Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-12 · Byla Nr. A2.6.-7985-271/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-12
Bylos Nr.
A2.6.-7985-271/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07287-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
I. K.
Nukentėjusysis
A. B.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-7985-271/2015
Proceso Nr. 4-68-3-07287-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3., 45.4.4., 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2015 m. birželio 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. K., jos atstovui advokatui M. N., nukentėjusiajam A. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

I. K., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliota pareigūnė S. I. 2015 m. gegužės 10 d. surašė I. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-30410910-15 už tai, kad ji 2015 m. gegužės 10 d. apie 19.03 val. Žirmūnų g. 25 namo vidiniame kieme, vairuodama automobilį Audi A4, valstybinis numeris FGA 820, elgėsi neatsargiai, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešusi policijai, vartojo alkoholinius gėrimus iš karto po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126, 221, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d. bei 126 str. 4 d.

I. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2015 m. gegužės 10 d. važiavo automobiliu Audi A4 ir parkavosi kieme prie namo Žirmūnų g. 25, Vilniuje. Važiavo atbula, kartu buvo jos bendradarbė V. Ž., kuri lydėjo ją, nes po koncerto ji pasijuto blogai, galimai apsinuodijo. Nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu, priparkavo automobilį ir nuėjo namo. Iki durų ją lydėjo kolegė. Išgėrė apie 50 gramų brendžio su pipirais ir druska, nuėjo miegoti. Po valandos ją pažadino sūnus, aiškindamas, kad jos ieško policijos darbuotojai, aiškinasi, ar tai ne ji sukėlė eismo įvykį ir apgadino stovintį automobilį. Žodžiu ir raštu atpasakojo pareigūnams, kaip atvyko į kiemą ir parkavosi. Tikrai neturėjo tikslo pasišalinti, nes savo automobilį paliko kieme, šalia kitų automobilių, netoli apgadintojo automobilio. Jeigu būtų žinojusi, kad sukėlė eismo įvykį, tai nebūtų vartojusi alkoholio, būtų sprendusi su kaimynu pasekmių pašalinimo klausimą. Automobilis jos apdraustas, neblaivi ji nevairuoja, šiurkščių KET pažeidimų niekada nevykdė.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad pats eismo įvykio nematė. Apie tai, kad parkavimosi metu moteris apgadino stovintį jo automobilį Opel, sužinojo iš kaimynų. Automobiliui remontas atliktas, pretenzijų neturi.

Liudytojas A. V. parodė, kad buvo virtuvėje, kuomet pamatė keistai kieme manevruojantį automobilį Audi A4, kuris atsitrenkė į stovintį automobilį, pavažiavo į priekį ir vėl atgal, vėl atsitrenkė. Automobilių apgadinimai nebuvo dideli. Iš automobilio išlipo dvi moterys. Keleivė priėjo prie vairuotojos ir jos abi nuėjo link namo.

Liudytoja V. Ž. parodė, kad dirba kartu su I. K. Įvykio dieną kartu su ja buvo koncerte, po ko vyko furšetas, I. alkoholio nevartojo. I. automobiliu važiavo namo. Kolegei pasidarė bloga, galimai ji apsinuodijo maistu. Vėliau paaiškėjo, kad furšete apsinuodijo dar keletas bendradarbių. Turėjo išlipti prie savo namų pakeliui, tačiau nutarė važiuoti toliau - palydėti I. iki jos namų. Privažiavo prie namo. I. parkavosi, jokio garso ir kitų automobilių kontakto požymių nebuvo. Palydėjo ją iki namų ir grįžo namo. Kitą dieną sužinojo iš I., kad ji galimai kliudė stovintį automobilį. I. yra atsakinga vairuotoja ir niekada išgėrusi nevairuoja.

Liudytojas R. K., vairuotojos I. K. sūnus, parodė, kad įvykio vakarą motina grįžo po koncerto namo ir jautėsi blogai, vartojo vaistus ir išgėrė apie 70 gr brendžio, nuėjo miegoti. Kažkur po valandos atvyko policijos pareigūnai ir motina ėjo į kiemą aiškintis dėl galimo eismo įvykio.

Liudytojas E. J. parodė, kad serga, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. I. K. teikia jam reikiamą pagalbą.

Apgadinimai automobilių nebuvo dideli.

Automobiliui Opel Signum, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas užpakalinis dešinės pusės sparnas. Automobiliui Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės žibintas (b.l.8).

Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykis buvo Žirmūnų gt. 25, Vilniuje, kieme (b.l.7).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Byloje surinktų įrodymų visuma – pačios I. K. paaiškinimu teisme, nukentėjusiojo A. B., liudytojo A. V., liudytojos V. Ž. parodymais, rašytiniais paaiškinimais, policijos pareigūno T. D. tarnybiniu pranešimu, automobilių apžiūros rezultatais - įrodyta, kad I. K., vairuodama automobilį Audi A4, nepaliko tarpo iš šono ir apgadino stovintį kitą automobilį, padarė nukentėjusiajam A. B. turtinę žalą. Tokiais veiksmais vairuotoja pažeidė KET 126 p. reikalavimus. Jos veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Taip pat I. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes I. K. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. I. K. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad I. K. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi ji nesuvokė buvusi jo dalyve. Teismas atsižvelgia į abiejų automobilių apgadinimų pobūdį, kurie yra itin nedideli ir liudija, kad kontaktas nebuvo intensyvus. Kaip paaiškino liudytojas A. V., jis matė įvykį pro langą, bet niekaip vairuotojai nedemonstravo, kas vyksta, nestabdė jos nei rankų mostais, nei šauksmu. Jis gi nurodo, kad vairuotoja išlipo iš automobilio, prie jos priėjo kita moteris ir jos kartu nuėjo link namo. Nei vairuotoja, nei keleivė automobilių neapžiūrinėjo. Pažymėtina, kad savo automobilį I. K. paliko tame pačiame kieme, kur gyvena. Jos vairavimo stažas 16 metų, šiurkščių KET pažeidimų nevykdė. Kaip nurodė liudytoja V. Ž., vairuotojai I. K. pasidarė bloga, dėl ko ji lydėjo ją kaip keleivė iki jos namų.

Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad I. K. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko I. K. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad I. K. veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta atidaryti ( KET 221 p.). I. K. nurodė, kad po to, kai prisiparkavo ir nuėjo namo, jautėsi itin blogai, vėmė, gėrė vaistus, išgėrė apie 50 gr brendžio su pipirais, nuėjo miegoti. Jos parodymus patvirtino liudytojai V. Ž., K. K.. Kadangi ji subjektyviai nesuvokė, kad prieš tai namo kieme sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę, jai nekilo pareiga nevartoti alkoholio. Atitinkamai jos veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.

Nuobaudos skyrimas

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Skirdamas nuobaudą I. K. teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjos asmenybę, kuri dirba, yra teigiamai charakterizuojama. Gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkina jos atsakomybę tai, kad 2015 m. vasario 13 d. ji buvo bausta pagal ATPK 124 str. 3 d. už greičio viršijimą. Ji rūpinasi priežiūros poreikiu turinčiu ligotu asmeniu. Jos vairavimo stažas 16 metų. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda, kuri artima baudos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas

nutarė:

I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 42 (keturiasdešimt dviejų) eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., 126 str. 4 d., nesant I. K. veikoje šių pažeidimų sudėties, nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank F. P. banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski