- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- N1-310-448/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Kaltinamasis
- S. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant N. Č., dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, nukentėjusiajam E. G., jo atstovui advokatui V. J., kaltinamojo įstatyminei atstovei I. K., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasės moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2012 m. spalio 27 d., apie 2 val. viešoje vietoje-Alytaus r., Alovės sen., Butrimiškių k.,,,Butrimiškių rančoje“, virtuvėje, vakarėlio metu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir tyčia nežymiai sužalojo E. G.: susiginčijęs su E. G., jį abiem rankomis ties krūtine pastūmė, koja sudavė vieną smūgį į krūtinę, tuo E. G. sukėlė fizinį skausmą, be to, ranka sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į galvą, tuo nukentėjusiajam E. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės akies sumušimo, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas kaip kaltinamasis, S. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. spalio 27 d. atvažiavo į Butrimiškių rančą švęsti draugo gimtadienio. Apie vidurnaktį nuėjo į virtuvę, ten buvo daugiau žmonių, tarp jų nukentėjusysis, kurio anksčiau kaltinamasis nepažinojo. Nukentėjusysis ginčijosi su G., todėl kaltinamasis priėjo prie jų ir klausė, kas vyksta. Nukentėjusysis liepė nesikišti, o G. nuėjo į šoną. Kaltinamasis pradėjo kalbėti su nukentėjusiuoju, jie pradėjo žodžiuotis, pyktis. Nukentėjusysis įkyriai siūlė kaltinamajam išgerti iš bokalo. Vėliau tą bokalą padėjo ant stalo ir atsistojo prieš kaltinamąjį, kaltinamasis pamanė, kad nukentėjusysis jam trenks, todėl pats sudavė smūgį koja nukentėjusiajam į krūtinę bei du smūgius į galvą ranka. Nuo smūgių nukentėjusysis buvo atsirėmęs į sieną, jis nebuvo praradęs sąmonės. Po to kaltinamąjį išsivedė I. Ž..
Nurodo, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu smurtinių veiksmų nevartojo, tik prie kaltinamojo arti priėjo.
Ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės- nesutinka atlyginti, mano, kad jo suma per didelė.
Apklaustas nukentėjusiuoju, E. G. parodė, kad iki įvykio jis kaltinamojo nepažinojo. Tą dieną jį grupiokas atsivežė švęsti gimtadienio. Apie dvyliktą nakties nukentėjusysis nuėjo į virtuvę, ten buvo daug žmonių, tarp jų-ir kaltinamasis. Visi buvo neblaivūs. Nukentėjusysis pasiūlė jam išgerti, kaltinamasis iškart užsipuolė, kodėl turėtų su juo gerti. Nukentėjusysis stovėjo prie sienos, tuomet kaltinamasis jam sudavė koja į krūtinę, po ko nukentėjusysis susilenkė, o kaltinamasis jam sudavė smūgius rankomis. Jis prarado sąmonę, greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, jam buvo sužalota akis, teko siūti prakirstą antakį.
Nurodo, kad kaltinamojo atžvilgiu nebuvo agresyviai nusiteikęs ir
nestovėjo gasdinančia poza.
Reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos 3000 litų sumai, o turtinę žalą jam kaltinamasis atlygino.
Liudytoja S. Z. parodė, kad iki įvykio kaltinamąjį pažinojo iš matymo. Tą dieną ji atvyko į draugo P. gimtadienį, jis vyko Butrimiškių rančoje. Čia buvo daug žmonių, jaunimas šventė. Po kurio laiko ji nuėjo į virtuvę, ten buvo kaltinamasis, nukentėjusysis, T. ir J., R., N. Vaikinai gėrė, merginos šnekėjo. Matė, kaip nukentėjusysis davė kaltinamajam stikliuką ir siūlė išgerti, kaltinamasis pradėjo rėkti ant jo, kokią teisę šis turi jam siūlyti išgerti. Nukentėjusysis kaltinamajam atsakė necenzūriniu žodžiu, tada kaltinamasis jį pastūmė, vieną kartą spyrė į pilvą, rankomis sudavė kelis smūgius į galvą. Nukentėjusysis suklupo, atsirėmė į sieną. Po to jį išvežė greitoji.
Liudytojas I. Ž. parodė, kad buvo švenčiamas P. gimtadienis, buvo apie 30-40 žmonių. Jis nuėjo į virtuvėlę, ten buvo S., R., J., T. R., kaltinamasis, nukentėjusysis, S. N.. Vyko kažkoks susistumdymas, bet nukentėjusysis nebuvo agresyviai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu. Matė, kaip kaltinamasis sudavė kelis smūgius ranka nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį, merginos bandė užstoti, nukentėjusysis nesudavė nė vieno smūgio kaltinamajam. Po šių smūgių nukentėjusysis nugriuvo, liudytojas matė bėgantį nukentėjusiojo kraują. Liudytojas bandė kaltinamąjį sustabdyti, jis neklausė. Kažkas iškvietė greitąją, po to dauguma išsiskirstė, liko keli žmonės.
Liudytojas P. P. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis-jo draugai ir jie buvo pakviesti švęsti liudytojo 18-ojo gimtadienio.Vyko vaišės, buvo vartojamas alkoholis. Įvykio jis nematė, nes nebuvo virtuvėje. Tik užėjęs į į virtuvę rado sukniubusį nukentėjusįjį kampe. Liudytojui žinoma apie konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, pasakojo draugai, kad nukentėjuisysis kažką pasakė J. G., kaltinamais norėdamas užstoti, trenkė nukentėjusiajam 4-5 penkis kartus–vieną kartą koja ir kelis kartus rankom. Nukentėjusysis buvo be sąmonės, kažkas iškvietė greitąją.
Liudytoja S. N. parodė, kad dalyvavo gimtadienio vakarėlyje. Nuėjo į virtuvę, joje buvo nukentėjusysis, kaltinamasis, J., S., R.. Nukentėjusysis pradėjo siūlyti Justui išgerti, šis atsisakė. Nukentėjusysis pavartojo įžeidžiantį žodį J. atžvilgiu. Tuomet įėjo kaltinamasis, nukentėjusysis pradėjo ”šokti į akis” ir įvyko konfliktas. Liudytoja matė kaltinamojo smūgius rankomis nukentėjusiajam, smūgio koja nematė. Po smūgių nukentėjusysis buvo atsisėdęs, jam iš antakio bėgo kraujas. Nurodo, kad matė, kaip ir nukentėjusysis sudavė kaltinamajam smūgius. Kaltinamąjį bandė sulaikyti Ž.. Iš karto po to liudytoja išvyko, jos nuotaika sugedo, įvykis sutrukdė toliau švęsti.
Liudytojas J. G. parodė, kad kaltinamasis-jo draugas, o nukentėjusiojo beveik nepažįsta. Šventės metu jis atėjo į virtuvę, ten buvo nukentėjusysis, S., R., T.. Nukentėjusysis jam pasiūlė išgerti, įpylė pilną stiklinę degtinės, pavadino įžeidžiančiu žodžiu, jeigu neišgers. Liudytojas atsisakė, truputį išgėrė, tačiau nukentėjusysis visą laiką žodžiavosi ir ėjo link liudytojo. Tuo metu atėjo kaltinamasis, pamatė konfliktą ir priėjo prie nukentėjusiojo. Liudytojas buvo užsisukęs ir kalbėjo su drauge. Kai atsisuko, matė kaltinamąjį mosikuojantis, matė jo smūgius nukentėjusiajam–kelis smūgius rankomis, smūgį koja, kur pataikė, nematė, o nukentėjusysis buvo apsuptas merginų kampe. Matė, kad ir nukentėjusysis sudavė smūgius kaltinamajam. Nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji. Po to jaunimas išsiskirstė.
Liudytoja R. R. parodė, kad tuo metu ji draugavo su kaltinamuoju. Vyko gimtadienis, buvo apie antra nakties. Ji su S. atėjo į virtuvę, matė, kad Justas su nukentėjusiuoju ginčijosi, girdėjo, kad J. nukentėjusysis liepė gerti. Virtuvėje buvo I., T.. Po kiek laiko įėjo kaltinamasis, jis liepė liautis ginčytis. Tada nukentėjusysis siūlė gerti kaltinamajam, jie pradėjo žodžiuotis. Nukentėjusysis grėsmingai atsistojo ir trenkė buteliu į stalą, prikišo veidą prie kaltinamojo ir tada kaltinamasis jam du kartus kirto į viršutinę kūno dalį, po to nukentėjusysis atsitūpė. Jam bėgo kraujas, S. valė kraują. Kažkas iškvietė greitąją ir nukentėjusysis buvo išvežtas.
Po to liudytoja su kaltinamuoju išvažiavo namo, nes kaltinamajam pagrasino, kad atvažiuos nukentėjusiojo draugai ir užmuš. ]
Liudytojas T. R. parodė, kad šventės metu atėjo į virtuvę paieškot atsigert, pamatė, kad Justas kalba su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis į stiklinę įsipylė daug degtinės ir siūlė gerti Justui, Justas atsisakė, tuomet jį nukentėjusysis pavadino įžeidžiančiu žodžiu. Atėjo kaltinamasis, klausė, kodėl nukentėjusysis lenda prie jo draugų. Kaltinamasis sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajam, o šis taip sudavė kaltinamajam į veidą. Nukentėjusiojo draugai iškvietė greitąją. Po įvykio visi išsiskirstė, nes dingo nuotaika švęsti.
Protokolu-pareiškimu E. G. praneša, kad 2012-10-27 d. apie 2 val. Alytaus r., Alytaus sen., Butrimiškių k., ,,Butrimiškių rančoje“ buvo sužalotas (b. l. 7).
Įvykio vieta buvo apžiūrėta, tai fiksuota vykio vietos apžiūros protokole (b. l. 8-11).
Specialisto išvadoje Nr. G 1011/12(06), pG 34-1011/12/13 (06) nurodyta, kad E. G. nustatytas akies sumušimas, muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje vienu trauminiu poveikiu, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 28-30, 33-34).
Ikiteisminio tyrimo metu S. K. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. Teisme ištyrus ir patikrimus bylos įrodymus, ši jo veikos kvalifikacija pasitvirtino. Kaltinamasis S. K. iš esmės pripažino, kad jis sudavė smūgį koja ir du smūgius ranka nukentėjusiajam E. G.. Nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, liudytojų S. Z., I. Ž., S. N., J. G., R. R. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodamas šiam smūgius koja ir ranka. Kaltinamojo draugai S. N., J. G. T. R. teigė matę, kad ir nukentėjusysis sudavė smūgius kaltinamajam, tačiau tokie parodymai neatitinka tikrovės. Pats kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu smurtinių veiksmų nevartojo, tik prie jo arti priėjo. Apie tai, kad nesmurtavo kaltinamojo atžvilgiu, nurodė ir nukentėjusysis. Taigi įrodymų, kad nukentėjusysis sudavinėtų smūgius kaltinamajam, byloje nėra.
S. K. veiką padarė viešoje vietoje- pobūvių salėje, aplinkui esant ir įvykį matant daugeliui žmonių (liudytojų parodymais, šventėje dalyvavo apie 30-40 žmonių). Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, jo veikos motyvai buvo chuliganiški, rodantys aiškų visuomenės negerbimą. Jis be jokios aiškios priežasties mušė nukentėjusįjį. Kaltinamojo veikoje buvo ir įžūlumo požymis, nes nukentėjusysis buvo sužalotas. Kaltinamasis savo veiksmais išreiškė nepagarbą visuomenei, nes įžūliai paniekino kitą žmogų, savo veiksmais parodydamas savo pranašumą prieš jį. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. 1d., nes jo veiksmais buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis-jaunimas buvo susirinkęs švęsti gimtadienio, tačiau šventė po kaltinamojo neteisėtų veiksmų baigėsi (liudytojai S. N., J. G., R. R., T. R. paliudijo, kad po įvykio praėjo noras švęsti, dingo nuotaika, visi skirstėsi namo).
Įrodyta, kad S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Nukentėjusysis pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (486,89 Lt ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atlygintas teismo posėdžio pertraukos metu).
LR CK 6.283 str. 1d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371/03).
Neturtinė žala įvertinta 3 000 litų, bet apsprendžiant žalos dydį, reikia vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.
Akivaizdu, kad kaltinamasis S. K., suduodamas smūgius nukentėjusiajam E. G., jam sukėlė fizinį skausmą, išgyvenimus po sužalojimo. Kaip paaiškino nukentėjusysis, jis dėl akies sužalojimo buvo priverstas kęsti skausmą, jo socialinis gyvenimas buvo apribotas (dėl sužalotos akies ir dėl blogo veido estetinio vaizdo jis turėjo nešioti akinius ir taip atrodydamas eiti į paskaitas). Jis turėjo kreiptis į plastikos chirurgą, jam turės būti atlikta veido plastika. Tačiau apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo labai sunkios, nes nukentėjusiajam teisine prasme buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant išieškotinos neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes jis savo pajamų neturi, jo įstatyminė atstovė-motina- gyvena tik iš socialinės pašalpos. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2d.).
Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo S. K. nukentėjusiajam E. G. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 litų.
Nukentėjusysis E. G. turėjo išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio byloje jo atstove, paslaugų apmokėjimu, šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais ir jos priteistinos iš kaltinamojo S. K..
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę S. K., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių. S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1d. 1 p.).
Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra dar labai jauno amžiaus, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepilnamečiu, anksčiau nėra nusikaltęs ir nėra teismo teistas, administracine tvarka nebaustas. Jis atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą. S. K. mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Jis stengėsi susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau nepavyko susitaikyti dėl to, kad kaltinamasis neturi pakankamai piniginių lėšų atlyginti neturtinę žalą nukentėjuisiajam. Kadangi kaltinamasis yra moksleivis ir nedirba, bauda jam neskirtina. Kaltinamajam S. K. skirtini viešieji darbai manant, kad tokia bausmės rūšis geriausiai atitiks LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti 2 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
E. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir išieškoti jam iš S. K. 1000 litų, ieškinį dalyje dėl 2000 litų atmesti.
E. G. civilinį ieškinį dėl 486,89 litų turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Išieškoti iš S. K. E. G. 900 litų jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų.
S. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.