Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-04-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-24-890/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-08
Bylos Nr.
II-24-890/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01230-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pareiškėjas
K. M.
Nukentėjusysis
S. M.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-24-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01230-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.13.1.; (S) 21.10.4.
ROIK: 20123645002KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant pareiškėjui K. M., jo atstovui advokatui R. K.,nukentėjusiajai S. M., jos atstovui advokato padėjėjui G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, vedusio, turinčio profesinį išsilavinimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-3729-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kieme, K. M. šuo, kuris yra mišrūnų veislės, būdamas be pavadėlio, sužalojo S. M. priklausantį šunį, kuris yra čichuahua veislės. S. M. dėl šuns gydymo patyrė turtinę žalą. Tokiu būdu K. M. neužtikrino, kad jo laikomas gyvūnas, nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje (b.l. 9-10).

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. spalio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė nutarimą Nr. 31-ANR_N-3729-2020, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta 50 Eur bauda ir sprendimu dėl įpareigojimo atlyginti žalą priteistas 203,83 Eur turtinės žalos atlyginimas S. M., kurį K. M. turi sumokėti per 1 mėnesį (b. l. 7-8).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2020 m. spalio 8 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens K. M. skundas dėl Institucijos 2020 m. spalio 1 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, jog pareigūnas priėmęs skundžiamą nutarimą netinkamai taikė ANK 346 str. 2 d. nuostatas, žalos dydžio įvertinimui nenustatė priežastinio ryšio tarp padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių. ANK 346 str. 2 d. numato atsakomybę tam kas padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Šiame skunde ginčijama situacija, kurios neįvertino pareigūnas, priėmęs nutarimą. 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme, jis darbavosi prie savo šiltnamio. Kartu su juo, buvo jo šuniukas (duomenys neskelbtini), sverianti apie 4,5 kg. Jau vien dėl nedidelio ūgio, veislės (Jorkšyro terjero mišrūnė), ji negali kelti pavojaus ar sukelti grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Šuo visada buvo pas jį, gulėjo ant žolės, kaimynų namuose nebuvo. Jis nepastebėjo, kaip parvažiavo kaimynai, tik išgirdo šuns lojimą, o atsisukęs pamatė kaimynų šunį be pavadėlio atbėgantį pas juos. Per vienos sekundės akimirką jie susikibo, o jis juos iškart išskyrė, pagriebdamas savo šunį ant rankų. Tuoj pat atbėgo ir kaimynas, kuris pasiėmė savo šunį. Jokių įdrėskimų ant kaimyno šuns jis nematė. Atstumas nuo šiltnamio iki mašinų laikymo aikštelės, nuo kurios pabėgo kaimynų šuo yra apie 25 metrus. Jis nesijaučia kaltas, nes kaimynai turėjo ir galėjo matyti jį su šunimi darže prie šiltnamio, ir jeigu nebūtų paleidę savo šuns, nebūtų įvykusio konflikto. Jie visada šunį vedžioja be pavadėlio. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. numatytos gyvūnų laikytojų pareigos: nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų interesų. Šioje situacijoje būtent dėl neatsakingo S. M. elgesio įvyko šunų susikibimas, todėl jam neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, nes jo veikoje nėra tyčios. Skundu prašo panaikinti 2020 m. spalio 1 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti (b. l. 3-4).

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. M. teisme palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad skunde nurodoma šunų susikibimas, tačiau ten įsivėlė spausdinimo klaida, turėjo būti nurodoma šunų susitikimas. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną buvo šunų apsilojimas. Jis negalėjo paaiškinti, kaip atsirado kaimynės šuns sužalojimai. Neaišku, kur prieš tai buvo kaimynų šuo. Jis nematė, kad jo šuo sužalotų kaimynės šunį. Šuniukai susitiko, lojo vienas ant kito. Jis tai pamatęs iš karto pakėlė savo šunį. Šunys buvo vienas priešais kitą. Būtent nukentėjusiosios šuo, būdamas be pavadėlio, pribėgo prie jo šuns. Jis tą dieną tvarkėsi ir buvo prie šiltnamio, šuo visada buvo šalia jo. Prie šiltnamio nėra tvoros. Žemės sklypas yra bendro naudojimo. Šitas įvykis nesusijęs su jo šunimi, nes jo šuo negalėjo sužaloti kaimynų šuns. Kai jis pamatė, kad šunys susitiko, jis paėmė savo šunį ant rankų, o kaimynai pasiėmė savo šunį ir nusinešė namo. Tą dieną šunys daugiau nesusitiko. Niekada nei jie, nei kaimynai šunų nepaleidžia be pavadėlio. Anksčiau tokių konfliktų dėl šunų su kaimynais nebuvo įvykę. Jų šuo be pavadėlio būdavo tik tada, kai kaimynų nebūdavo namie ir šuo būdavo prie jo. Įvykio metu jo šuo buvo be pavadėlio, nes kaimynų nebuvo namie ir jo šuo buvo prie šiltnamio kartu su juo. Jis net nežinojo, kad kaimynų šuo buvo sužalotas tą dieną. Kaimynai įvykio dieną nei skambino, nieko nesakė apie šuns sužalojimą. Jis sužinojo apie tai, kad šuo buvo sužalotas tik, kai atvyko policijos pareigūnai.

Pareiškėjo K. M. atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir papildomai nurodė, kad pareiškėjas ginčija du dalykus: jog nepažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų ir tai, kad jam nepagrįstai buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas. Pažymėjo, kad teismas turi atsižvelgti, į tai, kad abu šunys buvo be pavadėlio. Priteisiant žalą pareigūnas rėmėsi tik K. M. kalte ir jam priteisė visą turtinės žalos atlyginimą, nors nukentėjusioji S. M. nurodė, kad įvykis nebūtų įvykęs, jei jos šuo būtų su pavadėliu. Šiuo atveju pasekmės būtų kitokios, jei jos šuo būtų buvęs su pavadėliu. Šioje byloje yra abipusė kaltė, todėl skundas turėtų būti tenkintas visa apimtimi arba iš dalies ir turtinė žala turėtų būti sumažinta.

Nukentėjusioji S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 16.30 val., prie plane skaičiais (duomenys neskelbtini) pažymėto ūkinio pastato, prie kurio jos mama V. M. visada stato mašiną, mama atvažiavo ir statėsi mašiną, todėl būtų mačiusi, jei kaimynas būtų buvęs prie šiltnamio su šunimi. Paaiškino, kad tai ne pirmas kartas, kada kaimynų šuo palaidas ir puola jų šunį. Kaimynų šuo yra piktas, nes yra mišrūnas takso ir jorkšyro terjero. Įvykio dieną jų šuo buvo taip pat be pavadėlio. Jai mama paskambino apie 16.40 val., ir pasakė, kad jų šuniukui kaimynų šuo iškando akį. Ji buvo netoli namų ir po 5-7 minučių grįžo į namus. Akivaizdžiai matėsi, kad šuo sužalotas. Tai buvo sunkus akies sužalojimas. Kitų kontaktų su šunimis įvykio dieną nebuvo. Mašinoje šuo taip pat negalėjo susižaloti. Kieme daugiau šunų nebuvo. Jie šunį dažniausiai nešioja ant rankų, nes jis naminis šuo, į lauką eina tik gamtinius reikalus atlikti. Įvykio dieną kaimyno ir šuns prie šiltnamio tikrai nebuvo. Jis tikėtinai buvo terasoje ant suoliuko. Jų šuniukas stovi prie mašinos ir niekada neina. Mama pasilenkė pasiimti tašę ir viskas staigiai įvyko. Tai ne primas įvykis, kai jų šuo puolamas kaimynų šuns. Kaimynas pakėlė šunį ant rankų. Jeigu šuo nekelia grėsmės, kam reikia jį kelti ant rankų. Sužalojimai buvo akivaizdžiai matomi. Ji naktimis šuniui kas dvi valandas lašino lašiukus, nukentėjo jos darbas. 16.30 val. įvyko šuns užpuolimas, jie jau 17.00 val. buvo pas veterinarą. Tai patvirtina byloje pateikti išrašai iš ligos istorijos. Į policiją buvo kreiptasi po įvykio 2 ar 3 dieną. Tas dienas laukė, kol kaimynas ateis atsiprašyti. Įvykęs įvykis, tai yra abipusė kaltė, nes įvykio dieną abu šunys buvo be pavadėlio, tačiau jų šuo nelakstė, o stovėjo prie automobilio, būtent kaimynų šuo atbėgo ir puolė jų stovintį šunį. Jų kiemas yra bendras, konfliktų anksčiau nebuvo su kaimynais, nes jie nori gyventi draugiškai. Ji sutinka, kad nutarimas būtų pakeistas ir patirta turtinė žala būtų padalinta lygiomis dalimis, nes šiuo atveju yra abipusė kaltė.

Nukentėjusiosios S. M. atstovas teismo posėdžio metu prašė Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodė, kad neaišku, kada pareiškėjo pateiktos nuotraukos darytos. Paties pareiškėjo duoti paaiškinimai patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. konfliktas tarp šunų tikrai buvo.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo K. M. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2020 m. spalio 1 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad priimant nutarimą, buvo atsižvelgta į ANK 617 str. 1 d. reikalavimus ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, pagal vidinį išsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu, objektyvių visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Pažymėjo, kad K. M. taikyta minimali bauda, o ne vidurkis. Nukentėjusioji S. M. pateikė vet. išrašą iš ligos ir gydimo išlaidų čekių kopijas. Pagrįstai nustatyta ir įrodyta, kad K. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje (b. l. 5-6).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos S. M. skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 31-ANR_N-3820-2020, kuriuo S. M. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 str. 1 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo K. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuota gyvūnų laikytojo pareiga - užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintų gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse aprašo 38 punkte nurodoma, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti. Minėto aprašo 39 punkte nurodyta, kad šunis rekomenduojama vedžioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

Skundžiamu Institucijos nutarimu K. M. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), kieme, K. M. šuo, kuris yra mišrūnų veislės (takso ir jorkšyro terjero), būdamas be pavadėlio, sužalojo S. M. priklausantį čichuahua veislės šunį, ir kuri dėl sužaloto šuns gydymo patyrė turtinę žalą.

Pareiškėjas K. M. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino ir tvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. šuo visada buvo prie jo, gulėjo ant žolės, o jis darbavosi šiltnamyje. Jis nepastebėjo, jog grįžo kaimynai, tik išgirdo šuns lojimą, o atsisukęs pamatė kaimynų šunį be pavadėlio atbėgantį pas juos. Per vienos sekundės akimirką abu šunys susikibo, jis juos iškarto išskyrė, pakeldamas savo šunį ant rankų. Jokių sužalojimų ant kaimynės šuns nematė, jo šuo negalėjo sužaloti kaimynų šuns. Teismas su tokiais pareiškėjo K. M. argumentais neturi pagrindo sutikti.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, išklausęs pareiškėją K. M., jo atstovo paaiškinimus, apklausęs nukentėjusiąją S. M., daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog būtent K. M. mišrūnų veislės šuo administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje buvo be pavadėlio ir sužalojo nukentėjusiosios S. M. čihuahua veislės šunį, kuri dėl šuns sužalojimo patyrė turtinę žalą. Nukentėjusioji S. M. nuo administracinio nusižengimo bylos tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 16.30 val., kieme, atbėgęs be pavadėlio kaimynų šuo užpuolė jos čihuahua veislės šunį, kuris buvo sunkiai sužalotas. Šią aplinkybę patvirtina 2020 m. rugsėjo 14 d. S. M. pareiškimas, iš kurio matyti, jog 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), jų nuosavame kieme, buvo užpultas ir sužalotas jos čihuahua veislės šuo, kuris buvo užpultas kaimynų V. M. ir K. M. mišrūno šuns. Pareiškime nurodoma, kad tai jau 4 kartas, kai kaimynų šuo užpuola jos šunį, tačiau būtent šio įvykio metu jos šuo buvo sunkiai sužalotas (b.l. 13). Nukentėjusiosios S. M. parodymus patvirtina byloje pateikti jos mamos V. M. 2020 m. rugsėjo 18 d. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, jog ji su vyru 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 16.30 val., grįžo automobiliu į nuosavą kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo dalinasi su kaimynais V. M. ir K. M.. Jai įvažiavus į kiemą, ji apsidairė, ar nėra kaimyno su šunimi, ir tada iškėlė šunį bei pastatė jį ant žemės ir jai tik spėjus pasiimti rankinuką, pamatė, kad kaimynų šuo puola jų šunį, nes jų šuo pradėjo cypti. Kaimynas K. M. išskyrė šunis ir pakėlė savo šunį ant rankų. Ji labai išsigando ir grįžusi namo pradėjo apžiūrinėti šunį ir pamatė, kad jo akis kraujuoja, nieko nelaukus išvažiavo į Veterinarijos kliniką (b.l. 15). Nukentėjusiosios S. M. pateikti išrašai iš šuns ligos istorijos, patvirtina nukentėjusiosios ir jos mamos V. M. nurodomas aplinkybes, jog S. M. čihuahua veislės šuo 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo sužalotas, o būtent tai, kad jos šuniui buvo nustatyta kairės akies trauma su snukio odos pažeidimu virš viršutinio voko, kairės akies obuolys dvigubai didesnis už dešinę, už ragenos stebimas kraujingas turinys, konjuktyva ženkliai išburkusi, kruvina (b.l. 16-18). Pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad patirtos šuns gydymo išlaidos yra 251,98 Eur (b.l. 19-20, 30). Nukentėjusiosios S. M. parodymai yra nuoseklūs, juos papildo jos mamos V. M. rašytiniai paaiškinimai bei išrašai iš šuns ligos istorijos, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti. Byloje nenustatyta, kad minėti asmenys būtų priešiškuose santykiuose su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu K. M., ar kad turėtų kokį nors motyvą apkalbėti jį. Pareiškėjas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną buvo šunų susitikimas ir apsilojimas. Jis nematė, kad jo šuo sužalotų kaimynės šunį. Jis pamatęs, kad šunys loja vienas ant kito, iš karto pakėlė savo šunį. Pažymėjo, kad jo šuo tikrai negalėjo sužaloti kaimynų šuns. Iš byloje esančio pirminio rašytinio K. M. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 16. 30 val., jis buvo namuose, sklype, tvarkėsi šiltnamyje, staiga išgirdo šunų lojimą ir cypimą, išėjęs iš šiltnamio pamatė, kad šunys susipjovė, jis paėmė savo šunį ant rankų. Atbėgusi kaimynė taip pat paėmė savo šunį ant rankų (b.l. 12). Akivaizdu, jog pareiškėjo K. M. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, nes teismo posėdžio metu jis nurodė, kad šunys tik apsilojo, nors pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šunys susipjovė, tokie jo parodymai prieštarauja nuosekliems ir tarpusavyje sutampantiems S. M. ir V. M. paaiškinimams, todėl teismas tokius K. M. parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Teismas pažymi, kad jokių kitų šunų administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku jokių nustatyta nebuvo. Nukentėjusioji parodymais patvirtino, kad kitų kontaktų su šunimis įvykio dieną nebuvo, ji iš karto po įvykio, apie 17.00 val., su šuniu nuvažiavo pas veterinarą. Kad pas veterinarą nukentėjusioji su šunimi nuvyko skundžiamame nutarime nurodytą dieną, patvirtina išrašas iš ligos istorijos, iš kurio taip pat matyti, jog nukentėjusiosios šuo sužalotas tą pačią dieną – stebima šviežia kairės akies trauma su snukio odos pažeidimu virš viršutinio voko (b.l. 16-18)

