Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-1472-213/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-26
Bylos Nr.
2-1472-213/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Lučkauskaitė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
A. R.
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1472-213/2011m.Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15478-2010-8.Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 75.7.; 75.8.; 78.2.1.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. rugsėjo 26 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Ingai Bagdonavičienei,dalyvaujant ieškovei R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui Vilniaus regiono kredito unijai, institucijai, duodančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo, įregistruotą 2002 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – S., o atsakovui – R.; nepilnamečių vaikų J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 litų kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją; santuokoje A. R. vardu įgytas transporto priemones – keleivinį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovininį automobilis MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovininį automobilį VAZ21061, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise; pripažinti atsakovo kreditorinį įsipareigojimą Vilniaus regiono kredito unijai jo asmenine skola.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2002-09-28 Kauno miesto Civilinės Metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. R. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. J. R.. Nurodė,kad susituokė su atsakovu, nes tikėjosi, kad jai pavyks sukurti darnią šeimą, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje, bet darnios šeimos sukurti nepavyko. Gyvenant santuokoje išryškėjo jos ir atsakovo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Bandė su atsakovu gyventi draugiškai, be barnių, tačiau tai nepavyko. Nurodė, kad atsakovas dažnai panaudodavo smurtą prieš ją ir net vaikų akivaizdoje. 2010-06-15 atvyko iš Kauno į Aukštadvarį su vaikais, nes jie norėjo susitikti su savo tėvu. Vakare išėjo su drauge iš atsakovo namų, kai vaikai jau miegojo. Paliko vaikus su atsakovu (vaikų tėvu) jo priežiūrai. Po poros valandų jai su drauge pareinant pas atsakovą į namus, sutiko atsakovą palikusį vaikus namie vienus be priežiūros ir siekdamas ją pamokyti, atsakovas jėga parveždino ją į savo kiemo teritoriją ir sumušė. 2010-06-16 kreipėsi į Trakų ligoninę ir policijos komisariatą. Nurodė,kad atsakovas ne tik naudojo smurtą šeimoje, bet ir neteikia šeimai moralinės ir materialinės paramos, jis nebejaučia jai meilės ir pagarbos, yra jai nelojalus, dėl to bendras gyvenimą negalimas. Nurodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, nerodė jokios iniciatyvos gerinti santuokinius santykius. Nurodė, kad šiuo metu duktė J. R. mokosi mokykloje, o sūnus R. J. R. lanko darželį. Nurodė, jog prižiūri ir auklėja vaikus, teikia jiems išlaikymą, jų auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas, atsakovas su vaikais bendravo paskutinį kartą 2010m. spalio mėnesį. Be to, tokio amžiaus vaikams daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims, todėl prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodė, kad jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 1200 – 1300 Lt per mėnesį. Nurodė, kad už sūnaus darželį moka apie 240,00 Lt per mėnesį, maistui išleidžia apie 700,00 Lt per mėnesį, dukrai perka priemones į mokyklą, moka už būrelius, baseiną, perka vaikams aprangą. Nurodė, kad vaikų paruošimui mokslo metams išleido apie 1000,00 Lt. Nurodė, kad įsipareigoja maksimaliai leisti atsakovui bendrauti su vaikais. Nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Nurodė,kad išlaikymo sau nereikalauja. Nurodė, kad santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Paaiškino, kad santuokos metu 2005-03-03 jos vardu įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į dalintino turto balansą neįtrauktina, nes šis automobilis 2010-08-14 buvo sunaikintas. Nurodė, kad santuokos metu atsakovo vardu yra įgytos transporto priemonės – keleivinis automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinis automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovininis automobilis VAZ21061, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos automobilius po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad kompensacijos sau už šias atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančias transporto priemones nereikalauja. Nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų ji neturi. Nurodė, kad atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą Vilniaus regiono kredito unijai. Nurodė, kad kredito suma ir jo suteikimo aplinkybės, jai nėra žinomos, nes kreditorius jai neteikia tokios informacijos, kadangi ji nėra laiduotoja ir informacija jai nėra teikiama kaip konfidenciali. Nurodė, kad atsakovo gauta paskola šeimos poreikių tenkinimui naudojama nebuvo. Todėl ir prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Atsakovas A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei procesinių dokumentų įteikimą pranešta CPK 130 str. nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, apie neatvykimo priežastys atsakovas teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. 2010-12-08 teismo posėdžio, įvykusio Kauno miesto apylinkės teisme, metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Sutiko teikti vaikams 200,00 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi neturi darbo (nedirba nuo 2009 m. žiemos ir nuo tada yra įregistruotas darbo biržoje) ir didesnio išlaikymo skirti negali. Nurodė, kad, kai susiras darbą ir gaus stabilias pajamas prisidės prie vaikų išlaikymo. Nurodė, kad turi kreditorinį įsipareigojimą Vilniaus regiono kredito unijai, kur gavo 6000,00 Lt paskolą. Nurodė, kad paskola buvo paimta tam, kad ieškovei būtų nupirktas automobilis (b.l. 50-52).

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė byla nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė ir mažametis sūnus R. J. R. gyvena ieškovės sugyventiniui P. K. priklausančiame keturių kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vaikui yra sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis – jam yra skirtas atskiras vaiko poreikius atitinkantis kambarys. Jis lanko Vilniaus miesto lopšelį – darželį „Birutė“. Nurodė, kad nepilnametė duktė J. R., ieškovės teigimu, gyvena pas ieškovės motiną R. S. Kauno mieste, kur mokosi M. Valančiaus pradinėje mokykloje, lanko baseiną. Nurodė, kad ieškovė dirba apsaugos darbuotoja – administratore (duomenys neskelbtini), gauna pajamas leidžiančias užtikrinti vaikų būtinus poreikius. Institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir jiems iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaikų poreikius bei tėvų turinę padėtį (b.l. 112-115).

Trečiojo asmens Vilniaus regiono kredito unijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, apie nedalyvavimo priežastys teismo neįformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad atsakovui pagal paskolos sutartį Nr. 07-00491 suteikė paskolą, kurios grąžinimas yra užtikrintas fizinio asmens laidavimu. Nurodė, kad neprieštarauja, kad įsipareigojimai pagal 2007-10-22 paskolos sutartį Nr. 07-00491 būtų pripažinti atsakovo asmenine skola su sąlyga, kad lieka galioti M. B. įsipareigojimas Vilniaus regiono kredito unijai kaip laiduotojo (laidavimo sutartis Nr. 07-00491-1) už paskolą išduotą atsakovui (b.l. 103).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių santuoka sudaryta 2002 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys turi nepilnamečius vaikus J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J. R., gim.(duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8, 20).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės, yra nurodęs, kad CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-49/2008).

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Iš byloje esančio VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 2010-06-11 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė gydėsi po to, kai buvo sumušta atsakovo (b.l. 14). 2010-12-08 teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas neneigė, kad vartojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą (b.l. 50-52). Taip pat atsakovas neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jis nesirūpino šeima, neteikė šeimai nei moralinės, nei materialinės paramos, nesirūpina vaikais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t.y. į tai, kad atsakovas naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, neteikė šeimai nei moralinės, nei materialinės paramos, nebuvo lojalus ir byloje nesant jokių įrodymų, kad ieškovė būtų pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas, konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo visų pirma, vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma, turi atsižvelgti į vaiko teises ir interesus. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., todėl vadovaujantis minėtais straipsniais teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192 – 3.200 str. str. nuostatas.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.1, 2 d.).

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šiuo metu ji rūpinasi nepilnamečiais vaikais, nepilnametis sūnus R. J. R. gyvena kartu su ja (b.l. 112-115), nepilnametė duktė J. R. gyvena su ieškovės motina, kaip ieškovė teigia, pačios mergaitės pageidavimu. Ieškovė išlaiko abu nepilnamečius vaikus, atsakovas su šeima negyvena, su vaikais nebendrauja, ieškovės žiniomis nuo 2011 metų sausio mėnesio yra išvykęs dirbti į užsienį, todėl nepilnamečių vaikų J. R. ir R. J. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove – jų motina R. R. (po santuokos nutrakimo – S.). Vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymas atitinka vaikų interesus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus išsakytą poziciją, todėl ieškovės prašymas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja yra tenkintinas (CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo šalių vaikams priteisimo

Nepilnamečių vaikų J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. R. (po santuokos nutraukimo – S.) ir atsakovas A. R. (b.l. 7-8).

CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str. 2 d. ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Taip pat teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2008-01-01 – 800 Lt). Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.Sinkevič v. M.Sinkevič, bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įgyvendinant minėtą principą, teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atžvelgti į vaiko teises ir interesus. Siekiant, kad vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų sąlygas (taip pat ir materialines) tinkamai fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), į nepilnamečių vaikų poreikius (b.l. 29, 30, 60), į šalių turtinę padėtį (b.l. 58-59, 96, 104-108, 126-130), į atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą bei į tai, kad jis gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.) ir vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teismas daro išvadą, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis ir atsakovas gali teikti nepilnamečiams vaikams po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl išdėstyto iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2010-09-14, iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, t.y. J. R. iki (duomenys neskelbtini), o R. J. R. iki (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl R. R. (po santuokos nutraukimo – S.) pavedama tvarkyti nepilnamečiams vaikams priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįsigijo (b.l. 10), santuokoje įsigijo transporto priemones, kurios yra įregistruotos atsakovo vardu – keleivinį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovininį automobilį MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovininį automobilį VAZ21061, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12, 128). Šalys santuokoje taip pat įgijo ieškovės vardu keleivinį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), tačiau šis automobilis sunaikintas (b.l. 15, 31), todėl į dalintino turto balansą neįtraukiamas.

Ieškovė po santuokos nutraukimo atsakovo vardu įregistruotas, aukščiau išvardytas transporto priemones prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nurodydama, kad piniginės kompensacijos už šiuos automobilius neprašo. Neesant ginčo tarp šalių ieškovės reikalavimas dėl transporto priemonių priteisinimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise tenkintinas visiškai.

Dėl kreditorinio įsipareigojimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas turi 7000,00 Lt kreditorinį įsipareigojimą Vilniaus regiono kredito unijai pagal 2007-10-22 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir už jo įsipareigojimų įvykdymą laidavo M. B. (b.l. 104-108). Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas savo nuomonės dėl šio įsipareigojimo Vilniaus regiono kredito unijai pripažinimo jo asmenine skola neišsakė. Tretysis asmuo – kreditorius Vilniaus regiono kredito unija – pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog skoliniai įsipareigojimai jam pagal 2007-10-22 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažinti asmenine atsakovo prievole (b.l. 103).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant ginčo šioje dalyje atsakovo A. R. įsipareigojimai pagal 2007-10-22 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintini jo asmenine prievole Vilniaus regiono kredito unijai.

Ieškovė nurodė, jog išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama ikisantuokinė S. pavardė, atsakovui – R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos 834,64 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 133,00 Lt žyminis mokestis, 600,00 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų paruošimu ir 101,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu (CPK 93 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 288 Lt už nepilnamečiams vaikams tenkantį išlaikymą ir 27,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.54 str. 4 d., 3.59, 3.60-3.62, 3.69, 3.92, 3.109, 3.192, 3.196, 3.197, 3.208 str. str., CPK 5, 79, 88, 93, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti R. R. (ikisantuokinė pavardė S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2002 m. rugsėjo 28 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl A. R. kaltės, turinčių nepilnamečių vaikų.

Po santuokos nutraukimo R. R. palikti ikisantuokinę pavardę – S., A. R. – R. pavardę.

Nepilnamečių vaikų J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. R. (po santuokos nutraukimo – S.).

Priteisti iš A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-14, iki vaikų pilnametystės, t.y. J. R. iki (duomenys neskelbtini), o R. J. R. iki (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti R. R. (po santuokos nutraukimo – S.), a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiams vaikams J. R. ir R. J. R. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Priteisti A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemones – keleivinį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovininį automobilis MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovininį automobilį VAZ21061, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal 2007-10-22 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kylančias prievoles Vilniaus regiono kredito unijai pripažinti A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš A. R. 834,64 Lt bylinėjimosi išlaidų R. R. (po santuokos nutraukimo – S.).

Priteisti iš A. R. 315,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vita Lučkauskaitė