Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-03 · Civilinė byla Nr. 2A-824-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-03
Bylos Nr.
2A-824-302/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00782-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. Č., S. R., I. A.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centras
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-824-302/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00782-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 30.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. Č. , S. R. , I. A. , trečiasis asmuo VĮ Registrų centras, dėl žemės sklypų planų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. Č. , S. R. , I. A. (K.), kuriuo prašė:

pripažinti neteisėtomis ir panaikinti R. J. po geodezinių matavimų suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ribas, pagal planą, parengtą 2006-08-29 UAB „Geoteka“ (vykdytojas- geodezininkas K. K. ), panaikinti jų teisinę registraciją ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-29 įsakymą Nr. 2.3-11628-41;

pripažinti neteisėtomis ir panaikinti S. R. žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1080-4989, ir I. K. (I. A. ) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, suformuotas po geodezinių matavimų UAB Korporacijos „Matininkai“ (Vykdytojas geodezininkas J. F. ) ir panaikinti jų teisinę registraciją;

panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-26 įsakymą Nr. 2.3-2674-41;

pripažinti negaliojančia S. R. ir I. K. 2007- 05-15 žemės sklypo unikalus Nr. 4400-1080-4989, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3771 pagal CK 1.81 str., kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantį sandorį.

Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimu Nr. 41-12627 jai atkurtos nuosavybės teisės į 1,41 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4182-04000175, esantį (duomenys neskelbtini) , kuris buvo suformuotas pagal preliminarius matavimus, paženklintas riboženkliais ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Savičiūnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. gegužės mėn. 29 d. įsakymu Nr. 1796-41, pagrindu. 2005 metų antroje pusėje gretimo sklypo savininkė atsakovė D. Č. sklypų ribą žyminčius riboženklius perkėlė į ieškovės sklypo gilumą, atsitvėrė tvora ir taip neteisėtai užvaldė dalį ieškovės sklypo. Atsakovės D. Č. užsakymu UAB Korporacijos „Matininkai“ geodezininkas J. F. atliko jos žemės sklypo geodezinius matavimus. 2005 m. gruodžio 29 d. jai buvo pateiktas planas pasirašymui, tačiau išsiaiškinusi, kad šis planas įteisina ieškovės buvusių riboženklių atitraukimą iki neteisėtai pastatytos tvoros ir atkeltų kitų riboženklių, plano nepasirašė. Ieškovė kreipėsi į UAB „Geoteka“ dėl savo sklypo geodezinių matavimų, ir 2006-02-01 pasirašė žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo aktą po to, kai buvo apžiūrėtos ir aptartos jos senosios žemės sklypo ribos. Paaiškėjus, kad 2006-02-01 žemės sklypo planas su trūkumais, ir parengus naują 2006-08-29 sklypo planą, sklypo įregistravimas buvo atidėtas dėl blogai parengto plano. Tačiau planą koreguoti UAB „Geoteka“ atsisakė.

Po sklypo įregistravimo buvo atlikta ir atsakovės D. Č. sklypo naujų savininkių – jos dukters, S. R. ir I. K. (Nr. 363 ir Nr. 364) sklypų registracija, kas ieškovės teigimu, reiškė galutinį savavališkai atkeltų riboženklių ir ieškovės dalies sklypo užvaldymo įteisinimą. UAB „Geoteka“ matininkas-geodezininkas K. K. neturėjo teisės vadovautis UAB „Matininkai“ geodezininko J. F. , atsakovės S. R. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projektu, kuris buvo nesuderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi ir nesiremti Žemėtvarkos projektu, kurio pagrindu buvo įregistruotas ieškovės žemės sklypas viešame registre (CK 453 str. l d.) ir sklypo ribų nustatymo abrisu, kurie yra sudėtinė ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dalis. VAVA neturėjo teisės derinti patikslintą po geodezinių matavimų ginčo sklypo planą ir išleisti ginčijamą įsakymą, kurio pagrindu ginčo sklypas buvo įregistruotas. UAB „Geonorma“ parengtas žemės sklypo patikros planas pagal UAB „Geoteka“ 2006-08-29 plano koordinates, įrodo, kad ne visi posūkių taškai yra nužymėti riboženkliais, nes riboženkliai Nr. 22 ir 24 sutampa su tvora, pastatyta ant buvusios ieškovės žemės.. Tokiu būdu, žemės sklypo ribų paženklinimas ir sklypo savininko bei gretimų sklypų savininkų kvietimas dalyvauti paženklinime yra imperatyvios normos, kurių pažeidimas daro pagrindą ginčyti žemės sklypo planą ir kadastrinius duomenis CK 1.80 straipsnio pagrindu. Taip pat nurodė, kad ant savo žemės sklypo plano pasirašė iš esmės suklydus – ieškovė net neįtarusi, kad jis neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų ir kad valstybės institucijos, tuo labiau specialius įgaliojimus (licenciją) turinti įstaiga ir jos vykdytojas gali pasinaudoti jos neišprusimu ir nesiorientavimu žemės sklypų projektavimo dokumentuose. Kadangi ieškovės žemės sklypas po kadastrinių matavimų, taip pat gretimi sklypai po kadastrinių matavimų yra suformuoti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, tai šių žemės sklypų patikslinimai po geodezinių matavimų ir kadastro duomenys pripažintini neteisėtais ir naikintini bendraisiais civilinio kodekso sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.80 str.).

Šalies argumentai

Atsakovės D. Č. bei S. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 59-61, 96). Nurodė, kad 2005-03-24 pagal dovanojimo sutartį atsakovė D. Č. padovanojo savo dukrai atsakovei S. R. 1,7100 ha bendrojo ploto žemės sklypą kadastrinis adresas 4182/0400:291. UAB „Matininkai“ paruoštų dokumentų pagrindu 2006-03-15 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-345 pritarė žemės sklypo padalijimo žemėtvarkos projektui. Apie rengiamą projektą ieškovė žinojo. Pagal 2006-05-05 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą Nr. 3, nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesta dalyvauti, bet atsisakė pasirašyti šį aktą nenurodama priežasčių. 2007-03-26 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2674-41 buvo patvirtintas žemės sklypo padalijimo projektas ir 1,7100 ha dydžio žemės sklypas buvo padalintas į skl. Nr. 291-1 - 0,7100 ha žemės ir skl. 291-2 - 1,0000 ha žemės. 2007-05-15 atsakovė S. R. pardavė 1,0000 ha žemės sklypą atsakovei I. K. . Atsakovės S. R. 0,7100 ha žemės sklypas Nr. 291-1 ir I. K. 1,0000 ha žemės sklypas Nr. 291-2 (toliau bendrai vadinami sklypu 4182/0400:291) ribojasi su ieškovės R. J. žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2006-08-30 ieškovės R. J. plane paženklintą ribą skaičiai 10, 9, 8, 22, 23, 24, 25, 7, 6. Sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 1,7100 ha) užregistruotas VĮ Registrų centro Vilniaus filiale 2004-10-15, atsakovės laiko save teisėtomis savininkėmis.

Atsakovė I.A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 42-43, 103-104). Nurodė, kad sklypo ar sklypų savavališkos registracijos Registrų centre ji neatliko, savavališkai svetimo sklypo neužvaldė, sklypų suformavime po geodezinių matavimų nedalyvavo. Savo žemės sklypo pirkimą 2007-05-15 d. ir žemės sklypo ribas laiko teisėtomis. Prašymas panaikinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre neturi jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinio netenkino.

Teismas, nustatęs, kad UAB „Geoteka“ parengtame žemės sklypo plane (sklypo plotas 14400 m²) ieškovė, t.y. šio sklypo savininkė, R. J. 2006-08-30 pasirašė, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2006-02-01 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka (b.l. 8-9), iš šio plano matyti, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, ieškovės sklypas sutampa su atsakovių sklypo ribomis (S. R. , T. M. , J. A. ), nei ieškovė, nei sklypų savininkai pasirašę aktą jokių pastabų nenurodė, ieškovė po akte išdėstytu turiniu ir žymos „sutinku“ pasirašė 2006-02-08, minėtame akte taip pat yra Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos L. G. 2006-09-04 parašas, patvirtinantis, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus, sprendė, kad abejoti esamais duomenimis nėra jokio pagrindo.

