Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-41-654/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
AN2-41-654/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-41-654/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03015-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK) 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja 2017 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje, Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini), šlapinosi, įžeidžiamai kibo prie R. B., apgadino kaimynų tvorą, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Už šį nusižengimą A. R. paskirta 30 eurų dydžio bauda.

2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi netenkino A. R. skundo dėl nutarimo ir sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje nurodė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. R. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus teismas pasisakė, kad liudytojų paaiškinimai neprieštarauja tarpusavyje ir sutampa su jų rašytiniais parodymais, o paties pareiškėjo teisme duoti parodymai skiriasi nuo duotų rašytinių paaiškinimų, todėl vertintini kritiškai. Byloje surinktų įrodymų visuma pagrindžia A. R. kaltę.

Apeliacinio skundo argumentai

A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis. Nurodė, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tik ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, kai nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nesutinka su teismo išvada, kad A. R., ignoruodamas R. B. (matydamas jį ateinantį), savo šeimos narius (tėvą, motiną, sūnų ir jo draugę) jų akivaizdoje šlapinosi ant tvoros, paskui ją apgadino ir nuplėšė pašto dėžutę. Siekiant nustatyti objektyvią tiesą turi būti apklausti visi įvykio dalyviai, o ne vienas suinteresuotas asmuo. Taip pat teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, padarytos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Pareiškėjo manymu, teismas suvienodino ir sumodeliavo R. B. ir A. B. paaiškinimus, kurie tarpusavyje nesutampa.Pareiškėjas nesutinka, kad teismo posėdyje davė kitokius parodymus, nei užfiksuota rašytiniame paaiškinime. Tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad atvežė namo tėvus, sūnų ir draugę, ir išvažiavo, ant kaimynų tvoros nesišlapino, tvoros negadino, pašto dėžutės neplėšė. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog išlipus iš automobilio prie tvoros su šunimis stovintis R. B. pradėjo prie jo kabinėtis. Teisme duotuose paaiškinimuose nurodė, jog tą vakarą R. B. iš viso nematė. Teismas tai vertino kaip įrodymų prieštaringumą. Apeliantas mano, kad davė teisingus parodymus ir jų nekeitė, o šis neatitikimas neturi įtakos, nes jeigu jis ir pakeitė parodymus, tai nepaneigia jo nekaltumo prezumpcijos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja prašo 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir A. R. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde A. R. nesutiko su teismo išvadomis, kuriomis pagrįsta jo kaltė padarant administracinius nusižengimus. Nurodė, jog kaltės klausimas turi būti išspręstas įvertinus įrodymų visumą, o ne atskirus duomenis.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis pagrįstai netenkino A. R. skundo ir vyriausiosios tyrėjos nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas byloje surinktus ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus vertino tinkamai, įvertinęs aplinkybių visumą padarė pagrįstą išvadą, kuri paremta išsamia bylos duomenų analize. Nors A. R. savo kaltę dėl konstatuoto administracinio nusižengimo neigia, jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 8); liudytojo R. B. 2017 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu (b. l. 12) bei jo teisme duotais paaiškinimais (b. l. 35); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ Trečiosios kuopos vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu (b. l .13); fotonuotraukomis su padarytais tvoros ir pašto dėžės sugadinimais (b. l. 15-18); liudytojos A. B. 2017 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimu (b. l. 19) ir jos teisme duotais parodymais (b. l. 35-36); R. R. 2017 m. rugsėjo 26 d. paaiškinimu (b. l. 20); iš dalies patraukto administracinėn atsakomybėn A. R. rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 22) ir teismo posėdyje duotais parodymais (b. l. 34-35). Šių duomenų visuma patvirtina, kad A. R. padarė nusižengimą, dėl kurio yra kaltinamas. Nustatyta, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, o šiuos A. R. veiksmus matė ir girdėjo ne tik konflikte dalyvavęs liudytojas R. B., tačiau ir A. R. šeimos nariai bei liudytoja A. B.. Dėl A. R. veiksmų buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, kas atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.Skunde pareiškėjas teigė, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų parodymuose nėra prieštaravimų. Smulkus parodymų neatitikimas, ar R. B. įvykio metu buvo lauke, ar buvo namuose ir išėjo į lauką išgirdus lojant šunims, įtakos A. R. kaltei neturi. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybės, jog R. B. nenurodė išėjimo į kiemą priežasties, o A. B. nurodė, jog vyras į kiemą išėjo išgirdęs šuns lojimą, neprieštarauja tarpusavyje. A. B. paaiškino, jog nematė A. R. šlapinantis ant tvoros, tačiau pro langą matė A. R. stovint už tvoros įsikibus į ją, girdėjo jo keiksmažodžius ir grasinimus. Abu liudytojai patvirtino, kad įvykio metu A. R. tėvai tempė jį nuo tvoros, o sūnus stūmė jį link mašinos. Šių liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojais. Byloje nėra patvirtintų duomenų, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti A. R. ar kitokiu būdu jam pakenkti. Taip pat nėra duomenų, kad tarp kaimynų vykstantis civilinis procesas turėjo įtakos šiam įvykiui. Pareiškėjas skunde nurodė, kad teismas priėmė sprendimą atsižvelgęs tik į suinteresuotų asmenų paaiškinimus, o kitų įvykių liudytojų neapklausė. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes teismas įvertino ir atsižvelgė į liudytojo R. R. rašytinius paaiškinimus. A. R. tėvas nurodė, kad R. B. juos užsipuolė vos išlipus iš automobilio, o jis nuėjo namo ir tolesnių įvykių nebematė. Šios versijos rašytiniuose paaiškinimuose laikėsi ir A. R., tačiau teismo posėdyje savo poziciją pakeitė teigdamas, kad Balinskių tą vakarą iš viso nematė. Nors pastarasis skunde nurodė, kad parodymų nekeitė ir davė teisingus parodymus teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Rašytiniuose paaiškinimuose A. R. nurodė, kad grįžus namo juos užsipuolė R. B. ir norėjo iššaukti konfliktą. A. R. palydėjo tėvus ir sūnų namo, o pats išvažiavo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog grįžus namo ir parvežus tėvus, juos paliko namie ir už poros minučių išvažiavo, o Balinskių tą vakarą jis iš vis nematė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. R. paaiškinimų prieštaringumas verčia abejoti jo parodymų patikimumu ir pateikiamos įvykių versijos teisingumu, tuo pačiu paneigia, jo tėvo rašytinius paaiškinimus. Parodymų patikimumo vertinimas neturi nieko bendro su nekaltumo prezumpcija. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. A. R. nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą. Apygardos teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta ir teisinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

A. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2017 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas