Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-10 · Administracinė byla Nr. I-6776-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-10
Bylos Nr.
I-6776-208/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I-6776-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05279-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1; 15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Marijampolės pataisos namams, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 35), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 50 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis 2015 m. birželio 16 d. buvo perkeltas iš Vokietijos į Lietuvą atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pasirašė pasižadėjimą, jog perkeltas į Lietuvos Respubliką jis bus kalinamas ne blogesnėmis sąlygomis nei Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir bus tinkamai užtikrintas jo saugumas, tačiau šio įsipareigojimo nesilaikė.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. apie 18 val. Marijampolės pataisos namu (toliau – ir Marijampolės PN) darbuotojai, kurie dėvėjo kaukes, tikrino gyvenamąsias patalpas. Patikros metu nuteistiesiems buvo liepta išeiti iš gyvenamųjų patalpų. Einant koridoriumi pro pareigūnus, kurie stovėjo šonuose, vienas iš pareigūnų pareiškėjui sudavė į galvos sritį be jokios priežasties, o vėliau buvo suduoti dar septyni smūgiai į įvairias kūno vietas. Pareiškėjas teigia, jog vykdė visus pareigūnų nurodymus, todėl visiškai nėra aišku kodėl į jį buvo smūgiuojama. Dėl jaučiamo skausmo pareiškėjas tą pačią dieną kreipėsi į medicinos darbuotojus, kurie išrašė pareiškėjui vaistų nuo skausmo. Pažymi, kad jis skundėsi kairiojo šono skausmu, jam skaudėjo kvėpuojant, buvo mėlynių, tačiau medicinos darbuotojas šių nusiskundimų medicininėje kortelėje nepažymėjo. Į Marijampolės PN kriminalinės žvalgybos skyrių (toliau – ir Skyrius) jis nesikreipė, nes minėto incidento metu dalyvavo ir Skyriaus pareigūnai. Dėl minėto incidento pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį.

Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 63–66).

Departamentas paaiškina, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. skundas dėl Viešojo saugumo pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Departamentas 2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. 2S-4886 nurodė, jog pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių aplinkybių ir duomenų bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Departamentui pateiktoje Marijampolės PN 2015 m. spalio 26 d. pažymoje Nr. 9/07-18589 (toliau – ir Pažyma) nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai sumušė pareiškėją. Pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti nuteistieji, jokių išimčių, siekiant pabloginti pareiškėjo padėtį, nebuvo daroma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtintos įrodymais – pareiškėjas nepatyrė jokios neturtinės žalos. Turtinė žala pareiškėjui taip pat negali būti priteista, nes pareiškėjas nepateikė jokių turtinę žalą patvirtinančių įrodymų.

Šalies argumentai

Marijampolės PN su pareiškėjo skundu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 79–80).

Atsiliepimas

Atsiliepimą grindžia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi, 11 ir 12 straipsniais bei 110 straipsniu ir paaiškina, kad Marijampolės PN patalpose 2015 m. rugpjūčio 29 d., pasitelkus Viešojo saugumo pajėgas, buvo vykdomos kratos, Marijampolės PN administracija apie naudojamą fizinę jėgą prieš nuteistuosius tarnybinių pranešimų nėra gavusi. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sumušimų, tačiau jokių sumušimų požymių specialistai neaptiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs dėl to, kad kratos Marijampolės PN metu jis buvo sumuštas.

Visų pirma pažymėtina, jog nors Departamentas teigia, jog šioje byloje Lietuvos valstybės atstovu turi būti Marijampolės PN, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas dėl Marijampolės PN įvykusio įvykio iš karto kreipėsi į Departamentą, o be to, skundo reikalavime aiškiai nurodė, jog žalą kildina iš Departamento veiksmų, t. y. Departamentas neužtikrino, kad jam pavaldžios įstaigos (šiuo atveju Marijampolės PN) veiktų taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai šioje byloje yra Lietuvos valstybės atstovu.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-763/2013).

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta ir Marijampolės PN neginčija, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d. Marijampolės PN patalpose kartu su Viešojo saugumo pajėgomis buvo vykdoma krata. Pareiškėjas teigia, jog šios kratos metu jis buvo sumuštas, tačiau su tokiu pareiškėjo teiginiu teismas nesutinka.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas po minėtos kratos į Marijampolės PN administraciją arba Skyrių dėl sumušimų ar netinkamo pareigūnų elgesio nesikreipė, Marijampolės PN administracijoje jokių tarnybinių pranešimų dėl smurto taip pat nebuvo gauta. Be kita ko, nors pareiškėjas teigia, jog buvo sutrikdyta jo sveikata, tačiau į medicinos darbuotojus kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po pareiškėjo teigimu įvykusio incidento. Medicinos darbuotojas jokių sumušimo požymių nenustatė (b. l. 73). Pareiškėjas su tokia medicinos darbuotojo išvada sutiko pasirašydamas savo medicininėje byloje (b. l. 82–83, 85). Iš Departamento 2015 m. spalio 26 d. rašto Nr. 2S-4886 turinio matyti, jog Departamentas išsamiai atsakė į pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. skundą (b. l. 68–71), savo raštą pagrindė teisės aktų nuostatomis, iš Marijampolės PN išsireikalavo duomenis, reikalingus teisingam ir objektyviam pareiškėjo skundo išnagrinėjimui, todėl minėtas raštas atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus (b. l. 74). Abejoti valdžios institucijų pateiktais dokumentais nėra jokio pagrindo, visos juose išdėstytos aplinkybės ir faktai yra nuoseklūs bei neprieštaringi. Tuo tarpu pareiškėjas savo skundą grindžia vien tik abstrakčiais argumentais, kurių nepagrindžia jokią įrodomąją galią turinčiais duomenimis, todėl darytina išvada, kad nei Marijampolės PN pareigūnai, nei Departamentas jokių pareiškėjo teisių nepažeidė, o prieš pareiškėją smurtaujama nebuvo.

Nenustačius vienos iš esminių viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, netikslinga šioje byloje vertinti likusias viešosios atsakomybės sąlygas, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. T. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius