- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- 1-3072-737/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22508-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- M. A.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22508-18, kurioje
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:
2017-12-13 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį - 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui; 2018-05-02 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi pratęstas 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų atlikimo laikas 4 (keturiems) mėnesiams nuo 2018-05-08 (Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus 2018-08-09 rašte Nr. J4-1373 nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. M. A. iš jam paskirtų 114 val. viešųjų darbų yra išdirbęs 64 val.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A. 2018 m. gegužės 13 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro neužrakintas duris įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., iš kurio pagrobė svetimą M. Z. priklausantį turtą – kompiuterį „HP Omen 15-ce001na“ 999 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. Z. 999 Eur turtinę žalą.
Tokiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis M. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad M. Z. - jo draugas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų sausio mėnesio diena iš dienos vartojo alkoholį, todėl įvykio detalių neprisimena. 2018 metų birželio mėnesį tvarkėsi garažą ir jame esančiame neveikiančiame šaldytuve rado svetimą nešiojamą kompiuterį. Suprato, kad minėtas kompiuteris yra jo draugo M. Z., nes jis buvo kažkada praeityje jam rodęs, kad įsigijo naują kompiuterį - būtent tokį, kokį rado neveikiančiame šaldytuve. Negali paaiškinti, kaip minėtas kompiuteris atsidūrė garaže, bet tiki, kad jis pavogė minėtą kompiuterį. Kažkas jam buvo pasakojęs, kad matė jį su dviračiu išvažiuojantį iš M. Z. namų ir turintį nešiojamą kompiuterį, todėl mano, kad jis ir pagrobė iš M. Z. šį nešiojamą kompiuterį. Neprisimena, kodėl sugalvojo pagrobti kompiuterį, kokiomis aplinkybėmis jį pagrobė. Apie tai, kad garaže, neveikiančiame šaldytuve, rado kompiuterį, pranešė M., kuris minėtą kompiuterį atsiėmė. Kodėl minėtą kompiuterį laikė neveikiančiame šaldytuve, paaiškinti negali. Dėl įvykdytos vagystės nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 63, 74).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusiojo M. Z. apklausos protokolu nustatyta, kad jam priklauso nešiojamas kompiuteris „HP Omen 15“, kurį įsigijo 2018 metų pavasarį. Kompiuteris kainavo 999 Eur. 2018-05-13 buvo namuose, o kompiuteris - brolio kambaryje ant lovos. Tuo metu namuose, kitame kambaryje, buvo tėvas A. Z., brolio G. Z. nebuvo. Apie 16.00 val. pats išėjo pas draugą, pas kurį buvo apie valandą laiko. Grįžęs į namus, pastebėjo, kad nėra jo nešiojamo kompiuterio „HP Omen 15“, kuris turėjo būti brolio kambaryje ant lovos. Brolio draugas D. M. jam pasakė, kad matė iš namo kiemo išvažiuojantį dviračiu M. A., kuris vežėsi kažką įsidėjęs į baltos spalvos maišą, bet tiksliai nematė, kas jame yra. M. A. yra ne kartą buvęs jų namuose ir matęs šį kompiuterį. Tą patį vakarą jis nuėjo pas M. į namus išsiaiškinti, kur dingo kompiuteris. M. buvo neblaivus ir kategoriškai neigė, kad pagrobė kompiuterį, todėl apie vagystės faktą buvo pranešta policijai. 2018 metų birželio mėnesio gale, laiko tikslaus neprisimena, jam paskambino M. ir pasakė, kad tvarkė garažą ir jame rado jam (M. Z.) priklausantį nešiojamą kompiuterį. Sakė, kad neprisimena, kokiomis aplinkybėmis pas jį atsirado kompiuteris, bet nurodė, kad buvo girtas ir kad jis pagrobė kompiuterį. M. A. jokių įvykio detalių daugiau nepasakojo. Minėtą kompiuterį atsiėmė, pretenzijų dėl vagystės M. neturi, civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 20-21; 22).
Liudytojo A. Z. apklausos protokolu nustatyta, kad įvykio dieną, kuomet dingo kompiuteris, vartojo alkoholį, po to ėjo miegoti. Sekančią dieną iš sūnaus M. sužinojo, kad pagrobtas sūnaus kompiuteris. Kas galėjo jį pagrobti, nežino. (b. l. 32-33).
Liudytojo D. M. apklausos protokolu nustatyta, kad neprisimena datos, bet apie 17.00 val. ėjo pas draugą G. Z., kurio brolis yra M. Z., adresu (duomenys neskelbtini) Eidamas pamatė, kaip iš Z namo kiemo išvažiuoja dviračiu M. A., kuris buvo į baltą maišą įdėjęs daiktą, panašų į kompiuterį. M. A. nurodė, kad buvo užėjęs į Z. namo vidų. Po poros valandų M. Z. pastebėjo, kad jo namuose nėra nešiojamo kompiuterio (b. l. 35-36).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 1-9).
2018-07-20 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „HP Omen 15-ce001na“, kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam M. Z. (b. l. 27-30).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. A., pro neužrakintas duris įsibrovęs į namą, pagrobė svetimą M. Z. priklausantį turtą – kompiuterį „HP Omen 15-ce001na“ 999 Eur vertės. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš kaltinimo turinio matyti, jog svetimo turto pagrobimas įvykdytas, įsibrovus į namą. Toks turto pagrobimo būdas leidžia konstatuoti atitinkamą vagystę kvalifikuojantį požymį, t. y. įsibrovimą į patalpą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimu pripažįstamas slaptas ar atviras patekimas į patalpą, tiek įveikiant kliūtis, tiek ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punktas). Taigi akivaizdu, kad M. A. įvykdė svetimo turto pagrobimą, įsibrovęs į patalpą, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusysis informuotas apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepateikta, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutinka su proceso užbaigimu, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (b. l. 22).
Kaltinamasis M. A. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme sutinka, prašo leisti atlikti arešto bausmę savaitgaliais (b. l. 77–78).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta apysunkė baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. A. teistas (b. l. 47-58), administracine tvarka baustas (b. l. 59), nedirbantis (b. l. 45), registruotas darbo biržoje (b. l. 46) Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė (b. l. 44), 2015-10-26–2015-10-30 gydytas Marių ligoninėje, diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. A. paskyrus arešto bausmę, nustatant jos terminą, artimą vidurkiui, bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b papunkčiu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2017-12-13 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės neatlikta dalimi, prie skiriamos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - CD laikmena su nepilnamečio liudytojo D. M. apklausa - paliktini saugoti byloje.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. A. galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b papunkčiu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2017-12-13 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie skiriamos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir M. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 34 (trisdešimt keturias) paras arešto, arešto bausmę atliekant poilsio dienomis.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - CD laikmeną su nepilnamečio liudytojo D. M. apklausa - palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Išaiškinti M. A., jog nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.