Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-569-827/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
II-569-827/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02893-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-569-827/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02893-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 15.5, 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena A. M.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato atstovui Daliui Mikulskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. R. (toliau - ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau- Institucija) 2-o veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. B. 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo (toliau - Nutarimas) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK: Nr. 20121738395 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus tyrėjas M. B., išnagrinėjęs 2020 m. rugpjūčio 16 d. P. R. pareiškimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini), buto gyventojas per balkoną išpylė srutas ir apipylė jais apačioje esančius (duomenys neskelbtini) butų balkonus, 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną (b.l. 5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. R. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad kreipėsi per e-policiją dėl asocialaus kaimyno, kuris suniokojo turtą – apipylė balkoną srutomis, nukentėjo (duomenys neskelbtini) butas, tačiau buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, neva nenustačius nusižengimo. Nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi iš esmės įvykis nebuvo tirtas ir nagrinėtas, esminiai faktai neužfiksuoti, nutarime nepaminėti apklausti liudytojai (namo pirmininkas), kuris matė ir patvirtino turto gadinimo faktą, vietą ir laiką (b.l. 16).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo P. R. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje pateikti visi įrodymai, todėl Institucija papildomai dėl veikos kvalifikavimo ir nutarimo pagrįstumo ar teisėtumo nepasisako (b.l. 22).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Institucijos atstovas D. Mikulskis nurodė, kad Institucijos nuomone priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, prašo skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad gavus skundą, buvo atliktas tyrimas, apklausti asmenys, padarytos nuotraukos, tyrimą atlikęs pareigūnas surašė tarnybinius pranešimus. Pats pareiškėjas apklaustas nebuvo, kiek žinoma, jis gyvena užsienyje, o minėtame bute gyvena jo močiutė. Nurodė, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą priimtas įvertinus byloje surinktus duomenis, nesurinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Prašė skundą atmesti.

Šalies argumentai

Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena A. M. teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl 2020 m. rugpjūčio 16 d. pranešimo, „kad ne pirmą kartą, kai iš ketvirto aukšto (butas (duomenys neskelbtini)) kaimynai apipylė butus pirmame ((duomenys neskelbtini) butas), antrame ((duomenys neskelbtini)) ir trečiame ((duomenys neskelbtini) butas) srutomis, atėjus ir paskambinus kaimynas durų neatidarė, iš vidaus girdėjosi triukšmas ir konfliktas, prašoma padėti močiutei, gyvenančia 47 bute, kuri yra išsigandusi“, nurodė, kad yra dirbantis asmuo, o trečiame aukšte gyvena nedirbantys asmenys, ir tas kaimynas daugiau konfliktuoja. Nežino, kodėl ta močiutė taip prigalvojo. Kiek žino, ji tik neseniai gyvena jų name, apie 2 metus, darėsi remontą. Močiutė gyvena 2-ame aukšte, jis 4-ame, t.y. balkonai lygiagretūs. 3-iame aukšte gyvena K. (sūnus su motina), kurie kartais patriukšmauja, jie gyvena virš močiutės buto, tačiau kaimynai nieko nesakydavo, nelenda į konfliktus. Apie gautą skundą jam pranešė Bendrijos pirmininkas, kuris minėjo, kad skambino kaimynė, skundėsi, kad buvo apipilta, kad vyksta konfliktai, tačiau jis pasakė, kad jokių konfliktų pas juos su žmona nevyksta, nes abu yra dirbantys. Pirmininkas sakė, kad močiutė skambino, sakė, kad kažkas apipylė balkoną, bet neaišku nei kas, nei kada. Taip pat nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) operatoriumi ((duomenys neskelbtini)) darbas nuo 7.00 val. iki 19.00 val., sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) dispečere nuo 7.00 val. iki 19.00 val. Po jų butu, aukštu žemiau, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena K., motina su sūnumi. Motina jau senatvės pensijoje, o sūnus kiek jis žino, nedirbantis, dažnai būna išgėręs, bute dažnai konfliktai vyksta, jis mėgsta dar ir prie kaimynų prisikabinėti. Jis vengia bendrauti su minėtu kaimynu. Taip pat nurodė, kad namo bendrijos pirmininkas gyvena kitoje laiptinėje, 5-ame aukšte. Teigė, kad nieko nepylė ant balkono/per balkoną, su kaimynais nebendrauja, tik pasisveikina. Močiute, gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, irgi pensinio amžiaus, kas buto savininkas jam nežinoma. Taip pat nurodė, kad 5-ame aukšte (virš jo buto) butas nuomojamas, neseniai buvo daromas remontas, gal iš ten kas nors ką pylė. Prašė skundą atmesti.

Pareiškėjas P. R. teismo šaukimu būdamas informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus apskrities VPK 1 PK registruotas P. R. pranešimas, kuriame jis nurodė, kad „kaimynai apipylė balkoną srutomis. Ne pirmas kartas. Adresu (duomenys neskelbtini), apipylė butus pirmame ((duomenys neskelbtini) butas), antrame ((duomenys neskelbtini) butas) ir trečiame ((duomenys neskelbtini) butas) aukšte iš ketvirto aukšto ((duomenys neskelbtini) butas). Atėjus ir paskambinus kaimynas durų neatidarė. Iš vidaus girdėjosi triukšmas ir konfliktas. Prašoma padėti. Nurodyta, kad pranešėjo senelė gyvena (duomenys neskelbtini) bute ir yra išsigandusi) (b.l.6).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2 veiklos skyriaus tyrėjo M. B. 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant P. R. pranešimą dėl srutomis apipiltų balkonų, buvo telefonu susisiekta su pranešėju, kuris paaiškino, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini)buto galimai išpylė kažkokį skystį pro balkoną. Skystis pateko ant kaimynų balkonų. P. R. pats nematė išpylimo fakto, bet nurodė, kad apie įvykį gali paliudyti namo pirmininkas J. (b.l. 7).

Kaip matyti iš pareigūno 2020 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio pranešimo, tikslinant P. R. pranešimą dėl srutomis apipiltų balkonų, buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) namo pirmininku J., kuris paaiškino, kad į jį kreipėsi P. R. ir pranešė, kad neaiškiu skysčiu buvo apipiltas jo balkonas ir galimai tai padarė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Pats namo pirmininkas paaiškino, kad pats įvykio nematė, gyvena kitoje laiptinėje, apie įvykį nieko paliudyti negali. 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) namą, bendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventoju R. K., kuris parodė ant jo balkono lango likusias baltas dėmes. Jis taip pat nematė kaip tos dėmės atsirado. Buvo padarytos įvykio vietos nuotraukos (b.l. 8), kurios pridėtos prie bylos medžiagos (b.l. 9,10, 11).

2020 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinime A. M. nurodė, kad bute, (duomenys neskelbtini), gyvena su žmona jau 25 metus. Nei iš kaimynų, nei iš namo pirmininko niekada nebuvo jokių pastabų dėl šiukšlinimo ar panašių dalykų. Su kaimynais niekada nesipyksta, iš jų pastabų dėl nieko nebuvo turėję. 2020 m. rugpjūčio 16 d. jo bute jokio konflikto nebuvo. Jokių srūtų jis pro balkoną nepylė (b.l. 12).

Medžiagos tyrimo metu, A. M. išaiškinta atsakomybė dėl ANK 366 straipsnyje numatyto nusižengimo ir jis buvo oficialiai įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio (b.l. 13).

Nagrinėjamu atveju Institucija, 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, motyvuodama, kad šiuo atveju nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 366 straipsnyje, kuris numato atsakomybę už Tvarkos ir švaros taisyklių pažeidimą. ANK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Konkrečiu atveju Vilniaus mieste galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. Nr. 1-326 sprendimas dėl tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo. Taisyklėse numatyti bendrieji ir specialieji kelių, gatvių, žemės sklypų ir kitų teritorijų tvarkymo ir švaros, taip pat renginių organizavimo ir tvarkos juose reikalavimai (2 straipsnis), o Taisyklių straipsnyje numatyta, kad Asmenys tvarko ir užtikrina švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ir teismo sprendimų pagrindu priskirtose ar valdomose teritorijose, o faktiškai naudojamose teritorijose veikdami per bendrojo naudojimo objektų valdytojus.

ANK 590 straipsnyje nurodyti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kurio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje (49 punktas) suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Šiuo atveju, policijos komisariatas – tinkama institucija, dėl ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą bei surašyti ANK protokolą. Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai nurodyti ANK 593 straipsnyje, ir šio straipsnio 1 dalyje išvardinta kokius turi teisę atlikti veiksmus pareigūnai tiriantys administracinius nusižengimus. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pareigūnas, tirdamas P. R. pareiškimą, apklausė asmenį, įtariamą administracinio nusižengimo padarymu, apklausė galimus liudytojus, atliko vietos apžiūrą. Taip pat pareigūnas telefonu susisiekė su pačiu pareiškėju, kuris paaiškino, kad pats nematė išpylimo fakto, tačiau apie įvykį gali paliudyti namo pirmininkas. Telefonu apklausus namo pirmininką pastarasis taip pat negalėjo patvirtinti įvykio aplinkybių, nes gyvena kitoje laiptinėje, paties įvykio nematė. Kaip seka iš pareiškėjo pranešimo, pranešimu jis siekė apginti savo močiutės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini) bute interesus, tačiau pranešimo tyrimo metu nebuvo nustatyta galimai nukentėjusio asmens asmenybė, ji nebuvo apklausta, nežinoma ar ji pati asmeniškai turi kokių tai pretenzijų. Taip pat nebuvo fiksuotas galimas pažeidimas minėtame bute, nes galimos pažeidimo fiksavimo nuotraukos darytos iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), bendraujant su šio buto gyventoju. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, teismo žiniomis gyvena užsienyje, ir iš pranešimo tyrimo metu surinktos medžiagos nėra aišku nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas galimas tvarkos ir švaros taisyklių pažeidimas.

Šiuo atveju neatlikus pilno aplinkybių nustatymo, duomenų (įrodymų) rinkimo veiksmų, konstatuota, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Taip pat, kaip seka iš P. R. pranešimo, tai buvo ne pirmas kartas, kai balkonai buvo apipilti srutomis, kad „močiutė yra išsigandusi“, todėl galimai buvo padaryti tyčiniai veiksmai, numatyti ANK 481 straipsnyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje ROIK: Nr. 20121738395 naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti, spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl galimai padaryto ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Patenkinti P. R. (P. R.) skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną medžiagoje Nr. Nr. 20121738395 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė