- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 1S-1277-312/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. A. skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 75 str. nuostatų jo atžvilgiu taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos namuose.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. A. prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti nuteistojo kasacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis Šalčininkų rajono apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. 1 d. nuostatas.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistojo A. A. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra neįgalus, sunkiai vaikšto su ramentais, dūsta, jam neterminuotai nustatytas 35% darbingumo lygis. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis patyrė dar vieną kojos traumą, sunkiai gali pasirūpinti savimi prausdamasis. Atliekant bausmę, nėra gavęs jokių nuobaudų. Nuteistojo nuomone, žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvai yra neaiškūs.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. skundas atmestinas.
BK 3 str. 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 str. 1 d. redakcija numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą tik tokiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.
Įstatymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 str. 1 d. nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Palyginus ankstesnę BK 75 str. 1 d. redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu akivaizdu, kad pastarasis įstatymas yra švelnesnis, o tai reiškia, kad jis turi grįžtamąją galią. Taigi, po šio įstatymo įsigaliojimo atsirado galimybė taikyti BK 75 str. nuostatas ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija ketverių metų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, nagrinėjamu atveju, naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo A. A. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Taikyti BK 75 str. nuostatas yra teismo teisė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjančio tesimo vertinimu, yra nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 str. taikymui, o kitos aplinkybės, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo A. A. atžvilgiu, nenustatytos.
Šiame kontekste pažymėtina, kad A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, kuris, remiantis BK 11 str. 5 d., priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šią nusikalstamą veiką A. A. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės sudaro tik formalų pagrindą vertinti, ar nuteistajam taikytina naujai įsigaliojusi BK 75 str. redakcija, suteikianti galimybę atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., bus pasiekti pritaikius šį institutą. Nors A. A. anksčiau neteistas, tačiau jo padaryta nusikalstama veika yra smurtinė, susijusi su sunkiu kito asmens sveikatos sutrikdymu, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismo sprendimu A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui. A. A. savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė, nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta. Jis yra išsituokęs, iki sulaikymo nedirbo, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyveno Eišiškių pirminės sveikatos ir priežiūros centre, kas reiškia, kad nuteistasis neturi tvirtų socialinių ryšių su gyvenamąja aplinka. Kaip matyti iš apkaltinamajame nuosprendyje užfiksuotų liudytojų parodymų, A. A. yra neramaus būdo, elgiasi agresyviai, yra linkęs į alkoholinių gėrimų vartojimą. Jis anksčiau yra baustas administracine tvarka. Nors nuteistasis yra neįgalus, tokia jo sveikatos būklė buvo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Tai jam nesutrukdė pasirinkti tokį elgesio modelį. Svarbu pažymėti, kad nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje neturi įtakos BK 75 str. taikymui. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepasinaudojo BK 54 str. 3 d. įtvirtinta alternatyva paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, jei pastarosios paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. A. atžvilgiu bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, yra teisėta ir pagrįsta.
Skirtingai nei nurodoma skunde, A. A. 35% darbingumo lygis buvo nustatytas iki 2014 m. rugpjūčio 3 d. Atsižvelgiant į skundo argumentus pažymėtina, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 11 str. 1 d. 3 p.). Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės (BVK 174 str. 2 d.). Laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos (BVK 173 str. 5 d.). Laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 str. 3 d.). Tai reiškia, kad nuteistajam diagnozuoti sveikatos sutrikimai gali būti gydomi, suteikiant kvalifikuotą medicinos pagalbą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.