Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-10 · Administracinė byla Nr. A-525-640-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
A-525-640-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Virgilijus Valančius
Trečiasis asmuo
M. A.
Pareiškėjas
Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Laimonas Strauka
Kategorijos
  • 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525 – 640/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Laimonui Straukai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens M. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. A. dėl administracinių aktų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašymu (b.l. 6–8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1. Pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1456 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus, Klaipėdos rajone“ (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. į 48,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę, negaliojančia nuo jo priėmimo.

2. Pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 55/7327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pil. M. A.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. į 48,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę, negaliojančia nuo jo priėmimo.

3. Pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2731 „Dėl Klaipėdos rajono Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2731) dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. į 48,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę, negaliojančia nuo jo priėmimo.

4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininkas 1998 m. spalio 14 d. priėmė išvadą, kuria konstatuota, jog M. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos turėtą 50,00 ha žemės sklypą (94 481 Lt vertės) Šiaulių apskrityje, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini). 1999 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė Įsakymą Nr. 2731, kurio pagrindu patvirtintas Klaipėdos rajono, Sendvario seniūnijos, Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vėliau priimtų Įsakymo ir Sprendimo pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį, tai yra tik į 12,81 ha, M. R. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo Šiaulių apskrityje, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), perduodant M. A. neatlygintinai 52,30 ha žemės, 24 214 Lt vertės. M. A. tokių administracinių teisės aktų pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į du žemės sklypus: 48,68 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 3,6200 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog prašymu neginčijama M. A. teisė atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 50,00 ha žemės sklypą Šiaulių apskrityje, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini). Tačiau M. A. neturėjo teisės bei teisminio nagrinėjimo metu neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypo (48,68 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, dalį, nes dalis žemės sklypo (1,00 ha žemės) patenka į valstybės išperkamą žemės plotą. Tokioje žemės dalyje, dar prieš M. A. 2001 m. birželio 12 d. įgyjant asmeninės nuosavybės teisę, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999 m. kovo 25 d. sprendimu buvo numatyta ginčijamą 1,00 ha žemės sklypo plotą prie upės naudoti vandens turistų stovyklavietėms, t. y. žemę naudoti visuomenės poreikiams. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 1999 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 150 „Dėl teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 150), kurio priede Nr. 1 20 eilutėje konstatuota, kad Klaipėdos rajono, (duomenys neskelbtini), 1,00 ha plote planuojama įrengti vandens turistų stovyklavietę. Be to, šiame dokumente nurodyta, kad 1,00 ha žemės sklypas įtraukiamas į negrąžintinų bei neprivatizuojamų žemės sklypų sąrašą. 2008 m. sausio 15 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. A6-25 sudarytos komisijos protokole nustatyta, jog projektuojama kasdieninio poilsio teritorija (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėse faktiškai atitinka esamą teritoriją prie (duomenys neskelbtini) upelio, skirtą visuomenės poreikiams. Taip pat nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) kaime projektuojama vandens turistų stovyklavietė, skirta visuomenės poreikiams, privatizuota. Padarė išvadą, kad Įsakymo bei Sprendimo pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, kurį patenka 1,00 ha žemės sklypas, priskirtas visuomenės poreikiams, į kurį negali būti atkuriamos nuosavybės teisės ar negali būti kitaip privatizuojamas, todėl yra grubiai pažeistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, draudžiantis atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, kuri priskirta visuomenės poreikiams. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje 2008 m. lapkričio 20 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pranešimas apie galimus teisės pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, M. A. įgyjant žemės sklypo dalį, patenkančią į valstybės išperkamą žemę.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Klaipėdos AVA) atsiliepimu į prašymą (b.l. 45–46) nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS5-381/2004, AS11-511/2004, AS14-477/2004, A7-585/2005), nurodė, jog nagrinėjamu atveju vieno mėnesio termino pradžia turėtų būti skaičiuojama ne nuo 2008 m. lapkričio 20 dienos, kai Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos raštas Nr. 4-08-904, o nuo ankstesnės datos. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje 2008 m. spalio 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį organizavo ir kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūra. Pastaroji institucija duomenis apie galimai esančius pažeidimus, Sprendimu atkuriant nuosavybės teises, buvo gavusi anksčiau nei Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra. Todėl nagrinėjamu atveju, skaičiuojant vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą, turi būti atsižvelgta į tai, nuo kada Klaipėdos apygardos prokuratūra, o ne Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra, turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad Sprendimas galimai pažeidžia viešąjį interesą. Aplinkybė, jog vienos teritorinės prokuratūros prokurorai žinojo apie galimus pažeidimus, o kitos nežinojo, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad prokuratūra anksčiau (iki 2008-11-20) neturėjo pakankamai duomenų apie galimus pažeidimus. Tokia informacija buvo pateikta ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2008 m. liepos 9 d. rašte. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Įsakymu Nr. 2731. Tauralaukio žemėtvarkos projekte buvo nustatytos M. A. žemės sklypų ribos, plotas. Klaipėdos rajono savivaldybės meras, derindamas projekto planą, nepareiškė jokių pastabų ir planą suderino. Dėl to, Klaipėdos AVA atkuriant nuosavybės teises M. A., neiškilo abejonių dėl suformuoto žemės sklypo dalies galimo patekimo į visuomenės reikmėms skirtą teritoriją.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. atsiliepimu į prašymą (b.l. 41–43) prašė prašymą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Sprendimas Nr. 150, kurio priede Nr. 1 20 eilutėje konstatuota, kad Klaipėdos rajono, (duomenys neskelbtini), 1,00 ha plote planuojama įrengti vandens turistų stovyklavietę, prieš žemėtvarkos projekto patvirtinimą buvo suderintas su Klaipėdos AVA. Pareiškėjo pateiktos schemos taip nėra suderintos su Klaipėdos AVA, neaišku, kada ir kur buvo atlikti taisymai žemės sklypo schemoje, į ją rašant skaitmenis „19“ ir „20“. Pažymėjo, kad suinteresuotam asmeniui priklausantis 48,68 ha ploto žemės sklypas yra ne Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini), bet Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) M. A. Sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,62 ha ploto žemės sklypą, kuriame šiuo metu stovi gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, nuosavybės teise priklausantys A. A. ir V. A. Sprendime Nr. 150 nurodytas 1,00 ha žemės sklypas Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) negali būti tapatinamas su M. A. priklausančiu 48,68 00 ha ploto žemės sklypu, esančiu Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini). Sprendimo Nr. 150 19 pozicijoje nurodyta, kad į teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams tenkinti, sąrašą yra įtraukta projektuojama kasdienio poilsio teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantėse, Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini), kurios plotas 13,5 ha, o 20 pozicijoje nurodyta, kad į teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams tenkinti sąrašą yra įtraukta projektuojama vandens turistų stovyklavietė, esanti Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini), kurios plotas 1,0 ha, todėl šių teritorijų negalima tapatinti su M. A. priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini). Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. A6-25 sudaryta komisija nėra kompetentinga nustatinėti juridinę reikšmę turinčias aplinkybes, kad Sprendime Nr. 150 20 pozicijoje nurodytas visuomenės poreikiams paimamas 1,0 ha ploto žemės sklypas Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) yra M. A. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini). Teigė, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies redakcija numatė draudimą atkurti nuosavybės teises ne į bet kokią žemę, tačiau į tą, kuri realiai, faktiškai yra naudojama visuomenės poreikiams. Kaip matyti iš Sprendimo Nr. 150 20 pozicijos, 1,00 ha ploto teritorija nebuvo naudojama vandens turistų stovyklavietei, o ši stovyklavietė buvo tik projektuojama ir šiuo metu jokia vandens turistų stovyklavietė M. A. priklausančiame žemės sklype nėra įkurta.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu (b.l. 96–104) prašymą patenkino ir panaikino Įsakymo Nr. 2731 dalį, pagal kurią M. A. atkurtos nuosavybės teisės į 1 ha valstybės išperkamos žemės, panaikino Įsakymo dalį, kuria M. A. atkurtos nuosavybės teisės į 1 ha valstybės išperkamos žemės, panaikino Sprendimo dalį, kuria M. A. atkurtos nuosavybės teisės į 1 ha valstybės išperkamos žemės.

Nurodė, kad pareiškėjas neginčija M. A. teisės atkurti nuosavybės teises į M. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 50,00 ha žemės sklypą Šiaulių apskrityje, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini). Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A146-335/2008), Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, jog tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūroje 2008 m. lapkričio 20 d. gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2008 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 4-08-904, kuriuo buvo prašoma įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo aplinkybes ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsniu, ginant viešą interesą, kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ar Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Sprendimo ar kitų dokumentų panaikinimo ar pakeitimo. Atmetė atsakovo argumentus, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra jau anksčiau turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje. Toks tyrimas buvo atliekamas dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, t. y. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Viso ikiteisminio tyrimo metu yra renkami duomenys, kurie leistų nustatyti, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo institucija, tik užbaigusi tyrimą, galėjo apibendrintai įvertinti surinktus duomenis ir padaryti išvadą, kad galimai yra pažeistas dar ir viešasis interesas. Be to, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba rašte nurodė tik vieną iš pareiškėjo skundžiamų sprendimų. Konstatavo, kad nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog prokuratūra apie galimą viešojo interesų pažeidimą priimant ginčijamą sprendimą ir jo sukeltas teisines pasekmes sužinojo anksčiau, todėl terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. lapkričio 20 d.. Pareiškėjas prašymą teismui pateikė 2008 m. gruodžio 18 d., t. y. nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino. Remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A556-859/2008, A4-48/2007), Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, padarė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai konstatavo, jog, atkūrus nuosavybės teises į valstybės išperkamą žemę, nagrinėjamu atveju pažeistas viešasis interesas. Nurodė, kad Sprendimu Nr. 150 su priedais Nr. 1 ir Nr. 2 bei schemomis patvirtintos teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotai ir ribos. Priede Nr. 1 20 eilutėje, konstatuojama, kad Klaipėdos rajono, Sendvario seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), 1,00 ha plote, projektuojama vandens turistų stovyklavietė. Pažymėjo, jog iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. A6-25 sudarytos komisijos 2008 m. sausio 15 d. pasitarimo protokolo Nr. A6-25 matyti, kad tokio pasitarimo metu buvo svarstyta savivaldybės tarybos nario iškelta problema dėl faktiškai esamos teritorijos prie (duomenys neskelbtini) upelio, skirtos visuomenės poreikiams, nustatymo natūroje, jos dydžio. Išsiaiškinta, jog (duomenys neskelbtini) projektuojama vandens turistų stovyklavietė, skirta visuomenės poreikiams, yra privatizuota. Teismo posėdžio metu liudytoja R. P., dirbanti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, nurodė, kad, jos nuomone, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai ribojasi. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme bei Sprendime, nurodant vietovę, kurioje atkuriamos nuosavybės teisės M. A., įrašyti abu kaimai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, M. A. nuosavybės teisės buvo atkurtos dviejuose sklypuose. Todėl teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad 1,00 ha ploto vandens turistų stovyklavietė, numatyta Sprendime Nr. 150, patenka į M. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 48,68 ha ploto), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, teritoriją. Atmetė atsakovo argumentus, kad apie Sprendimą Nr. 150 apskritis nebuvo tinkamai informuota, taip pat kad savivaldybė nebuvo kompetentinga nustatyti valstybės išperkamos žemės. Nurodė, kad savivaldybės tarybos sprendimas yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nuginčytas. Pabrėžė, jog, tvirtinant Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Sprendimas Nr. 150 jau buvo galiojantis, todėl atsakovas privalėjo juo remtis, priimdamas ginčijamus sprendimus. Atsakovas pats turėjo galimybę ir privalėjo aiškintis, ar žemė prie vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) upelio) nėra skirta visuomenės poreikiams. Aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu 1,00 ha žemės nėra naudojama vandens turistų stovyklavietei, kad tokia stovyklavietė buvo tik projektuojama ir jokia vandens turistų stovyklavietė M. A. priklausančiame žemės sklype nėra įkurta, kad nėra gauta nei vieno visuomenės nario skundo, jog minėtame sklype atkurta nuosavybė ir negalima nueiti prie paplūdimio, ar kitaip negalima pasinaudoti, nėra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą. Konstatavo, jog Įsakymu Nr. 2731 patvirtintas Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Tauralaukio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, į 48,68 ha žemės sklypą, iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atitinkamai yra neteisėti tokio žemėtvarkos projekto pagrindu priimtų Sprendimo bei Įsakymo dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. A. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, į 48,68 ha žemės sklypą iš kurio 1,00 ha patenka į valstybės išperkamą žemę.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. A. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 105–108), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai nurodo, jog Įsakymu Nr. 2731 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra numatyta, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, visuomenės poreikiams turi būti paliktas 1,00 ha žemės sklypas, nes Sprendime Nr. 150 yra nurodytas tik 1,00 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 115) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas (įstatymo redakcija galiojusi tiek ginčo sprendimų priėmimo metu, tiek galiojanti šiuo metu) nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje pagal įstatymus yra užimta kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 1999m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 150 „Dėl teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų ir jų ribų patvirtinimo“ paskyrė atitinkamas rajono teritorijas naudoti visuomenės poreikiams. Šis rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra galiojantis, administracine ar teismine tvarka nėra pakeistas ar panaikintas, todėl vadovaujantis anksčiau paminėtomis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, į žemę, kuri Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 150 paskirta visuomenės poreikiams, nuosavybės teisės negali būti atkurtos.

Byloje pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 150 priedai – teritorijų, naudojamų visuomenės poreikiams, plotų sąrašas bei šių plotų schema, taip pat kadastro žemėlapio ištrauka (b.l. 24-25, 26, 27) vienareikšmiškai patvirtina, kad viena iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 150 visuomenės poreikiams paskirtų teritorijų – 1 ha dydžio projektuojama vandens turistų stovyklavietė (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje – patenka į trečiajam suinteresuotajam asmeniui M. A. suformuotą ir nuosavybės teisėmis perduotą 48,68 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi minimas žemės sklypas M. A. suformuotas bei į jį atkurtos nuosavybės teisės vėliau nei buvo priimtas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1999m. kovo 25 d. sprendimas Nr. 150, konstatuotina, kad atsakovas priimdamas viešojo administravimo sprendimus, kuriais į M. A. grąžintiną žemės sklypą buvo įtraukta visuomenės poreikiams skirta žemė, pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl atsakovo sprendimai šioje dalyje pirmosios instancijos teismo panaikinti teisėtai ir pagrįstai.

Apelianto argumentai, kad visuomenės poreikiams skirta žemė yra (duomenys neskelbtini) kaime, o jai nuosavybės teisės atkurtos (duomenys neskelbtini) kaime, teismo išvadų nepaneigia, nes ginčo žemės (1 ha) dislokacija nustatyta remiantis ne dokumentuose nurodomu šios žemės adresu, o konkrečia jos vieta žemės planuose.

Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius