Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei, nukentėjusiajam V. B., nukentėjusiojo atstovui advokatui Romanui Bareikai, kaltinamajam V. N., gynėjui Egidijui Labuckui, vertėjai Irenai Pauliukevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 7 klasių išsilavinimo, vedęs, pensininkas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2015-05-21, apie 14 val., Ignalinos rajono savivaldybės Didžiasalio seniūnijoje, kelyje Kėkštai-Bobėnai, nuo Kėkštų nutolus apie 1,2 km link Bobėnų, asmeninio konflikto su V. B. (V. B.) metu rankomis tris kartus sudavė V. B. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžį dešinėje pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimt dienų.

Kaltinamasis V. N. kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad 2015-05-21, prieš pietus, savo lengvuoju automobiliu VW PASSAT kartu su sūnumi L. N. bei pažįstamais V. B. ir S. R. atvažiavo į Svirkų kaimą, esantį Ignalinos rajono savivaldybėje, prie Svirkų ežero. Kol jis toje sodyboje tvarkė laiptus, visi kiti prie ežero gėrė alkoholinius gėrimus. Sodyba priklauso A. bei I., kurių pavardžių nežino. Dirbdamas jokių konfliktų negirdėjo. Maždaug po 3 valandų atėjo S. R. ir pasakė, kad V. B. išėjo, o L. N. miega ir, kad jau reiktų važiuoti namo. Jis automobilį buvo palikęs prie išgėrinėjusių vyrų. Kai atėjo, automobilyje nebuvo užvedimo raktelių. Sodyboje gyvenanti I. pasakė, kad į namą buvo užėjęs V. B., kuris kalbėjo, jog be jo niekas niekur neišvažiuos, ir išėjo. Jis pamanė, kad raktus paėmė V. B.. Prie ežero žvejojęs V. C. savo automobiliu jį pavežė link Kėkštų kaimo, nes žinojo, kad tik šiuo keliu galėjo išeiti V. B.. Kartu važiavo S. R.. Pakeliui V. B. nesutiko, todėl nutarė paeiti keliu link Bobėnų kaimo, o V. C. su S. R. nuvažiavo į Didžiasalio pusę. Paėjęs apie 500 m, pamatė einantį V. B., kurio paklausė, kodėl šis paėmė jo automobilio raktus. V. B. neprisipažino paėmęs raktus ir užsipuolė jį. V. B. buvo neblaivus. V. B. griebė jam už grandinėlės, kuri buvo ant kaklo, ir nutraukė ją, suplėšydamas jo marškinėlių viršutinę dalį. Dėl tokių V. B. veiksmų supyko ir rankomis tris kartus sudavė V. B. į veidą. Kojomis V. B. nespardė. Jie susigrūmė ir nugriuvo ant žemės. Grumtynių metu pamatė iš V. B. kišenės iškritusius jam priklausančius automobilio raktus ir paėmė juos. Tuo konfliktas ir baigėsi. Jis grįžo į Svirkų kaimą, o V. B. nuėjo keliu link Kėkštų kaimo. Grįžęs pažadino sūnų ir išvažiavo namo. Prisipažįsta, kad savo smūgiais nukentėjusiajam galėjo padaryti apatinio žandikaulio lūžį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Ligonių kasų ieškinį pripažįsta pilnai, o nukentėjusiojo – iš dalies, t. y. 500 Eur sumai.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. N. patvirtino savo parodymus (92-100 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2015-05-21, apie 10 val., Ignalinos rajono savivaldybėje, Didžiasalio kaime, prie garažų sutiko pažįstamus L. N., V. N. ir S. R., kurie pasikvietė jį išgerti degtinės. Išgėrę 1 l degtinės, jie visi nusprendė važiuoti dar išgerti prie Svirkų ežero. Nusipirkę du butelius degtinės, jie nuvažiavo prie ežero ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po to kažkuris iš sugėrovų liepė jam vairuoti jų automobilį. Jis atsisakė vairuoti automobilį. Tarp jo ir sugėrovų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. N. griebė jį už kaklo ir palenkė prie žemės. Tuo metu L. N. kaire koja spyrė jam į veidą. Po smūgio jis prarado sąmonę ir pajuto fizinį skausmą. Nubudęs po smūgio juto skausmą dešiniame skruoste ir skaudėjo dešinės pusės šonkaulius. Sugėrovų nebebuvo. Nuėjęs į namus, jis išsikvietė policijos pareigūnus. Nuvykus į VšĮ VUL Žalgirio kliniką, medikai konstatavo dešinio apatinio žandikaulio lūžį. Papildomai apklaustas paaiškino, kad buvo gerokai apgirtęs, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pamena, kad buvo paėmęs V. N. automobilio raktus. Prisimena, kad sodybos teritorijoje jį mušė V. N. ir L. N.. Eidamas namo, paskambino M. S. (T.) ir paprašė, kad ji atvažiuotų parvežti jį į namus. M. S. jį paėmė ties Kėkštų kaimu ir pavežė į Didžiasalio kaimą. Neprisimena, jog V. N. būtų mušęs jį kažkur pakelėje. Skausmo žandikaulio srityje nejuto. Neprisimena, kad eidamas namo kur nors būtų nukritęs ant žemės. Po poros dienų pajuto, kad žandikaulis dešinėje pusėje pradėjo treškėti, pasidarė nestabilus, tačiau skausmo nejuto. Praėjus kelioms dienoms, įvyko konfliktas tarp jo ir S. C.. S. C. sudavė jam vieną kartą kumščiu į veido viršutinę dalį ir praskėlė kairįjį antakį. Tada jis buvo išsikvietęs greitąją medicininę pagalbą. Su S. C. jie susitaikė. (1-3, 16-17, 20-21, 122 b l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. R. (S. R.) parodė, kad 2015-05-21, apie 10 val., pas jį į garažą atėjo L. N. ir V. N.. Vėliau atėjo V. B.. Po to visi sėdo į V. N. automobilį, nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko degtinės ir nuvažiavo prie Svirkų ežero, kur gėrė degtinę. Vėliau L. N. nuėjo miegoti, o jis nuėjo prie V. N., kuris sodybos šeimininkui taisė laiptus. V. B. tuo metu su sodybos šeimininku A. sėdėjo pavėsinėje. Nematė, kaip V. B. išėjo namo. Po to pasakė V. N., kad jo automobilyje nėra raktų. Sodybos šeimininkė pasakė, kad raktus pasiėmė V. B. ir, pasakęs, kad niekas be jo neišvažiuos, kažkur išėjo. V. N. išėjo ieškoti V. B.. Jis vėliau su V. C. grįžo namo. Kas įvyko tarp V. N. ir V. B., nežino. (51 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. K. parodė, kad 2015 metų gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, apie 12 val., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo pažįstami V. N., jo sūnus L. N. ir du jai nepažįstami vyrai. V. N. buvo blaivus, jis vairavo automobilį. Likę vyrai buvo neblaivūs. V. N. jos sodyboje tvarkė laiptus, o kiti trys vyrai vartojo alkoholinius gėrimus pavėsinėje, prie pirties. Jos sugyventinis A. D. buvo namuose. Išgėrinėjantys vyrai A. D. taip pat pakvietė. Jis kažkiek su minėtais vyrais išgėrė. Ji taip pat buvo nuėjusi prie vyrų. Jokio konflikto nematė. Po to ji nuėjo į namus, o A. D. liko pavėsinėje. Praėjus kažkiek laiko, atėjęs A. D. pasakė, kad vienas iš dviejų nepažįstamų vyrų konfliktuoja, apvertė butelį degtinės, todėl kiti vyrai jį išvarė. Po to ji tą vyrą matė. Nepažįstamasis užėjo į verandą, parodė jai lengvojo automobilio raktus, pasakė, kad jeigu kas ieškos automobilio raktų, tai jie yra pas jį, ir išėjo link Kėkštų kaimo. Spėja, kad vyriškis taip pasielgė dėl pykčio ant savo sugėrovų. Kad tas vyras būtų buvęs sumuštas, ji nepastebėjo. Jokių smurto požymių vyriško veide nematė. Praėjus kažkiek laiko, V. N. ėmė ieškoti automobilio raktų. Ji pasakė, kad raktus paėmė minėtasis vyras, ir V. N. pėsčiomis išėjo jo ieškoti. L. N. tuo metu miegojo priepirtyje pastatytoje lovoje. Dar vienas vyras irgi kažkur išėjo. Maždaug po valandos V. N. grįžo į sodybą. Jis atrodė susinervinęs. Ji matė, kad buvo suplėšyti V. N. marškinėliai. Ji suprato, kad V. N. automobilio raktus atgavo. V. N. pažadino savo sūnų ir išvažiavo. (53 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. C. (V. C.) parodė, kad 2015-05-21 nuo ryto jis žvejojo Svirkų ežere. Baigęs žvejybą, po pietų, tikslaus laiko neprisimena, dėjo žvejybos įrankius į automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo 200 m atstumu nuo sodybos, iš kurios žvejodamas girdėjo sklindančią muziką. Matė, kad sodyboje stovi anksčiau matytas žalios spalvos WV PASSAT automobilis. Susikrovęs daiktus, jis pradėjo važiuoti link Didžiasalio kaimo ir ant kelio pamatė pažįstamus V. N. ir S. R., kurie ėmė jį stabdyti. Jis sustojo. Minėtieji asmenys paprašė jo pavėžėti. V. N. iš pažiūros atrodė blaivus, drabužiai buvo tvarkingi. S. R. buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Abu vyriškiai jam pradėjo pasakoti, kad V. B. paėmė automobilio, su kuriuo jie atvyko į sodybą, raktus ir išsinešė. Jie sakė, kad važiuojant į Didžiasalio kaimo pusę turėtų sutikti V. B.. Nuo Svirkų kaimo važiavo iki Kėkštų kaimo, tačiau V. B. pakeliui nesutiko. Kėkštų kaime V. N. paprašė jį sankryžoje išleisti. Išlipdamas V. N. pasakė, kad eis pažiūrėti kitu keliu, kuris per Bobėnų kaimą veda atgal į Svirkų kaimą. S. R. jis parvežė į Didžiasalio kaimą. Tos pačios dienos vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis, važiuodamas savo automobiliu Didžiasalio kaime, Agarinio gatvėje matė pro šalį einantį V. B., kurio veidas jam pasirodė nubrozdintas. (57 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. T. parodė, kad 2015-05-21 jai paskambino V. B. sugyventinė V. ir paprašė, kad ji parvežtų jos sugyventinį, kuris eina nuo Andrėjaukos ežero. Ji sutiko ir nuvažiavo prie Andrėjaukos ežero. Neradusi V. B., paskambino jam ir pasiteiravo, kur šis yra. Iš V. B. kalbos suprato, kad jis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai orientuojasi aplinkoje. Iš pradžių jis nurodė, kad yra Mielagėnuose, po to kalbėjo, kad Raščiūnuose, o dar vėliau, kad prie Kamajos upės. Šiaip taip V. B. nupasakojo vietovę, kurioje yra. Ji V. B. surado netoli nuo Raščiūnų kaimo, kelyje Lazinkos–Kėkštai, sėdintį ant suoliuko prie A. K. sodybos. Nepasirodė, kad jis būtų smarkiai sumuštas. Ant jo veido kairės pusės matėsi nežymus nubrozdinimas, kraujo nebuvo. Taip pat neatrodė, kad V. B. žandikaulis būtų sužalotas. Buvo nežymūs nubrozdinimai ant V. B. veido kairės pusės, ties antakiu ir šiek tiek ant skruosto. V. B. buvo labai agresyvus. Jis atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės, stipriai skėsčiojo rankomis ir kažką nerišliai kalbėjo, kad kažkur prie Svirkų ežero jį sumušė N. ir R.. Sakė, kad minėtieji asmenys jį norėjo priversti vairuoti, bet šis nesutiko, kadangi buvo neblaivus. (61-62 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. O. parodė, kad 2015 m. pavasario pabaigoje, tikslios datos neprisimena, po pietų jai paskambino sugyventinis V. B. ir paprašė, kad ji surastų, kas galėtų jį parvežti nuo Svirkų ežero. Ji paskambino M. T. ir paprašė, kad ši atvežtų V. B. nuo Svirkų ežero. M. T. sutiko ir po kiek laiko parvežė V. B.. Ji V. B. pasitiko prie parduotuvės. Kai V. B. išlipo iš automobilio, ji pastebėjo, kad V. B. veidas stipriai sumuštas. Ant veido buvo kraujas, pats veidas gerokai patinęs. V. B. jai pasakė, kad jį sumušė N. (65 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2015-05-21, antroje dienos pusėje, pas jį į kiemą užėjo pažįstamas V. B. ir paprašė duoti cigaretę. Jie kartu kieme rūkė. V. B. pasirodė šiek tiek apkvaišęs, bet kalbėjo gražiai. Tik pasirodė keista, kad V. B. jam sakė, kad pasiklydo. Pokalbio metu V. B. prasitarė, kad su draugais gėrė prie Svirkų ežero. Nieko neminėjo apie tai, kad buvo muštynės. V. B. veidas jam pasirodė tvarkingas, be jokių nubrozdinimų ar kraujosruvų. Į jo drabužius jis neatkreipė dėmesio. Po to V. B. su kažkuo kalbėjosi telefonu dėl jo parvežimo namo. Neilgai trukus atvažiavo M. T., kuri išsivežė V. B. (70 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. N. (L. N.) parodė, kad 2015-05-21, dienos metu, tėvas V. N. jį ir pažįstamus S. R. bei V. B. nuvežė prie Svirkų ežero. Jie ten norėjo išgerti alkoholinių gėrimų. Apsistojo A. K. sodyboje. Tėvas alkoholinių gėrimų nevartojo, betonavo sodyboje laiptus. Sodybos šeimininkas A. K. bei jo žmona I. K. taip pat kažkiek su jais išgėrė. Išgertuvių metu jis apgirto ir nuėjo miegoti į pirtelę. Išgertuvių metu V. B. jis sakė, kad šis eitų į namus, nes V. B. elgėsi agresyviai, grasino A. K., tačiau V. B. į namus nėjo. Praėjus kažkiek laiko jį pažadino tėvas. V. B. ir S. R. nebebuvo. Su tėvu jie išvažiavo namo. Tėvas papasakojo, kad V. B. paėmė automobilio raktus ir išėjo, bet šis jį surado ir raktus atsiėmė. V. B. jis nemušė. Kas vyko tarp jo tėvo ir V. B., nežino (74 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. N. parodė, kad dirba VšĮ Ignalinos rajono poliklinika Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios pagalbos slaugos specialiste. 2015-06-02, 21 val. 30 min., buvo gautas iškvietimas dėl sumušimo pas V. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Į vietą nuvyko 21 val. 59 min. V. B. buvo namuose. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, apsunkinta kalba, judesiai buvo sulėtinti ir nekoordinuoti. Matė, kad V. B. veidas apdaužytas, ant abiejų akių tamsiai mėlynos spalvos hematomos. Pagal hematomų spalvą mano, kad tai senos traumos pasekmė. Tokia hematomų spalva susidaro per savaitę ar 10 dienų. V. B. veidas apžiūros metu jai pasirodė deformuotas nuo galimai ankstesnių buvusių sumušimų. Iš šviežiai pastebėtų sumušimų buvo tai, kad prakirstas kairys antakis. Ji pasiūlė V. B. vykti į ligoninę chirurgo konsultacijai, tačiau V. B. griežtai atsisakė. Ji suteikė V. B. pirmą medicininę pagalbą – išvalė žaizdą ir uždėjo tvarstį su metadinu. V. B. papasakojo, kad jį sumušė pažįstamas asmuo daugiabučių gyvenamųjų namų kieme ir pasakė, kad policija nereikalinga, jie patys išsiaiškins santykius, tačiau ji apie tai informavo policiją ir išvyko. Iš medicininių dokumentų matyti, kad 2015-05-21, 21 val. 42 min., V. B. buvo kviesta greitoji medicininė pagalba. Tą dieną dirbo A. Č.. Pagal 2015-05-21 greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelę matyti, kad V. B. buvo įtariamas galvos sumušimas ir apatinio žandikaulio lūžis. Pagal ambulatorinės kortelės išrašus matyti, kad į Ignalinos rajono polikliniką V. B. dėl 2015-05-21 įvykusio sužalojimo kreipėsi 2015-06-01. Šeimos gydytojas išrašė siuntimą pas stomatologą, chirurgą ir rentgenogramai. 2015-06-02 gydytojo išvadoje V. B. diagnozuotas apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis. (124 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Č. parodė, kad dirba VšĮ Ignalinos rajono poliklinika Greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubios pagalbos slaugos specialiste. 2015-05-21, 21 val. 42 val., gavo pranešimą, kad dėl sumušimo reikalinga greitoji pagalba V. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). 22 val. 40 min. nuvyko į namus pas V. B.. V. B. veido dešinės pusės apatinė dalis buvo šiek tiek patinusi. Daugiau sumušimų požymių ant jo veido nepastebėjo. V. B. veidas buvo švarus, be jokių kraujosruvų ar nubrozdinimų. Apžiūrėdama V. B. detaliau, čiuopdama veido apatinę dalį, pastebėjo, kad čiuopiant skausmingas žandikaulis iš dešinės, žandikaulis fiksuotas. V. B. negalėjo stipriai išsižioti ir sukąsti dantų. Įtarė, kad V. B. galimai yra lūžęs žandikaulis, todėl pasiūlė važiuoti gydytojo konsultacijai, tačiau V. B. atsisakė vykti kartu ir pasakė, kad kitą dieną išsiblaivęs nuvažiuos pas gydytoją. V. B. buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Jis kalbėjo, kad apie 14 val. prie pavėsinės jį sumušė pažįstami asmenys, tačiau daugiau nieko konkretaus nepasakė (126 b. l.)

2015-06-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K. apžiūrėjo V. B. medicininius dokumentus ir nustatė, kad V. B. padarytos kraujosruvos veide abipus, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje pusėje, nosies kaulų bei kairios akies akiduobės apatinio krašto lūžis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais į veidą, galimai medicinos dokumentuose nurodytu laiku (2015-05-21). Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau dešimties dienų (35 b. l.)

2015-12-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G. 4248/15(01) nurodyta, kad, paveikus kietais bukais daiktais, V. B. padaryti šie sužalojimai: kraujosruvos abiejų akių srityse su muštine žaizda kairio antakio srityje, kairios akiduobės apatinės dalies ir nosies kaulų lūžiai, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje pusėje. Sužalojimai dėl veido kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo dviejų ar trijų trauminių poveikių. 2015-05-21 V. B. buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžis. 2015-06-02 buvo padarytos kraujosruvos akių srityse su muštine žaizda kairio antakio srityje, kurie atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad nosies kaulų bei kairės akies akiduobės apatinės dalies lūžiai buvo padaryti dar prieš nagrinėjamus įvykius (137-138 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. N. kaltė nusikaltimo padaryme įrodyta. V. N. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriuos patvirtina parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nukentėjusiojo V. B. ir liudytojų V. C., S. R., L. N., M. T., I. K., V. O., A. K., R. N., A. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada.

V. N. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą V. B., kurio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip dešimčiai dienų.

V. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

V. N. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Iš kaltinamojo V. N., paties nukentėjusiojo, liudytojų V. C., S. R., I. K. parodymų seka, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, t. y. tai, kad V. B. tyčia paėmė V. N. automobilio raktelius ir išėjo su jais namo, o kai kaltinamasis jį pasivijo ir paprašė raktelius grąžinti, elgėsi agresyviai, nutraukė nuo V. N. kaklo grandinėlę, suplėšė marškinėlius. Tokiu būdu, yra dvi V. N., kuris padarė nesunkų nusikaltimą, atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. N. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo veiksmų, yra pensininkas, 67 metų amžiaus, vedęs, narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neregistruotas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos pobūdis bei kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 39 straipsnio taikymo sąlygas ir mano, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl V. N. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. N. kardomoji priemonė neskirtina.

Nukentėjusysis V. B. pareiškė V. N. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė didelį stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Neturtinę žalą teismo posėdyje įvertino 3000 Eur ir prašo tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš V. N..

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas pripažįsta, kad dėl V. N. nusikalstamos veikos V. B. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bet byloje nėra duomenų apie išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, darbingumo netekimą ar kitas neigiamas pasekmes, todėl laikytina, kad patirti sužalojimai – apatinio žandikaulio lūžis – nesukėlė jam ilgą laiką trunkančių neigiamų pasekmių. Iš liudytojos R. N. parodymų seka, kad praėjus vos porai savaičių po patirto sužalojimo V. B. vėl vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktavo su kitais asmenimis. Žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo. Turtinės žalos nukentėjusysis dėl V. N. nusikalstamos veikos nepatyrė. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusysis nenurodė ir teismas nenustatė. Teismas taip pat pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. V. N. nedirba, yra pensininkas. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 600 Eur.

Byloje pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 36,52 Eur sumai (41-42 b. l.). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Panevėžio teritorinė ligonių kasa apmokėjo su V. N. nusikalstama veika susijusias V. B. sveikatos priežiūros paslaugas, kurių kaina 36,52 Eur. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią 102,25 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. N. (184 b. l.). Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, jog teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Šioje byloje V. N. gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo būtinas, nes jis nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu suimtojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl šios išlaidos iš V. N. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. N., vadovaujantis BK 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. N. kardomosios priemonės neskirti.

V. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti V. B. naudai iš V. N. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. N. Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai 36,52 Eur (trisdešimt šešis eurus 52 ct) žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.