Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-23 · Administracinė byla Nr. I-4783-386/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
I-4783-386/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00744-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4783-386/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00744-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu pareiškėjui A. O. (A. O.),

2019 m. rugsėjo 2 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. O. prašo teismo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki skundo padavimo dienos (skundo pateikimo diena 2019 m. balandžio 1 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) negalėjo tinkamai naudotis pasivaikščiojimui skirtu kiemeliu ir sporto inventoriumi. Teigia, jog pasivaikščiojimų kiemeliuose nesaugu, juose pilna akmenų, sienos pažaliavusios, nuo jų byra tinkas, jos išdaužytos, grindys nelygios, o kiemeliuose esantis sporto inventorius techniškai netvarkingas. Pažymi, jog yra nerūkantis, todėl pasivaikščiojimo metu jam tekdavo kvėpuoti cigarečių dūmais. Teigia, jog turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, jog suimtasis ar nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Tvirtina, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundo argumentais prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Alytaus PN, atstovaujantys atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 10-12) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti jo skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Alytaus PN pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko kamerų tipo patalpose ir kiekvieną dieną buvo išvedamas į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie atitiko higienos normų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemelių ploto, sporto inventoriaus ir suoliukų įrengimų teisės aktai nereglamentuoja. Pažymi, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą nuolatos palaiko tvarkinys, kuris išvalo uždarosios zonos pasivaikščiojimų kiemelius pagal poreikį, todėl jokių purvinų sienų ir dulkių kiemeliuose nėra. Teigia, jog pasivaikščiojimų kiemelių būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, nuolat palaikoma švara, dėl gamtinių veiksnių sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas, sienos nėra atsilupusios, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėjusios. Nurodo, jog prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui, o uždarojoje zonoje esančiose kamerose rūkyti yra draudžiama, rūkymo priemonės yra sudedamos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir išduodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius. Atkreipia dėmesį, jog rūkyti galima tik tam skirtose vietose, t. y. kiemeliuose įrengtuose rūkymo vietose. Be to, į pasivaikščiojimo kiemelius nerūkantieji nuteistieji yra išvedami atskirai nuo rūkančiųjų.

Tvirtina, jog pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Mano, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėta iš esmės šios bylos šalies atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui A. O. už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., kurią jis galimai patyrė Alytaus pataisos namuose.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos reikalavimų, pasivaikščiojimų kiemeliuose nesaugu, juose pilna akmenų, sienos pažaliavusios, nuo jų byra tinkas, išdaužytos, grindys nelygios, o esantis sporto inventorius techniškai netvarkingas.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 18–21 punktuose išdėstyti reikalavimai, keliami pasivaikščiojimų kiemeliams bei nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengiamas atviras stogas, uždengtas metaliniu tinklu, stogeliai nuo kritulių, pasivaikščiojimų kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Taisyklių 20 punkte numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Vertinant aptartas Taisyklių nuostatas, pažymėtina, kad sporto inventoriaus įrengimas pasivaikščiojimo kiemeliuose yra galimas, tačiau neprivalomas.

Nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu už paskirtas nuobaudas bausmę atliko kamerų tipo patalpose. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, jog nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka kamerų tipo patalpose, yra įrengti 7 pasivaikščiojimo kiemeliai, į kuriuos bausmės laikotarpiu yra vedami. Iš į bylą pateiktų pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukų matyti, jog pasivaikščiojimų kiemeliai, į kuriuos pareiškėjas buvo vedamas, yra tvarkingi, kiemelių techninė būklė yra gera (b. l. 14-48). Nors pareiškėjas teigia, kad sporto inventorius buvo netvarkingas, tačiau iš nuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra tik skersinis, kuris yra lygus ir tvarkingas, o kitas sporto inventorius nėra sumontuotas. Kaip ir minėta, sporto inventoriaus nebuvimas pasivaikščiojimo kiemelyje nepažeidžia Taisyklių 20 punkto. Iš į bylą pateiktų nuotraukų taip pat matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengti lietaus vandens surinkimo kolektoriai. Nors kai kuriuose pasivaikščiojimo kiemeliuose ir yra nubyrėjusio tinko, tačiau neaišku kokiu būdu nuo sienų nubyrėjęs tinkas sukėlė žalą, kaip ji pasireiškė (išskyrus tai, jog sienos vizualiai atrodė netvarkingos). Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemeliai pastoviai yra remontuojami, sezoniškai atliekamas sienų dažymas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjo argumentai dėl netvarkingų pasivaikščiojimų kiemelių ir juose esančio techniškai netvarkingo sporto inventoriaus, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjui teigiant, jog yra nerūkantis ir pasivaikščiojimo metu turėjo kvėpuoti cigarečių dūmais, pažymėtina, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2018 m. gruodžio 18 d. atlikęs Alytaus PN periodinį patikrinimą, nustatė, kad laisvės atėmimo vietose, laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (b. l. 49-51). Būriuose įrengtos rūkymui skirtos vietos, uždarojoje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimo metu. Atsakovės atstovas nurodė, kad į pasivaikščiojimo kiemelius nerūkantieji nuteistieji yra išvedami atskirai nuo rūkančiųjų. Vertinant aptartus duomenis, spręstina, jog rūkantiems yra įrengtos specialios vietos, skirtos rūkymui, užtikrinama, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjo argumentas, kad jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas mano, kad vienos valandos pasivaikščiojimo kiemelyje praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ( CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [ CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose ir užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad Alytaus PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracini teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismmas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė