Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-702-115/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-07Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-11-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
2S-702-115/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00704-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius
Skolininkas
J. T., G. T.
Kreditorius
Nordea Bank Finland Plc

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-702-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00704-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos:(S)128.17.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkų J. T. ir G. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc, veikiančio Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkai J. T. ir G. T., užtikrindami iki 2038 m. birželio 15 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080018564, 2008 m. liepos 15 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui Nordea Bank Finland Plc skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 870/4100 dalis žemės sklypo iš 0,4100 ha ploto, pažymėta indeksu "D" ir taškais: 13-15-16-20-14-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 250,99 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinį, esančius (duomenys neskelbtini).

2012 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi Nr. 1852/2012 minėtas įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Nutartis skolininkams įteikta 2012 m. balandžio 7 d., įsiteisėjo (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1351-823/2012).

Kreditorius pateikė pakartotinį pareiškimą priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininkų kreditoriui 271 728,47 EUR negrąžinto kredito, 3 394,30 EUR nesumokėtų palūkanų, 38 618,10 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 876 Lt nesumokėto turto draudimo mokesčio, iš viso: 313 740,87 EUR, 876 Lt bei 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų, ir 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2013 m. sausio 9 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkai J. T. ir G. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus prašymo netenkinti. Skolininkų teigimu pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar šalių sudaryta kredito sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymo ir sąžiningumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kreditorius ignoravo faktą, jog skolininkų įsipareigojimų neįvykdymą lėmė skolininko G. T. netektas darbingumas. Teismas turėjo pripažinti ex officio niekinėmis kredito sutarties nuostatas dėl metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio kaip prieštaraujančias gerai moralei.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Nordea Bank Finland Plc prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius paaiškina, kad kredito sutarties nutraukimo teisėtumas sąžiningumo, viešojo intereso ir vartotojų teisių apsaugos aspektu jau buvo išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimis. Hipotekos byloje ginčai dėl palūkanų dydžio nenagrinėtini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar hipotekos teisėjas pagrįstai tenkino hipotekos kreditoriaus pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo

Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal teisinį reglamentavimą, nustačiusį hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo tvarką (CPK XXXVI skyriaus nuostatos), hipotekos teisėjas pagal jam suteiktą kompetenciją tik įsitikina, ar yra pagrindas pradėti priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą, ar yra pateikti visi būtini dokumentai jai inicijuoti, tokiu būdu užtikrinant, kad hipotekos kreditorius be pagrindo nesinaudotų savo privilegijuota padėtimi ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis bei nepažeistų skolininko interesų.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi pripažino, jog yra visos būtinosios sąlygos pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš skolininkų įkeisto turto, kadangi skolininkai nustatytu terminu neįvykdė hipoteka užtikrintos prievolės – negrąžino kredito po vienašalio kreditoriaus kreditavimo sutarties nutraukimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skolininkų atskirąjį skundą, pripažino, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. balandžio 4 d. pagrįstai tenkino kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir pradėjo įstatyme nustatytas procedūras. Pastebėtina, kad prieš pradedant priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų įkeisto turto procedūrą buvo patikrinta ir įvertinta (kiek tai priklauso hipotekos teisėjo kompetencijai), ar šalių sudaryta kreditavimo sutartis buvo tinkamai nutraukta, bei konstatuota, kad sutarties vienašalis nutraukimas toks, koks buvo, yra tinkamas pagrindas pradėti kreditoriaus prašomai procedūrai. Taigi atskirajame skunde dėstomi argumentai yra susiję su klausimais, kurie jau buvo aptarti įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.

Atkreiptinas skolininkų dėmesys, jog jie neginčija faktinės aplinkybės, kad per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatytą terminą prievolės, užtikrintos hipoteka, neįvykdė, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo netenkinti kreditoriaus pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžio nėra šio pobūdžio bylų nagrinėjimo dalyku. Skolininkai manydami, kad minėtos palūkanos yra nepagrįstai didelės, turi teisę bendra ginčo teisenos tvarka ginčyti tiek jų dydį, tiek atitinkamas kreditavimo sutarties nuostatas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kreditoriaus atstovė 2013-03-06 teismui pateikė prašymą priteisti iš skolininkų 1730,30Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą, pridedant šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Teismas sprendžia, kad prašymas priteisti advokato išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas CPK 44str.6d. pagrindu, nes kreditoriaus ir skolininkų interesai bylos baigtimi yra priešingi. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose yra suformuota teismų praktika ir ji negali būti laikoma sudėtinga, prašoma priteisti suma yra neprotingai didelė, todėl mažinama, priteisiant 600Lt (CPK 98str.2d.). Kartu atmetami kreditoriaus atstovės argumentai, kad šių išlaidų dydis gali būti sumažintas tik esant skolininkų pagrįstam prieštaravimui, nes advokato išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui yra pateikti prieš atskirojo skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, dėl ko jie su atsiliepimu negalėjo būti išsiųsti skolininkams, atimant tuo jiems galimybę pareikšti savo nuomonę dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkų J. T. ir G. T. lygiomis dalimis 600 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius