Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-04-08 · Civilinė byla Nr. 2A-72-544/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-08
Bylos Nr.
2A-72-544/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutės Valiulienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
A. S., A. R.
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-72-544/2009

teisėja Vijolė Vitienė Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1;24.2; 24.4; 30.10; 45.6; 114.11; 121.18

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovei advokatei N. G., atsakovų atstovui advokatui J. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1216-356/2008 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovams A. S. ir A. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono 1 – jo notarų biuro notarei D. S., dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2006-09-06 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 8641, sudarytą tarp atsakovų dėl 0,35 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Nurodė, kad atsakovė, sužinojusi apie prašymą atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir teismui laiku nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skubiai ir nepranešusi ieškovei, kaip pastatų savininkei, pardavė žemės sklypą atsakovui, nors pirmenybės teisę pirkti šį žemės sklypą turėjo ieškovė. Todėl ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, o atsakovas ragina pastatus nugriauti. Teisė ginčyti atsakovų sudarytą sandorį ieškovei atsirado tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2008-04-16 priėmus nutartį netenkinti jos prašymo dėl proceso atnaujinimo. Todėl prašo atnaujinti senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi vyko teisminis nagrinėjimas, ieškovė aktyviai gynė savo pažeistas teises.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2008-12-03 sprendimu ieškinį atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad iki 2006-09-06 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo 0,35 ha žemės sklype, kuris pagal 2001-08-27 paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklausė atsakovei, buvo ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai - gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei kiti statiniai, į kuriuos nuosavybės teises ji įgijo 2000-04-03 dovanojimo sutarties pagrindu. Teismas pripažino, kad atsakovė neįvykdė pareigos pranešti ieškovei, kaip pastatų savininkei, apie savo ketinimą 2006-09-06 perleisti minėtą žemės sklypą atsakovui. Tuo pažeidė LR žemės įstatymo 31 str. 1 d. nustatytą ieškovės pirmenybės teisę įsigyti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jai priklausantys pastatai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį. Taikant pirmenybės teisės gynimo būdą – pirkėjo teisių ir pareigių perkėlimą - reikalavimą ieškovei buvo privalu pareikšti per trijų mėnesių laikotarpį (CK 4.79 str. 3 d.). Teismas pripažino, kad atsakovai suprantamai išreiškė vi­di­nę va­lią dėl ieš­ki­nio at­me­ti­mo tuo mo­ty­vu, kad tei­sės pa­žei­di­mo pa­da­ri­niai įsi­se­nė­jo dėl ieškovės neveikimo, rei­ka­lavo tai­ky­ti ieš­ki­nio senatį ir ieš­ki­nį šiuo pagrindu atmesti. Teismas padarė išvadą, kad apie ginčo sutartį, kuri pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, ieškovei tapo žinoma ne vėliau kaip 2006-12-27, kadangi nagrinėjant civilinę bylą Nr.A2-1-228/2007 šios dienos teismo posėdyje ji paaiškino, jog reikš ieškinį dėl jos kaip nekilnojamųjų daiktų savininkės pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo. Be to, iki minėto posėdžio dienos ieškovė buvo gavusi atsakovo raginimą nugriauti pastatus. Kadangi teismas pripažino, kad jau 2006-12-27 ieškovė suvokė, jog sutartimi jos teisės pažeistos, kad buvo apsisprendusi ginčyti sutartį, tai sprendė, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo ne vėliau kaip 2006-12-27. Kadangi ieškovė jau nuo 2000 metų yra pastatų savininkė, atmetė argumentus dėl to, kad ieškovei tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai priėmus 2008-04-15 nutartį atsirado teisė ginčyti sutartį LR žemės įstatymo 31 str. 1 d. numatytu pagrindu, nes tokia teisė egzistavo nuo pat teisės pažeidimo. Pripažino, kad teisminis procesas, prasidėjęs dar iki sutarties sudarymo ir trukęs iki 2008-04-15, nekliudė ieškovei pareikšti ieškinio dėl sutarties nuginčijimo ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo. Ieškovė iki šio ieškinio pareiškimo buvo pareiškusi ieškinį dėl to paties sandorio nuginčijimo, bet nepašalino ieškinio trūkumų ir byla buvo baigta be sprendimo iš esmės. Kadangi ieškovė ieškinį pareiškė 2008-07-11, t. y. po pusantrų metų nuo sužinojimo apie jos teises pažeidžiančio sandorio sudarymą, o pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti nėra, dėl ieški­nio se­na­ties ter­mi­no pasibaigi­mo iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo, esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas ieš­ki­nį at­metė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. K. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-12-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, prieštarauja materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms niekinius sandorius ir ieškinio senatį. Be to, teismas nepasisakė dėl reikšmingų bylai aplinkybių, neišnaudojo įstatymo suteiktos teisės savo iniciatyva konstatuoti niekinio sandorio pasekmes ir niekinio sandorio faktą, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 3 mėnesių ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2006-12-27, nes, nors apie sandorio sudarymą sužinojo minėtą dieną, tačiau vykstant civilinės bylos nagrinėjimui tikėjosi savo teises apginti kitais CK numatytais pagrindais ir nelaikė, kad yra pažeista jos teisė. Teisė pažeidimo momentas atsirado Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2008-04-15 priėmus nutartį, kuria buvo atmestas ieškovės kasacinis skundas. Todėl mano, jog į teismą su ieškiniu kreipėsi nepasibaigus 3 mėnesių terminui. Buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, nuosekliai gynė savo teises ir teisėtus interesus, ėmėsi visų reikiamų priemonių savo teisėms apginti. Jeigu Aukščiausiasis Teismas būtų priėmęs ieškovei palankų sprendimą kitoje civilinėje byloje, tai ji savo teises ir interesus būtų gynusi nenaudojant pirkėjo teisių perkėlimo instituto, o kitais pagrindais. Mano, kad remiantis ekonomiškumo, koncentruotumo principu tik sulaukusi galutinio teismo sprendimo galėjo pasirinkti tinkamas materialinės teisės normas savo teisių gynimui. Be to, nuoseklus teisių gynimas yra pagrindas atnaujinti ieškinio terminą, pripažįstant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovams buvo arba turėjo būti žinoma, jog ant parduodamo 0,35 ha žemės sklypo yra jai nuosavybės teise priklausantys pastatai. Todėl jie sandorio sudarymo metu nepranešdami notarui apie pastatų egzistavimą elgėsi nesąžiningai, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Nors teismas nurodė, kad atsakovė pažeidė LR Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nustatytą ieškovės pirmenybės teisę įsigyti privačią žemę, bet sandorio niekiniu nepripažino, nei savo, nei ieškovės atstovės prašymu nesprendė klausimo dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto konstatavimo. Tuo pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo ir sąžiningumo principus, CK 1.78 str. 5 d. reikalavimus.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu teisingai nustatė, kad iki 2006-09-06 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. 8641, pagal kurią A. R. nuosavybės teise įsigijo 0,3500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sudarymo, žemės sklypas nuosavybės teise priklausė atsakovei A. S., o jame buvo ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai - gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei kiti statiniai, į kuriuos nuosavybės teises ieškovė įgijo 2000-04-03 dovanojimo sutarties pagrindu (b. l. 29, 35, 36, 55, 60-63). LR CK 4.79 str. 1 d. nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, o šio straipsnio 3 dalyje nustatytas šios pirmenybės teisės gynimo būdas – teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. LR žemės įstatymo 31 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. LR Žemės įstatymo 4 str. nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o statinių ir įrenginių savininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, o statinių ar įrenginių savininkui raštu atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Nustatyta ir byloje neginčijama, kad atsakovė, prieš parduodama minėtą sklypą atsakovui, neįvykdė pareigos pranešti pastatų savininkei ieškovei apie savo ketinimą 2006-09-06 perleisti žemės sklypą atsakovui. Kadangi atsakovė pažeidė LR žemės įstatymo 31 str. 1 d. nustatytą ieškovės pirmenybės teisę įsigyti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jai priklausantys pastatai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, tai ieškovė ieškiniu prašo perkelti jai pirkėjo teises pagal minėtą sutartį.

Esant atsakovų rei­ka­lavimui tai­ky­ti ieškinio se­na­tį, teismas pagrįstai svarstė šį klausimą, tyrė su tuo susijusius įrodymus ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad yra pagrindas ieškinį atmesti dėl senaties termino pasibaigimo iki ieškinio pareiškimo bei kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinio senatį ieškovė praleido dėl svarbios priežasties ir praleistą senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d., 2 d.). Šios pirmosios instancijos teismo išvados teisėtos ir pagrįstos, tinkamai argumentuotos ir motyvuotos, todėl teisėjų kolegija iš esmės su jomis sutinka.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo pagrindinius motyvus, pažymėtina, kad, nors ieškovė teigia, kad 3 mėnesių ieškinio senaties termino eiga turėtų būti skaičiuojama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-15 nutarties priėmimo, nes tik tada jai atsirado teisė ginti pažeistas teises prašant perkelti pirkėjo teises ir pareigas, o iki to ieškovė tikėjosi savo teises apginti kitu būdu (b. l. 19-24), tačiau su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Fizinio as­mens reikalavi­mui ieški­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­gal ben­drą­ją tai­syk­lę pra­si­de­da nuo die­nos, kai as­muo sužino­jo ar­ba turėjo su­ži­no­ti apie tei­sės pa­žei­di­mą, nes as­mens nerūpestingumu ar­ba ap­lai­du­mu negali­ma pa­tei­sin­ti ki­tų as­me­nų in­te­re­sų su­var­žy­mo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d., CK 1.127 str. 1 d.). Jei pažeista bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti parduodamą nuosavybės dalį, ieškinio senaties terminas reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas prasideda nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie bendrosios nuosavybės dalies pardavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje” 8.2 p.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant, ka­da apie pažeis­tą tei­sę tu­rė­jo su­ži­no­ti ap­dai­rus ir rū­pes­tin­gas as­muo, nustatomas tei­sės pažei­di­mo po­bū­dis bei mo­men­tas, nuo ku­rio bet koks vi­du­ti­nis ap­dai­riai ir rū­pes­tin­gai su sa­vo teisėmis besielgian­tis as­muo ana­lo­giš­ko­je si­tu­a­ci­jo­je tu­rė­jo iš­si­aiš­kin­ti, jog jo tei­sė yra pažeis­ta, taip pat atsižvelgiama į tei­sės pa­žei­di­mo nu­sta­ty­mo su­dė­tin­gu­mą, žmogaus as­me­ni­nes sa­vy­bes, jo veiksmų ar­ba ne­vei­ki­mo įta­ką ieš­ko­vo sub­jek­ty­viam susi­klos­čiu­sios si­tu­a­ci­jos ver­ti­ni­mui bei ki­tas turinčias reikš­mės ap­lin­ky­bes. Tuo at­ve­ju, jei­gu ieš­ko­vo am­žius, iš­si­la­vi­ni­mas, pro­fe­si­nė veik­la, tei­si­nis sta­tu­sas ir ki­tos jo individua­lios sa­vy­bės ro­do, jog šis as­muo apie sa­vo tei­sių pa­žei­di­mą tu­rė­jo su­ži­no­ti anks­čiau, nei tai ga­lė­tų pa­da­ry­ti bet koks vi­du­ti­nis ap­dai­rus ir rū­pes­tin­gas as­muo, į šias ap­lin­ky­bes taip pat kreipia­mas dė­me­sys nu­sta­tant ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džios mo­men­tą. Priešingai, jei­gu ieško­vo in­di­vi­du­a­lios sa­vy­bės ga­lė­jo ap­sun­kin­ti su­si­da­riu­sios si­tu­a­ci­jos suvo­ki­mą, į šias ap­lin­ky­bes nustatant ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džią neatsižvelgiama, ta­čiau to­kios ap­lin­ky­bės ga­li su­da­ry­ti pa­grin­dą svars­ty­ti klau­si­mą dėl pra­leis­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė pagal savo am­žių, iš­si­la­vi­ni­mas, pro­fe­si­nė veik­la, tei­si­nį statusą ir individua­lias sa­vy­bes sa­vo tei­sių pa­žei­di­mą suvokė ir apie jį sužinojo vėliau, negu tai galėjo padaryti bet kuris kitas vi­du­ti­nis ap­dai­rus ir rū­pes­tin­gas as­muo. Atsakovas dar 2006-12-01 rašte ieškovei nurodė, kad jis įgijo 0,35 ha žemės sklypą ir ragina ieškovę nugriauti namą ir ūkinius pastatus, nes negali disponuoti sklypu (b. l. 37). Iš 2006-12-27 teismo posėdžio protokolo įrašų matyti, kad ieškovė nurodė „mes naikinsime sudarytą sandorį reikšdami ieškinį...namo savininkas turi teisę, t. y. pirmumo teises po namu esančią žemę nupirkti (civ. byla Nr. A2-1-228-2007, 1 t., b. l. 141). Iš civilinės bylos Nr. 2-624-356-2007 duomenų matyti, kad ieškovė jau 2007-04-05 buvo pateikusi ieškinį teismui dėl minėto sandorio nuginčijimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad sandoris pažeidžia Žemės įstatymo 31 str. numatytą jos pirmumo teisę pirkti minėtą sklypą (b. l. 2-6). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, kad jai vėliausiai 2006-12-27 tapo žinoma apie ginčijamą sutartį, kad ji suvokė, jog šia sutartimi jos, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkės, pirmenybės teisė pirkti žemę yra pažeista, buvo apsisprendusi ginčyti sutartį ir tokį savo ketinimą aiškiai išreiškė. Civilinėje byloje Nr. A2-1-228-2007 procesinis teismo sprendimas, su kurio galutiniu rezultatu apeliantė sieja ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimą šioje byloje, įsiteisėjo 2007-06-27 (2 t., b. l. 33-36), o ieškovė su šios bylos ieškiniu į teismą kreipėsi 2008-07-11 (b. l. 6), t. y. praleidusi 3 mėnesių senaties terminą. Ieškovė ieškinyje prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių, iš ko galima daryti išvadą, kad tuo pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas (b. l. 9).

CK ar­ba ki­ti įsta­ty­mai ne­nu­ro­do ap­lin­ky­bių (ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo svar­bių priežas­čių), ku­rias nu­sta­čius yra pa­grin­das pa­si­bai­gu­sį ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną at­nau­jin­ti. Įsta­ty­muo­se taip pat nė­ra įvar­dy­ti ir kri­te­ri­jai, pa­gal ku­riuos ga­li­ma bū­tų spręs­ti, ko­kios ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys pri­pa­žin­ti­nos svar­bio­mis. Klau­si­mą, ar kon­kre­čios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys yra svar­bios ir su­da­ro pa­grin­dą jį at­nau­jin­ti (CK 1.131 str. 2 d.), teis­mas sprendžia va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­žvelg­da­mas į ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar su­trum­pin­tas), gin­čo es­mę, ša­lių el­ge­sį, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį (CK 1.5 str. 3–4 da­lys, 2002 m. CPK 3 str. 6 d.) bei į ki­tas reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes. Sprendžiant ieški­nio se­na­ties ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo klau­si­mą, rei­kė­tų nu­sta­ty­ti svar­bių aplinkybių at­si­ra­di­mo mo­men­tą (ar šios ap­lin­ky­bės at­si­ra­do ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos pra­džio­je ar pa­bai­go­je), jų eg­zis­ta­vi­mo truk­mę, taip pat ar po to, kai mi­nė­tos ap­lin­ky­bės iš­ny­ko, as­muo krei­pė­si į teismą per pro­tin­gą lai­ko tar­pą. Ver­tin­ti­na, ar as­muo bu­vo pa­kan­ka­mai ati­dus, są­ži­nin­gas, ar, prie­šin­gai, sa­vo tei­ses įgy­ven­di­no ne­rū­pes­tin­gai, ap­lai­džiai. Šia pras­me kiek­vie­nam kon­kre­čiam at­ve­jui tai­ky­ti­ni ne vi­du­ti­niai, o in­di­vi­du­a­lūs są­ži­nin­go, ati­daus bei rū­pes­tin­go el­ge­sio stan­dar­tai. Svar­bio­mis ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­ti­mis, su­da­ran­čio­mis pa­grin­dą pra­leis­tą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną at­nau­jin­ti, ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mos tik ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos me­tu egzista­vu­sios ap­lin­ky­bės, ku­rios kliu­dė as­me­niui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar per at­sto­vą gin­ti sa­vo pažeis­tas tei­ses ir ku­rios ne­pri­klau­sė nuo šio as­mens va­lios. To­kios ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti fi­zi­nio as­mens sun­ki li­ga, ne­raš­tin­gu­mas, pa­da­riu­sio ža­lą as­mens ne­ra­di­mas ir pan.

Nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo 2006-08-07 iki 2008-04-15 tarp šios bylos šalių vyko teisminis bylos dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1-228-2007, nes Utenos rajono apylinkės teismo 2001-07-17 sprendimo pagrindu atsakovė paveldėjo turtą ir galutiniame rezultate tapo sklypų savininke. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad ieškovei apie jos pirmumo teisės pirkti minėtą sklypą pažeidimą tapo žinoma 2006-12-27. Tačiau ieškovė su ieškiniu dėl pirkėjo teisių perkėlimo kreipėsi tik 2008-07-11, t.y. praėjus daugiau kaip 1 metams 7 mėnesiams nuo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties atnaujinimo pagrindu ieškovė nurodo tą aplinkybę, kad ji nesikreipė dėl pirkėjo teisių perkėlimo tol, kol nebuvo baigta nagrinėti civilinė byla dėl proceso atnaujinimo, nes, jeigu būtų buvęs priimtas palankus ieškovei procesinis sprendimas, tai savo teises ji būtų galėjusi apginti kitais būdais. Tačiau Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimas ieškovės pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti įsiteisėjo 2007-06-27 (2 t., b. l. 33-36), o ieškovė į teismą su šiuo ieškiniu kreipėsi tik daugiau nei po vienerių metų. Įvertinus ir tai, kad šalių nuosavybės teisiniai santykiai buvo atsiradę jau keletą metų, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamai pagrįstas pagrindas pripažinti, kad ieškovė, kuri buvo atstovaujama advokato, elgėsi pakankamai neatidžiai ir pasikliovė vien tik nepagrįsta tikimybe, kad kasacinės instancijos teismo sprendimas jai bus palankus. Aplinkybė, kad ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl pirkėjo teisių perkėlimo dar iki to laiko, kol buvo neišnagrinėta byla, būtų turėjusi bylinėjimosi išlaidų, kurios patenkinus jos ieškinį ieškovei, pareikštą kitu pagrindu, galėjo pasirodyti bereikalingomis, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Tuo labiau, kad ieškinys sandorių negaliojimo pagrindais buvo pareikštas 2007-04-05. Pra­leis­to ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no at­nau­ji­ni­mo klau­si­mas ne­ga­li bū­ti spren­džia­mas at­si­žvel­giant iš­im­ti­nai tik į ieš­ko­vės in­te­re­sus, tu­ri bū­ti ieš­ko­ma pro­tin­gos vie­šų­jų in­te­re­sų už­tik­rin­ti re­a­lią pa­žeis­tų subjektinių tei­sių ap­sau­gą ir ga­ran­tuo­ti tei­si­nių san­ty­kių sta­bi­lu­mą bei api­brėž­tu­mą pu­siau­svy­ros. Įstatymuose įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarka leidžia išvengti nepagrįsto sąžiningų trečiųjų asmenų interesų pažeidimo, nes nesudaromos prielaidos trečiajam asmeniui patirti didelių turto išlaikymo ar pagerinimo išlaidų ar nuostolių, susijusių su turto rinkos vertės pasikeitimu ar kitais nepatogumais dėl šio turto išreikalavimo perkeliant pirkėjo teises ir pareigas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Kitų svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti, nenurodyta. Pagrindai ieškinio senatį sustabdyti ar nutraukti nenurodyti ir neįrodyti.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas be pagrindo nesprendė klausimo dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto konstatavimo, nepripažino sandorio niekiniu, nors nustatė, kad atsakovė pažeidė LR Žemės įstatymo 31 str. 1 d. Teisėjų kolegijos nuomone, argumentas nepagrįstas ir nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Tai iš esmės savo veiksmais pripažino ir apeliantė, nes 2007-04-05 ieškinį tokiu pagrindu buvo pareiškusi, nors byla dėl pačios ieškovės neveikimo baigėsi be procesinio sprendimo iš esmės (civilinė byla Nr. 2-624-356-07). Šioje byloje ieškovė tokio reikalavimo teismui nepareiškė. Kaip jau minėta, ieškovė praleido CK 4.79 str. 3 d. nustatytą senaties terminą reikalauti, kad jai kaip bendraturtei būtų perkeltos pirkėjos teisės ir pareigos, kas sudaro savarankišką teisinį pagrindą ieškinį atmesti, tačiau reikšti ieškinį kitais pagrindais ji gali būti ir nepraleidusi.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės valstybei priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b. l. 161).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. K. (duomenys neskelbtini) 24 (dvidešimt keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutės Valiulienė