Teismas nenustatė, kad 2005-03-24 sutartis, kuria V. Č. ir D. Č. padovanojo dukrai S. R. 1,7100 ha bendro ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Savičiūnų kadastrinė vietovė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 75-76), prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Pasisakydamas dėl žemės sklypo padalinimo, teismas nurodė, kad nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog S. R. 1,7100 ha dydžio žemės sklypo padalijimas prieštaravo įstatymui ar yra neteisėtas, nes ieškovės sklypo ribos ir koordinatės po šio sklypo padalinimo Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-26 įsakymu Nr. 2.3-2674-41 „Dėl S. R. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. 4182/0400:291) kadastro duomenų patikslinimo“ nepasikeitė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad ieškovė niekuo nepagrindė reikalavimo panaikinti 2007-05-15 S. R. ir I. K. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį kaip prieštaraujančią geros moralės principams, jis konstatavo, kad šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios sutarties sudarymui ir vykdymui. Tai, kokią informaciją atskleidė sutarties šalys, yra šalių diskrecijos teisė, kuri negali būti aiškinama ieškovės naudai kaip neatitinkanti geros moralės principų. Kainą šalys suderėjo ir abi yra patenkintos esama sutartimi.

Teismas, įvertinęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus surašytą Žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktą Nr. 85, atsižvelgdamas į tai, kad UAB “Geoteka“ atliktas R. J. žemės sklypo planas skiriasi nuo abriso, tačiau šalia esantys sklypai suformuoti būtent pagal jau atliktus matavimus ir „Geoteka“ ir „Matininkai“ atliktus matavimus ir juos suderinus, sprendė, kad laikantis 2000-05-30 abriso duomenų, kuris buvo tik sklypų projektas, tektų keisti visų aplinkinių žemės savininkų sklypų kadastrinius duomenis, o tai reikštų tolimesnių ginčų atnaujinimą tarp žemės savininkų, naujų išlaidų, darbo sąnaudų ir teisminių nagrinėjimų ateityje sukėlimą vien tik dėl minėtos aplinkybės, todėl padarė išvadą, kad ši aplinkybė neduoda pagrindo naikinti ieškovės nurodomus Vilniaus apskrities viršininko įsakymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neobjektyvus, neteisingas ir neparemtas nei galiojančia teismų praktika, nei bendrais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais(CK 1.5 str.), nes iš esmės ieškovė jau seniai turi nuosavybėje įregistruotą 1,44 ha žemės sklypą, kuris ne tik nesumažėjo, bet ir realiai padidėjo 0,03 ha.

Teismas nesivadovavo UAB „Geonorma“ sudarytu žemės sklypo patikros planu, nes jis nesusijęs su ginčo šalimis, nei su pareikštais reikalavimais.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė D. Č. dar iki nuosavybės įregistravimo perkėlė riboženklius ir pasistatė tvorą. Tokio sutapimo, kad pastatyta tvora sutaptų su vėlesniais skirtingai suinteresuotų šalių matininkų planais logiškai paaiškinti negalima.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės D. Č. yra akivaizdūs asmeniškumai (2007-10-22 ieškovė tik susitaikiusi išvengė baudžiamosios atsakomybės dėl D. Č. sumušimo (b.l.106)), kad byloje yra bylinėjamasi ne vien dėl administracinių aktų panaikinimo, bet ir dėl kitų sandorių panaikinimo, kuriais siekiama šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pakeitimo, kas būtų neracionalu, sukeltų nestabilumą susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtomis suformuoto žemės sklypo unik. Nr.418204000175 ribas, pagal planą, parengtą 2006-08-29 d. UAB „Geoteka“, panaikinti jų teisinę registraciją ir panaikinti 2006-11-29 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr.2.3-11628-41, nėra objektyvaus pagrindo, kadangi jis yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovė R. J. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas negynė jos nuosavybės teisės į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) .

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo planas, parengtas UAB „Geoteka" skiriasi nuo ieškovei priklausančio sklypo ribų aprašymo (abriso), ir tuo pačiu nurodė, kad „laikantis 2000-05-30 abriso duomenų, kas buvo tik sklypų projektas, tektų keisti visų aplinkinių žemės savininkų sklypų kadastrinius duomenis ...". Apeliantės manymu, teismas yra neteisus priėjęs tokios išvados, nes tik panaikinus ginčo planų geodeziniais matavimais patikslintus duomenis, atsirastų galimybė reikalauti iš UAB „Geoteka" permatuoti ir atstatyti riboženklius tik bendroje su atsakovėmis D. Č. , S. R. ir I. K. (A.) priklausančių sklypų riboje. Ši ginčo riba yra ginčo plane (b.l. 8,9,10 ) pažymėta posūkių taškais: 6 (Koordinačių sistema LKS-94 R , x- 6049720.34; y- 600494.39), 7 ( x- 6049715.97 ir y-600480.34),8-( x- 6049626.60 ir y- 600192.85) . Šios bendros ribos pakeitimas neturėtų įtakos kitų išorinių sklypų riboms.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad ji nepateikė įrodymų dėl tvoros, kuri buvo pastatyta ant jos žemės dar nepatvirtinus geodeziniais matavimais patikslintų atsakovių sklypų ribų. Teismui šį faktą ji grindė UAB „Geonorma" patikros planu ir UAB „Geonorma" raštu „Dėl žemės sklypo kad. Nr. 4182/0400:0175 riboženklių patikrinimo su žemės sklypo patikros planu Ml: 1000 ir ginčo planų parengimo ir suderinimo datomis. Būtent šie dokumentai įrodo, kad pagal UAB „Geoteka" 2006-08-29 plano koordinates ne visi posūkių taškai yra nužymėti riboženkliais, nes sklypo riboženkliai plane pažymėti Nr. 22 ir 24 sutampa su tvora. Atsakovės D. Č. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas M I: 2000 buvo parengtas korporacijos „Matininkai" vykdytojo J. F. dar 2005-12-20, šio projekto ieškovė nepasirašė, nes jis įteisintų savavališkai pastatytą tvorą. Tai įrodo teismui pateiktas šio plano ribų paženklinimo- parodymo aktas, surašytas 2006-05-05, kurio ji nepasirašė dėl tos pačios priežasties. Kitų įrodymų, kad ieškovės sklypo ribos buvo pažeistos atkeliant riboženklius ir pastatant ant jos sklypo dalies tvorą ji negalėjo pateikti teismui tik todėl, kad jos skundas, rašytas Vilniaus apskrities viršininko administracijai, nebuvo perduotas Vilniaus rajono savivaldybei pagal paskirtį administracinės teisės pažeidimo aktui surašyti ir spręsti. Ji taip pat pateikė 2006 m. gegužės 16 d. prašymą su žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktu 2006-05-31 Nr. 85. Tokiu būdu apeliantė mano, kad įrodymų, jog tvora buvo neteisėtai pastatyta ant jos žemės sklypo, užteko.

Apeliantė nurodo, kad teismas, sprendime remdamasis tuo, kad ieškovė 2006-08-30 pasirašė, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2006-02-01 žemės sklypo paženklinimo- parodymo akte ir nustatytu plotu sutinka (b.l. 8-9), nekreipė dėmesio į jos paaiškinimus, kad ant savo žemės sklypo plano ieškovė pasirašė iš esmės suklydusi ir dėl to jos parašas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 str. 2 d. pagrindu. Ji, pasirašydama šį planą, net neįtarė, kad jis neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų ir kad valstybės institucijos, tuo labiau specialius įgaliojimus (licenciją) turinti įstaiga ir jos vykdytojas gali pasinaudoti jos neišprusimu ir nesiorientavimu žemės sklypų projektavimo dokumentuose. Be to, ieškovės parašas turėtų būti pripažintas negaliojančiu dar ir todėl, kad šio plano pateikimu pasirašymui buvo siekiama apeiti įstatymą ir šis tikslas buvo pasiektas.