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog K. M., būdamas nepakankamai rūpestingas, nesaugojo ir nesirūpino kieme, prie šiltnamio buvusiu šunimi, kuris buvo be pavadėlio, ir turėjo galimybę, bet kuriuo metu išbėgti į bendro naudojimo kiemą, nes namo kiemas yra šiems asmenims bendro naudojimo vieša vieta, kuri nėra aptverta ir (ar) atitverta. Pažymėtina, jog ANK 346 str. 2 d. numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargiai (ANK 9 str.). Šiuo atveju K. M. neabejotinai pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintų gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse aprašo 38 p. reikalavimus, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 346 str. 2 d. ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai. Institucija K. M. paskyrė minimalią ANK 346 str. 2 d. numatytą baudą, kurios keisti teismas pagrindo nenustatė.

K. M. laikydamas šunį be pavadėlio kieme, turėjo juo pasirūpinti ir prižiūrėti, taip pat privalėjo užtikrinti, kad jis nepadarytų žalos kitiems asmenims. Prievolė atlyginti gyvūno padarytą žalą gyvūnų laikytojams nustato pareigą, kad įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, jie turi laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą.

ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Taigi žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi.

ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Pagal ANK 664 straipsnį turtinė žala gali būti civilinio ieškinio administracinio nusižengimo byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis) (2018-07-20 Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-851/2018).

Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

Šioje byloje institucijos (pareigūno) nutarimu nukentėjusiąja buvo pripažinta S. M. (b.l. 11). K. M. nutarimu paskirta 50 Eur bauda ir sprendimu dėl įpareigojimo atlyginti žalą priteistas 203,83 Eur turtinės žalos atlyginimas S. M., kurį K. M. įpareigotas sumokėti per 1 mėnesį (b. l. 7-8). Iš byloje pateiktų nukentėjusiosios S. M. mokėjimo kvitų matyti, kad iki Institucijos 2020 m. spalio 1 d. priimto nutarimo patirtos šuns gydymo išlaidos - 203,83 Eur (b.l. 19-20). Po 2020 m. spalio 1 d. nutarimo priėmimo, kuriuo buvo išspręstas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji pateikė papildomus dokumentus dėl patirtų šuns gydymo išlaidų - 48,15 Eur sumai. Iš viso nukentėjusioji S. M. dėl šuns sužalojimų gydymo patyrė 251,98 Eur turtinę žalą. Šioje byloje padaryta žala yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. M. sutiko, kad patirtos išlaidos būtų dalinamos lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į administracinio nusižengimo pobūdį, į turtinės žalos atsiradimo aplinkybes, į tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M., tiek nukentėjusiosios S. M. šuo buvo be pavadėlių, teismas mano, kad K. M. Institucijos sprendimu priteistas žalos dydis turėtų būti sumažinamas ir nukentėjusiosios S. M. naudai iš K. M. priteistina pusė nukentėjusiosios patirtų šuns gydymo išlaidų (251,98 Eur/2=125,99 Eur). Viso pareiškėjas turėtų atlyginti nukentėjusiajai 125,99 Eur dydžio turtinę žalą.

Teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą bei išdėstytą teisinį reglamentavimą, sumažina Institucijos sprendimu priteistą turtinės žalos dydį, todėl pareiškėjo K. M. skundą tenkina iš dalies ir skundžiamą nutarimą pakeičia, sumažindamas sprendimu nukentėjusiajai S. M. paskirtą turtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo K. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-3729-2020.

Priteisti iš K. M. 125,99 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios S. M. naudai.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 31-ANR_N-3729-2020 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė