- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2-1576/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-001156-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus ir ko“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, "Ūrus" ir Ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius "Utenos antrinis popierius"
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Utenos antrinis popierius“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Utenos antrinis popierius“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus ir ko“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-571-252/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Utenos antrinis popierius“ vadovo G. U. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Utenos antrinis popierius“ iškėlimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Ūrus ir ko“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Utenos antrinis popierius“ vadovas G. U. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui UAB „Utenos antrinis popierius“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti A. M..
Reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo palaikė ir tretieji asmenys ieškovo pusėje: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (toliau tekste – VSDFV Utenos skyrius) ir UAB „Ūrus ir ko“. VSDFV Utenos skyrius atsakovo bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Verslo administravimas ir apskaita“, o UAB „Ūrus ir ko“ - UAB „MaxContract“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Utenos antrinis popierius“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė A. M.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog bankroto administratoriaus A. M. gyvenamoji vieta yra įmonės, kuriais iškelta bankroto byla, buveinės teritorijoje, o kitų siūlomų administratorių Vilniuje, atsižvelgęs į paskirtojo bankroto administratoriaus užimtumą ir darbo patirtį, sprendė, kad A. M. užtikrins operatyvų ir efektyvų atsakovo bankroto procedūrų vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Ūrus ir ko“ prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria paskirtas bankroto administratorius ir atsakovo UAB „Utenos antrinis popierius“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „MaxContract“.
1. Pirmosios instancijos teismas nevertino bankroto administratorius skyrimui aktualių kriterijų, taip pažeisdamas pareigą veikti aktyviai ir išrinkti labiausiai kreditorių interesus atitinkančią bankroto administratoriaus kandidatūrą.
2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog paskirtąjį atsakovo bankroto administratorių siūlė skirti būtent įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas, todėl manytina, jog paskyrus administratoriumi būtent šį asmenį sudarytos prielaidos kilti interesų konfliktui ir neužtikrintas nešališko bankroto administratorius kandidatūros parinkimas.
3. Paskirtasis bankroto administratorius išrinktas remiantis išimtinai tik geografinės vietos kriterijumi, net neįsitikinus, ar paskirtasis asmuo tikrai gyvena įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, buveinės mieste, kadangi UAB „Verslo administravimas“, kurioje dirba paskirtasis bankroto administratorius, buveinė nurodyta Kauno mieste.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo UAB „Utenos antrinis popierius“ vadovas G. U. prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovo teigimu, įrodymų, jog paskirtasis administratorius dėl kokių nors priežasčių negalėtų būti atsakovo bankroto administratoriumi nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas skirdamas bankroto administratoriumi būtent šį asmenį, neatliko įrodymų vertinimo.
2. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti paskirtojo bankroto administratoriaus nešališkumu, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
3. Bankroto administratorius A. M. pateikė sutikimą administruoti atsakovą kaip fizinis asmuo. Jo gyvenamoji ir buveinės vietos yra Utenos mieste, t.y. atsakovo buveinės vietoje, todėl nepagrįstomis laikytinos trečiojo asmens prielaidos dėl galimos bankroto administratoriaus veiklos vietos Kauno mieste.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (ĮBĮ 11 str. 1, 3 d.). Dėl šios priežasties bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ 11 str. 1, 4 d.). Tuo atveju, kai administruoti įmonę pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 1 d.), ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti konkrečios įmonės administravimo paslaugų (ĮBĮ 11 str. 4 d.), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną, kuris administruos įmonę. ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl konkrečiu atveju gali būti vertinamos ir kitos aplinkybės, kurios teismo vertinimu padės įvertinti administratorių kandidatūrų atitiktį įstatymo reikalavimams. Be to, tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl kuriam iš jų, konkrečiu atveju, bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio. Teismas, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skirti bankroto administratorių, neprivalo vertinti administratorių kandidatūrų pagal visus teismų praktikoje ir teisės doktrinoje suformuotus kriterijus, o pasirenka tuos, kurie jo vertinimu leis tinkamai nuspręsti, kuri iš siūlomų kandidatūrų yra tinkamiausia. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs jog iš esmės visos siūlomos administratorių kandidatūros atitinka įstatymu joms keliamus reikalavimus, atsižvelgęs į administratorių buveinės vietą bei įvertinęs jų užimtumą ir patirtį, sprendė, jog ieškovo pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra atitiks visus bankroto administratoriui keliamus reikalavimus ir užtikrins tinkamą bankroto procedūrų vykdymą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiama nutartimi teismas nurodė, kuriais kriterijais vadovaujantis atrinko bankroto administratorių, pagrindė savo pasirinkimą, bei argumentavo, kodėl pasirinktas vienas iš siūlomų bankroto administratorių, todėl apelianto argumentai dėl tinkamai neatlikto bankroto administratorių vertinimo pagal visus teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suformuluotus kriterijus ir neatlikto motyvavimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Apelianto teigimu, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas asmuo, neįvertinus jo patirties stokos, kas leidžia abejoti, ar paskirtasis administratorius sugebės tinkamai organizuoti darbą ir užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą. Teismas pakartotinai pažymi, jog tarp kriterijų, kuriais vadovaujantis parenkamas vienas iš bankroto administratorių nėra hierarchijos, todėl apeliantų teiginiai neva pagrindinis kriterijus, pagal kurį turėjo būti vertinami administratoriai – patirtis, atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau net ir įvertinus paskirtojo administratoriaus darbo patirtį, teikiant bankroto administravimo paslaugas, negalima sutikti su apeliantu, jog ji yra nepakankama tinkamai vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis paskirtasis bankroto administratorius A. M. yra baigęs vykdyti 9 ir šiuo metu dar vykdo 5 bankroto procedūras. Apelianto siūlomas bankroto administratorius UAB „MaxContract“ baigtų vykdyti bankroto procedūrų neturi, o šiuo metu vykdo tik 2 bankroto procedūras. Tačiau apelianto teigimu, UAB „MaxContract“ vadovė A. G. bankroto administravimo paslaugas teikia nuo 2006 metų ir yra baigusi daug daugiau bankroto procedūrų. Tačiau Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, apelianto nurodyta informacija yra netiksli, kadangi A. G. bankroto administravimo paslaugas teikia nuo 2011 m. (kai tuo tarpu A. M. nuo 2010 m.) ir yra baigusi 12 bankroto procedūrų, t.y. tik keliomis daugiau nei paskirtasis bankroto administratorius, todėl toks nežymus skirtumas negali būti laikomas lemiamu parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą. Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką vien tik administratoriaus darbo didelė patirtis ar pakankamas įvairių sričių darbuotojų skaičius bei pakankamai didelis baigtų procesų kiekis savaime nelemia administratoriaus kandidatūros prioritetiškumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2009, 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1486/2009).
Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas pasirinko atsakovo bankroto administratoriumi A. M., neįvertinęs ar viena iš pagrindinių aplinkybių, lėmusių jo paskyrimą bankroto administratoriumi – geografinės vietos kriterijus, atitinka tiesą. Bylos duomenys patvirtina, jog paskirtojo bankroto administratoriaus darbo vieta yra Utenos mieste, todėl teismo teiginiai, jog paskirtojo bankroto administratoriaus ir įmonės, kuriais bus teikiamos bankroto administravimo paslaugos, buveinės vietos sutampa, atitinka tikrovę, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytas kriterijus (geografinės vietos) yra fakultatyvinis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010), kadangi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi.
Apeliantas abejoja, ar paskirtasis bankroto administratorius galės tinkamai ir nešališkai atlikti bankrutuojančios įmonės bankroto procedūras, atsižvelgus į tai, jog jį siūlė paskirti būtent bankrutuojančios įmonės vadovas. Aplinkybė, jog bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė vienas ar kitas bankroto byloje suinteresuotas asmuo, svarstant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą, negali būti laikoma reikšminga, jeigu neegzistuoja objektyvų pagrindą sudarančių abejonių dėl siūlomo paskirti bankroto administratoriaus galimo šališkumo, neobjektyvumo, nesąžiningumo ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą dėl galimo netinkamo bankroto administravimo paslaugų teikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje 2-468/2009).
Teismas pažymi, jog asmenys, siekdami teikti bankroto administravimo paslaugas pirmiausia raštu deklaruoja neturintys suinteresuotumo įmonės, kurios bankroto procese siekia veikti, bankroto proceso bylos baigtimi. Be to, pats ĮBĮ įpareigoja asmenis, siekiančius skolininkui iškelti bankroto bylą pasiūlyti bankroto administratorių (ĮBĮ 11 str. 2 d.), todėl apeliantas teigdamas, jog paskirtasis bankroto administratorius turi suinteresuotumą bylos baigtimi, turi pagrįsti šiuos teiginius įrodymais, ar nurodyti argumentus, kurie leistų abejoti, jog paskirtasis administratorius galės tinkamai atlikti savo pareigas (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių įrodymų nepateikė, jo argumentai paremti tik teiginiais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantų teiginiais apie atsakovo paskirto bankroto administratoriaus suinteresuotumą bylos baigtimi ar galimą šališkumą.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių kyla abejonių, ar paskirtasis administratorius galės tinkamai atlikti savo pareigas. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti paskirtą bankroto administratorių, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Utenos antrinis popierius“ bankroto administratoriumi paskirtas A. M., palikti nepakeistą.