- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-355-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- S. J.-M. R. R. G.
- Atsakovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Vilniaus apygardos prokuratūrai
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-355-115/2010
Teisėjas Gintaras Seikalis Procesinio sprendimo kategorijos:
2010 m. balandžio 22d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Tatjanos Žukauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. P. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4117-294-2009 pagal ieškovo S. J.-M. R. R. G. ieškinį atsakovei E. P. individualiai įmonei, tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė išreikalauti iš svetimo neteisėto E. P. IĮ valdymo automobilį Mitsubishi Pajero, važiuoklės Nr. JMBLNV78W3J000127, v/n (duomenys neskelbtini), jį sugrąžinti ieškovui, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 55-57).
Nurodė, kad ieškovas yra automobilių garažo S. J. C AR (S=Samuel; J=Jean; Jar= „automobilis“ angliškai) savininkas, taip pat– oficialus automobilių MITSUBISHI distributorius. Automobilių pardavimas yra jo teisėtai vykdoma veikla. 2007-12-10 į ieškovo garažą S. J. CAR, esantį avenue F. R. 110, 1330 Rixensart, Belgijoje, užėjo asmuo, prisistatęs Lacatus C. I., gyvenantis 6040 Jumet, chaussėe de Bruxelles 24. L. C. l. paprašė parduoti jam Mitsubishi Pajero markės automobilį (važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini)) už 18.270 EUR sumą. L. C. loan šios sumos negalėjo sumokėti grynaisiais pinigais motyvuodamas tuo, kad didesnės nei 15.000 EUR sumos negali būti mokamos grynaisiais. Šis asmuo ieškovui išrašė DEXIA banko čekį 17.000 EUR sumai. Gavęs banko čekį, L.C. I. perdavė automobilį ir jo registracijos liudijimo originalą. 2007-12-11 paaiškėjo, jog pirkėjo nurodytoje sąskaitoje pinigų nėra, t.y. L. C. I. iš ieškovo automobilį Mitsubishi Pajero išgavo sukčiaudamas. Nedelsdamas kreipėsi į Belgijos kompetentingas institucijas dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių prarado automobilį, buvo paskelbta minėtojo automobilio paieška per INTERPOLĄ. Ieškovui priklausantis ir iš jo sukčiavimo būdu išgautas automobilis rastas Vilniuje. Jį Belgijoje įsigijo E. P. IĮ. Minėto automobilio įgijimo aplinkybės buvo tiriamos Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS iškeltoje baudžiamojoje byloje, ieškovui buvo paaiškinta, jog automobilis jam bus grąžintas tik po to, kai automobilio grąžinimo klausimas bus išspręstas civilinio proceso tvarka. Ieškovas yra teisėtas automobilio Mitsubishi Pajero savininkas, tai įrodo 2007-11-23 faktūra, kurioje nurodyta, jog buvęs savininkas (pardavėjas) X. d.J. parduoda lengvąjį automobilį Mitsubishi Pajero 3.2 ieškovui (jo garažui S. J. CAR). Transporto priemonės registracijos liudijime savininkas nurodytas X. d.J., tačiau, pagal Belgijos teisę, faktūra yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, įrodantis nuosavybės teisę į automobilį, be to, ji yra vėlesnės datos nei transporto priemonės registracijos pažymėjimas. Su transporto priemonės registracija ir draudimu susiję dokumentai (t. y. transporto priemonės registracijos liudijimas ir kt.) turi mažesnę įrodomąją galią, nes pagal Belgijos teisę apdrausti ir įregistruoti automobilį galima ir kito asmens vardu. Dažniausiai, tačiau ne visada, šie dokumentai įforminami to asmens, kuris faktūroje nurodytas kaip pirkėjas, vardu. Savininkas, iš kurio daiktas buvo pavogtas arba kitaip be jo valios nustojo būti valdomas, turi teisę šį daiktą susigrąžinti iš to asmens, pas kurį jis buvo rastas. Šį reikalavimą savininkas gali pareikšti per trejus metus. Asmuo, valdantis pavogtą ar kitaip be savininko valios nustotą valdyti daiktą, savo ruožtu gali pareikšti reikalavimus tam asmeniui, iš kurio jis tą daiktą įsigijo. Tokias nuostatas įtvirtina Belgijos Civilinio kodekso 2279 str. LR CK 4.96 str. 1 d. analogiškai suteikia teisę savininkui susigrąžinti prarastą daiktą iš neteisėto sąžiningo daikto valdytojo tuo atveju, jei daiktas buvo pamestas, pagrobtas arba kitaip be savininko valios nustojo būti valdomas. Pritaikius tiek Lietuvos, tiek Belgijos civilinės teisės normas, savininko teisės bus apgintos vienodai (LR CK 1.48 str. 1 d.). Automobilis iš ieškovo buvo išgautas apgaulės būdu L. C. I. padarius nusikalstamą veiką, t.y. prieš ieškovo valią – todėl nuosavybės teisė iš jo niekam neperėjo ir jis tebėra automobilio teisėtas savininkas. Visi vėlesni automobilio valdytojai yra neteisėti, ieškovas turi teisę automobilį susigrąžinti. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo byloje yra tik transporto priemonės registracijos liudijimas ir 2007-12-11 transporto priemonės pardavimo faktūra, kurioje nurodyta, kad pardavėjas C. V. parduoda automobilį pirkėjui E. P. IĮ ir kuri neįrodo pastarąjį buvus teisėtu ir sąžiningu automobilio valdytoju. Kitų automobilio pirkimo dokumentų ikiteisminio tyrimo byloje nėra. Atsakovas, pirkdamas transporto priemonę iš C. V., privalėjo veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai ir pareikalauti dokumentų, patvirtinančių, jog pastarasis yra automobilio savininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. P. IĮ atsiliepimu į ieškinį (b.l.65-68) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Prašė teismo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Nurodė, jog iš byloje esančios 2007-11-23 transporto priemonės pardavimo faktūros matyti, kad automobilio savininkas X. D J.pardavė transporto priemonę firmai S.J.CAR, tačiau daugiau jokių duomenų nėra apie tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso automobilis Mitsubishi Pajero, v/n. (duomenys neskelbtini)/6, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikta rašytinių įrodymų, kad ieškovas yra firmos S.J.CAR savininkas. Perkant automobilį atsakovo darbuotojui A. K. buvo įteikti automobilio įsigijimo dokumentai, automobilio registracijos liudijimas, kurie yra pateikti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00985-07. Įsigydamas šį automobilį, atsakovas jokios neteisėtos veiklos nepadarė, automobilį autovežiu atsivežė į Lietuvą, jokių duomenų apie automobilio paiešką nebuvo pateiktą iš atitinkamų teisėsaugos įstaigų ir tiktai atsakovui parduodant šią transporto priemonę buvo pranešta, kad ji yra ieškoma Belgijoje, be to paieška pradėta po to, kai atsakovas teisėtai jau buvo nusipirkęs minėtą automobilį ir jį atvežęs į Lietuvą. Atsakovui įsigyjant automobilį iš C. V.nebuvo jokių abejonių ar duomenų, kad šis asmuo neturėjo teisės jo perleisti atsakovui, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas pirkdamas automobilį veikė neapdairiai, nerūpestingai bei nesąžiningai yra nepagrįsti. Pats ieškovas nurodė, kad Belgijoje yra nusistovėjusi praktika, kad drausti, įregistruoti automobilį galima ir kito asmens vardu. Mano, jog pats ieškovas buvo nerūpestingas bei aplaidžiai vykdė savo pareigas atlikdamas sandorius. Ieškovas nurodė, jog automobilį įsigijo už 18.270 EUR bei už tokią pat sumą pardavė, tačiau patikslintame ieškinyje nurodo, jog neva jį apgavęs L. C. l. išrašė banko čekį 17.000 EUR sumai, taigi neaišku, už kokią sumą buvo parduodamas automobilis, kodėl ieškovas, parduodamas automobilį, nepatikrino pirkėjo asmenybės bei to, ar pateiktą ieškovui banko čekį aptarnaus bankas. Reikšdamas reikalavimą dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ieškovas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius savo nuosavybės teisę į šį daiktą, o nebūdamas teisėtas daikto savininkas jis negalėtų reikšti tokio reikalavimo. Ieškovas nepateikė Belgijos Civilinio kodekso patvirtinto vertimo, kuriuo vadovaujasi. Šiuo atveju spręstina, pagal kurios valstybės teisę reiktų vadovautis sprendžiant šią civilinę bylą, nes kaip matyti iš ieškovo nurodytų aplinkybių, automobilis Belgijos valybėje nebuvo pavogtas, jis buvo perduotas pirkėjui, tačiau pirkėjas su pardavėju neatsiskaitė. Atsakovas vadovaujasi LR CK 4. 96 str.
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities VPK atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko (b.l. 31-32), nurodė, kad policijos komisariatas tik saugo areštuotą automobilį, todėl bylos baigtimi nesuinteresuotas.
Tretysis asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimo atsiliepimu į ieškinį nepateikė.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo mėn. 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; nutarė išreikalauti iš atsakovo valdymo automobilį Mitsubishi Pajero, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį ieškovui; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1.892 Lt žyminio mokesčio ir 3447,97 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l.105-107).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vadovaujantis LR CK 1.48 str.1 d. nuostatomis savininko daiktinėms teisėms apginti turi būti taikoma užsienio valstybės, kurioje daiktas pavogtas, teisė. Ieškovas remiasi Belgijos Civilinio kodekso 2279 str., kuris savo prasme atitinka LR CK 4.95 str., 4.96 str. 1 d. Tiek Belgijos civilinė teisė, tiek Lietuvos teisė leidžia savininkui išsireikalauti daiktą, kurio valdymą jis prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų. Savininkas, iš kurio daiktas buvo pavogtas arba kitaip be jo valios nustojo būti valdomas, turi teisę šį daiktą susigrąžinti iš to asmens, pas kurį jis buvo rastas. Šį reikalavimą savininkas gali pareikšti per trejus metus. Asmuo, valdantis pavogtą ar kitaip be savininko valios nustotą valdyti daiktą, savo ruožtu gali pareikšti reikalavimus tam asmeniui, iš kurio jis tą daiktą įsigijo. Teismas nustatė, jog automobilis iš ieškovo buvo išgautas apgaulės būdu (nesumokėjus už jį pinigų) – L. C. I. padarius nusikalstamą veiką, todėl nuosavybės teisė iš jo niekam neperėjo ir jis tebėra automobilio teisėtas savininkas. Visi vėlesni automobilio valdytojai yra neteisėti. Teismas sprendė, kad atsakovas yra sąžiningas šio automobilio įgijėjas, tačiau LR CK 4.96 str. 1 d. suteikia teisę savininkui susigrąžinti prarastą daiktą iš sąžiningo daikto valdytojo tuo atveju, jei daiktas buvo pamestas, pagrobtas arba kitaip be savininko valios nustojo būti valdomas. Tokią pačią teisę jam suteikia ir Belgijos Civilinio kodekso 2279 str.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) E. P. IĮ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 111-114), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog neaišku, kokiais įrodymais teismas vadovavosi spręsdamas, jog ieškovas parardo automobilį prieš savo valią, nes Belgijoje byla dėl minėto automobilio vis dar tiriama. Teismas vadovavosi tik ieškovo paaiškinimais Belgijos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie tyrimo metu nėra nei paneigti, nei patvirtinti. Teismas, nors atsakovas prašė, neišreikalavo duomenų, esančių ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00985-07 bei medžiagos iš Belgijos teisėsaugos įstaigų; nesustabdė bylos nagrinėjimo. Nurodo, jog ieškovas ieškinyje teigė, jog pirko automobilį už 18.270 EUR sumą ir už tokią pačią sumą pardavė L. C. I., kuris išrašęs tik 17.000 EUR čekį, todėl neaišku, ar likusi pinigų suma buvo perduota ieškovui, neaišku ar buvo išrašyta prikimo-pardavimo sandorį patvirtinanti faktūra, parduodant automobilį . C. I. Mano, jog šios aplinkybės itin svarbios nustatant, ar ieškovas prarado automobilį be savo valios, o šių aplinkybių teismas netyrė. Pažymi, jog ieškovas į teisėsaugos įstaigas kreipėsi po kelių dienų, o ne nedelsiant, kai sužinojo apie tai, jog pirkėjo čekis neaptarnaujamas. Gi atsakovas turi visus automobilio įsigijimo dokumentus. Be to automobilio paieška pradėta jau po to, kai atsakovas jau buvo nusipirkęs automobilį. Mano, jog ieškovas pateikė nepakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog automobilį nustojo valdyti prieš savo valią.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 120-123) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tais atvejais, kai Lietuvos teismuose pareiškiamas vindikacinis ieškinys dėl kilnojamojo daikto, pavogto užsienio valstybėje, išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo Lietuvoje, šio savininko daiktinių teisių gynimui turi būti taikoma užsienio valstybės, kurioje tas daiktas buvo pavogtas, teisė (LAT 2000-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2000). Nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį daiktą nustatomos pagal valstybės, kurioje buvo tas daiktas jo teisinės padėties pasikeitimo metu, teisę (LR CK 1.148 str.). Automobilio valdymą ieškovas nurodo praradęs dėl neteisėtų L. C. l.veiksmų Belgijoje, todėl jo (savininko) teisių gynimui taikoma Belgijos teisė. Tiek Belgijos civilinė teisė, tiek Lietuvos teisė leidžia savininkui išsireikalauti daiktą, kurio valdymą jis prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų: Belgijos Civilinio kodekso 2279 str. bei LR CK 4.96 str. l d. Pateikta 2007-11-23 faktūra rodo, jog ieškovas yra paskutinis teisėtas automobilio Mitsubishi Pajero savininkas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas automobilį praradau ne prieš savo valią, nes Vilniaus m. VPK esančioje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00985-07 yra visi dokumentai, patvirtinantys, jog automobilio valdymą ieškovas prarado prieš savo valią: 2007-12-17 ieškovo apklausos protokolas, kuriame išdėstytos visos automobilio praradimo aplinkybės; DEXIA banko čekis 17000 EUR sumai su banko antspaudu, jog pinigų toje sąskaitoje nėra. Atsakovui nebuvo kliūčių susipažinti su Vilniaus m. VPK ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00985-07 esančia medžiaga, todėl jo įrodinėjimo galimybės nebuvo apribotos. Pažymi, jog Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas patvirtino, automobilį ieškovas prarado prieš savo valią automobilio pirkėjui sukčiaujant; ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra atliktas ir dėl to, kad L. C. .I. surasti nepavyksta, tolesnis tyrimas turėtų būti nutrauktas. Belgijoje baudžiamoji byla Nr. NI21.L3.9888/07 dar tiriama, jos tyrimas nevyksta nerandat L. C. l.. Bylos sustabdymas būtų nepagrįstai ir ilgam laikui užvilkinęs civilinės bylos nagrinėjimą, grubiai pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (LR CPK 7 str.). Vilniaus miesto VPK KPNTT autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus 2008-01-18 nutarime „Dėl daiktinių įrodymų saugojimo tvarkos“ konstatuota, jog ginčas dėl automobilio savininko nustatymo ir jo atsiėmimo turi būti sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka. Mano, jog 2007-12-11 faktūra įrodo tik tai, kad atsakovas nusipirko Mitsubishi Pajero iš C. V., tačiau neįrodo, kad C. V. būtų buvęs teisėtas ir sąžiningas automobilio valdytojas. Mano, jog nėra įrodymų, kad atsakovas būtų elgęsis apdairiai, rūpestingai, sąžiningai.
Tretysis asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 124-126) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pagal LR CPK 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Niekas negali iš anksto nustatyti, kaip teismas privalo įvertinti vieną ar kitą įrodymą. Mano, kad teismas visapusiškai ištyrė šalių pateiktus įrodymus. Kad teismas neįvertino kokio nors šalių pateikto įrodymo iš esmės neteigiama ir apeliaciniame skunde, tik nurodoma, kad teismas netinkamai vertino vieną ar kitą bylos šalies pateiktą įrodymą. Nurodo, jog LAT 2004-02-18 nutartyje, pripažino, kad pagal CK 4.96 str. savininkas gali turtą išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Sąžiningo įgijėjo teisės įstatymo nėra absoliučiai ginamos net ir tuo atveju, kai jis įgijo nuosavybės teisę iš asmens, kuris neturėjo teisės turto perleisti, tačiau įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti. Pagal CK 4.96 str. l d. ieškovui pakanka įrodyti, kad daiktas iš jo buvo pavogtas, ir tuo pagrindu jis turi teisę pavogtą daiktą išreikalauti ir iš sąžiningo įgijėjo. Nebūtina, kad būtų išaiškintas nusikaltimą padaręs asmuo. Mano, jog ieškovo nuosavybės teises patvirtina byloje esanti 2007-11-23 faktūra, kurioje nurodyta, kad buvęs ginčo automobilio savininkas X. d. J. parduoda lengvąjį automobilį ieškovo įmonei, o aplinkybę, kad ginčo automobilis nustojo būti savininko (Ieškovo) valdomas prieš jo valią, patvirtina ieškovo paaiškinimai, byloje esantys 2008-02-13 draudimo kompanijos Les ASSURANCES FEDERALE patvirtinimas ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-00985-07 2008-12-19 priimto Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarime atmesti skundą užfiksuoti duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas(atsakovas) E. P. IĮ apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo patenkintas ieškovo S. J.-M. R. R. G. ieškinys atsakovui E. P. individualiai įmonei dėl daikto(automobilio) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas, atmetant ieškinį. Grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pagrindo nėra, nes šalys nepateikė duomenų, kad pačios negali gauti kokių nors įrodymų, kurie gali turėti reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas vertinant jame nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.
Kolegija pažymi, kad ieškovas S. J.-M. R. R.G. yra Belgijos pilietis, kuris šioje byloje pareiškė ieškinį dėl kilnojamojo daikto (automobilio Mitsubishi Pajero, važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini)), v/n (duomenys neskelbtini)) išreikalavimo iš atsakovo E. P. IĮ neteisėto valdymo. Ieškovas teigia, kad jis yra ginčo automobilio teisėtas savininkas, šį turtą prarado dėl asmens, prisistačiusio L. C. I. vardu, nusikalstamų (sukčiavimo) veiksmų, todėl turi teisę automobilį išreikalauti iš atsakovo, kuris jį įgijo Belgijoje. Tai rodo, kad ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį, siekdamas apginti savo, kaip kilnojamojo daikto (automobilio) savininko daiktinę teisę - teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti automobilį bei juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad savininkas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, be kitų aplinkybių, privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. kovo 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002).
Šioje byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas automobilį prarado Belgijoje, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos šios valstybės teisės normos, reguliuojančios nuosavybės teisinius santykius(CK 1.48str.1d.). Dėl šios priežasties ieškovas ir pirmos instancijos teismas rėmėsi Belgijos Civilinio kodekso 2279 str., kuris savo prasme atitinka LR CK 4.95 str., 4.96 str. 1 d. Teismas sprendime nurodė, kad tiek Belgijos civilinė teisė, tiek Lietuvos teisė leidžia savininkui išsireikalauti daiktą, kurio valdymą jis prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų. Savininkas, iš kurio daiktas buvo pavogtas arba kitaip be jo valios nustojo būti valdomas, turi teisę šį daiktą susigrąžinti iš to asmens, pas kurį jis buvo rastas. Kadangi ieškinys dėl automobilio išreikalavimo iš atsakovo yra pareikštas per Belgijos CK 2279str. nurodytą 3 metų terminą, o automobilis teismo nuomone iš ieškovo yra išgautas apgaulės būdu, t.y. nesumokėjus už jį pinigų ir tuo L. C. I. padarius nusikalstamą veiką, teismas ieškinį tenkino. Teismas sprendime nurodė, kad tokiu atveju nuosavybės teisė iš ieškovo niekam neperėjo ir jis tebėra automobilio teisėtas savininkas, o visi vėlesni automobilio valdytojai yra neteisėti. Teismas pripažino, kad atsakovas yra sąžiningas šio automobilio įgijėjas, tačiau Belgijos CK 2279 str. ir LR CK 4.96 str. 1 d. suteikia teisę savininkui susigrąžinti prarastą daiktą iš sąžiningo daikto valdytojo tuo atveju, jei daiktas buvo pamestas, pagrobtas arba kitaip be savininko valios nustojo būti valdomas.
Kolegija taip pat pažymi, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama aplinkybė, jog ginčo automobilis iki jo teisinės padėties pasikeitimo (iki to momento, kada ieškovas faktiškai prarado nuosavybės teisę), buvo ieškovo S. J.-M. R. R. Ge nuosavybė. Tačiau apeliantas E. P. IĮ apeliaciniu skundu nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis jis prarado automobilį ir byloje esančių įrodymų pagrindu teismo padaryta išvada, jog šis daiktas yra prarastas dėl kito asmens nusikalstamų veiksmų. Apeliantas mano, kad iš jo išreikalauti automobilį nėra pagrindo, nes E. P. IĮ yra sąžiningas kilnojamojo daikto įgijėjas, o ieškovas neįrodė automobilio praradimo dėl kito asmens nusikalstamų veiksmų.
Pažymėtina, kad ieškovo atstovas teismo posėdyje pripažino, jog E. P. IĮ yra sąžiningas automobilio įgijėjas(b.l. 101) ir nepadavė apeliacinio skundo, ginčijant šioje dalyje teismo padarytą išvadą(motyvus). Be to, byloje faktiškai ir nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. P. IĮ, įsigydama ginčo automobilį Belgijoje, žinojo apie kitų asmenų padarytus nusikalstamus ar neteisėtus veiksmus, kadangi su įmone buvo sudaryta atlygintinė automobilio pardavimo sutartis(faktūra), perduotas automobilio registracijos liudijimas(originalas) ir šios aplinkybės niekas neginčija. Tuo tarpu ieškovas nors ir teigia, kad automobilį pardavė jį apgavusiam asmeniui, tačiau su juo nepasirašė pardavimo faktūros ar kito dokumento ir perdavė automobilį bei jo registracijos liudijimą, išrašytą prieš tai buvusio savininko vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija toliau pasisako tik dėl automobilio išreikalavimo iš atsakovo E. P. IĮ valdymo, kaip sąžiningo įgijėjo, neišeinant už apeliacinio skundo ribų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodinėjimo civiliniame procese pareigą, nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Reikšdamas ieškinį, ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad automobilį jis prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, t.y. sukčiavimo. Tačiau šią aplinkybę tvirtina tik pats ieškovas, dėl kurio pareiškimo ir rasto automobilio Lietuvoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas tiek Belgijoje, tiek Lietuvoje. Byloje nėra pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, ar kito kompetentingo organo dokumentas, kuris patvirtintų, jog L. C. I. ieškovui priklausantį automobilį užvaldė nusikalstamu būdu ir šios aplinkybės nereikia įrodinėti (CPK 182str.). Faktiškai ieškovo nurodytas jį apgavęs asmuo yra nesurastas, ikiteisminis tyrimas nebaigtas Belgijoje ir Lietuvoje(b.l. 11,12,82,83). Tai rodo, kad nustatyti nusikaltimo prieš ieškovą padarymo faktą pateiktų įrodymų nepakanka (CPK 177 str. 4 d., 197 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad ieškovas automobilį jo nurodytam asmeniui pardavė pats, perduodamas kartu ir automobilio registracijos liudijimą, tačiau nesurašydamas transporto priemonės pardavimo faktūros, kuri kaip teigiama yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teises į automobilį ar jo perleidimo kitam asmeniui faktą. Neaiškios yra ir automobilio pardavimo aplinkybės, jo kaina, kadangi ieškovas nurodo, jog automobilis buvo įsigytas už 18270EUR ir už tokią pat kainą parduotas jį apgavusiam asmeniui, atsiskaitant išrašytu banko čekiu 17000EUR sumai, kuris nebuvo apmokėtas, tačiau niekur nenurodoma, kad dalis kainos buvo sumokėta grynaisiais pinigais ar atsiskaityta kitaip. Kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo veikla yra susijusi su automobilių pardavimu, todėl vieno iš automobilių pardavimas nepažįstamam asmeniui, neįsitikinus jo tapatybe ir mokumu(galėjimu atsiskaityti išrašytu čekiu), neįforminant pardavimo sandorio raštu, neatitinka apdairaus ir rūpestingo verslininko elgesio. Be to, ieškinyje nurodyta, kad asmuo, prisistatęs L. C. I., į ieškovą kreipėsi 2007-12-11, tačiau 2007-12-12 banko neapmokėtas čekis 15000EUR sumai yra išrašytas 2007-12-10, t.y. anksčiau nei buvo tartasi dėl automobilio pardavimo(b.l 94), o dėl pirkėjo apgaulės teisėsaugos organams yra pranešta tik 2007-12-17(b.l. 12), t.y. faktiškai jau po automobilio perpardavimo(2007-12-11) atsakovui, pripažįstant šią aplinkybę(b.l. 57). Todėl kolegija mano, kad nesant kompetentingo organo sprendimo, esamų byloje įrodymų (b.l. 5-14,15-23, 75-90, 94) nepakanka konstatuoti, jog ieškovas automobilį prarado dėl kito asmens nusikalstamų veiksmų. Šios aplinkybės negali patvirtinti ir byloje esantis 2008-02-13 draudimo kompanijos Les ASSURANCES FEDERALE patvirtinimas, nurodant, kad ginčo automobilis iš savininko yra pavogtas 2007-12-11(b.l. 84), kadangi draudimo kompanija neatlieka jokio tyrimo ir faktiškai tik patvirtino faktą, jog automobilio savininkui yra netaikomas draudimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178str.). Taigi, nenustačius, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo prarastas dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, o taip pat pripažinus, kad atsakovas E. P. IĮ ginčo automobilį įsigijo Belgijoje atlygintinai ir teismo yra pripažintas sąžiningu įgijėju, šis daiktas negali būti išreikalautas pagal ieškovo nurodytą Belgijos CK 2279str., kurį savo prasme atitinka ir LR CK 4.96str.1d.
Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-122/98, 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001).
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas, atmetant ieškinį (CPK 326str.1d.2p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 1,52,116, 130,134).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4117-294-2009 ir priimti naują.
Ieškovo Belgijos piliečio S. J.-M. R. R. G. ieškinį dėl daikto (automobilio) išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo Belgijos piliečio S. J.-M. R. R.G. Lt atsakovui E. P. IĮ 800,0Lt advokato pagalbos išlaidų ir 24,40Lt valstybei už procesinių dokumentų siuntimą pirmoje teismo instancijoje.
Priteisti iš ieškovo Belgijos piliečio S. J.-M. R. R. G. 2692,0Lt atsakovui E. P. IĮ bylinėjimosi išlaidų (advokato ir žyminio mokesčio) ir 12,55Lt valstybei už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinėje teismo instancijoje.