus, jos ieškovui 2010-06-30 registruotu paštu išsiųstas pareiškimas, informuojantis, kad 2010-07-06 9 val. jis privalo užtikrinti jos patekimą į gyvenamąsias patalpas, ieškovui buvo tinkamai įteiktas, dėl ko negalima daryti išvados, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovės atvykimą nurodytu laiku ir kad ieškovas piktybiškai vengė savo prievolės įvykdymo. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių prieštaravimų dėl atsakovės atvykimo, kad pasiimti daiktus, jis neturi, tačiau siekiant išvengti konfliktų ir kitų bylų kėlimo, tai reikia daryti dalyvaujant atstovams ir antstolei. Byloje nesant pateiktų kitų rašytinių įrodymų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo), patvirtinančių atsakovės nurodytus argumentus, kurių prie atskirojo skundo apeliantė taip pat nepateikė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovas piktybiškai neleidžia jai pateikti į gyvenamąjį namą, pasiimti jame esančių jos asmeninių daiktų, dėl ko pagrįstai atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui atmetė, todėl naikinti pirmosios instancijos etismo nutartį dalyje dėl baudos neskyrimo, atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n utaria:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį dalyje dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - įpareigojimo ieškovui V. M. netrukdyti atsakovei R. M. patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias adresu Panerių 35, Jonavoje, bei naudotis atsakovei priklausančiais asmeniniais daiktais, panaikinimo ir ieškovo V. M. prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo atmesti.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbinas Čeplinskas