Apeliantė nesutinka su teismo konstatuotu, kad jos teisės nėra pažeistos, nes jai preliminariais matavimais suformuotas sklypas nesumažėjo po geodezinių matavimų, bet dar padidėjo 0,03 ha. Tačiau teismui pateiktas UAB „Geonorma" patikros planas įrodo, kad tas padidėjimas susidaro iš kitos sklypo pusės, kurios apeliantė neginčija, riboženklį Nr. 3 nukėlus į tvenkinio vandenis, o gerą dirbamos žemės gabalą, kuris jos nuomone, jos pačios apmatavimais sudaro 20,00 arų, priskyrus atsakovių sklypams. Ginčo planuose nurodytų taškų koordinatės neatitinka sklypo posūkių taškų natūroje ir dėl to ji negali įrodyti ženklaus sklypo sumažėjimo.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji niekuo nepagrindė savo reikalavimo pripažinti negaliojančia atsakovių S. R. ir I. K. 2007-05-15 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pirkimo - pardavimo sutartį nr. 3771. Ji nesutikdama su žemės sklypo ribomis, nepasirašė atsakovės pateikto Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto 2006-05-05 Nr. 3, taip pat nepasirašė ji ir S. R. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto. Todėl atsakovė yra neteisi teigdama, kad pretenzijų į jos sklypą niekas neturi. Šios sutarties 7.3 punkte taip pat nurodyta, kad sutarties šalys atskleidė visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui. Visos informacijos atskleidimas apie esantį ilgametį ginčą dėl sklypo ribų, įtakojo sklypo pardavimo kainą. Vieno hektaro žemės sklypas prie tvenkinio netoli Vilniaus parduotas už 9000,00 litų, kai vidutinės rinkos vertė pagal 2007-05-14 Registrų centro pažymą buvo 38 200,00 litų. Iš to galima daryti išvadą, kad tiek pardavėja ( atsakovė S.R.) tiek ir pirkėja I, A. (K.) žinojo visas ginčo aplinkybes ir prisiėmė nepamatuotą riziką parduodamos ir pirkdamos neteisėtai suformuotą žemės sklypą, kas sudaro pagrindą, numatytą Civilinio kodekso 1.81 straipsnyje, minėtą pirkimo -pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Teismui atmetus ieškinį liko neapgintos ieškovės pažeistos teisės į jai atmatuotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre ir penkerius metus valdytą nuosavybės teise žemės sklypą ir įteisintos atsakovės D. Č. savavališkai pažeistos mano sklypo ribos, kurių atitaisymas yra negalimas nepripažinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ginčo planų neteisėtais ir nepanaikinus jų teisinės registracijos.

Atsiliepimas

Atsakovė I.A. (K.) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą visapusiškai ištyrės ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, aiškiai pasisakęs, kuriuos priima ir kuriuos vertina kritiškai, o apeliacinis skundas grindžiamas tik prielaidomis ir interpretacijomis nepagrįstai kaltinant teismą neteisingu įrodymų vertinimu.

Šalies argumentai

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas negynė jos teisių, nes jokio jos teisių pažeidimo nebuvo. Jeigu teismas patenkintų ieškinį, ieškovės žemės sklypas padidėtų 20 arų be jokio teisinio pagrindo, o atsakovų žemės sklypas atitinkamai sumažėtų 20 arų, taigi sumažėtų ir atsakovių nuosavybės teisė į žemę apimtis, o ieškovės – padidėtų. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad formalus 2000-05-30 abriso duomenų laikymasis priverstų keisti visų aplinkinių žemės savininkų sklypų kadastrinius matavimus, dėl ko kiltų nauji ginčai tarp žemės sklypų savininkų, atsirastų papildomos išlaidos šalims bei kiltų teisminiai ginčai. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančia teismų praktika analogiškose bylose.

Atsiliepimas

Atsakovės D. Č. ir S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą analogiškais kaip ir atsakovės I. A. (K.) argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantė siekia, kad po kadastrinių matavimų suformuotos jos žemės sklypo ribos būtų pripažintos neteisėtomis, su ribų nustatymu susiję priimti dokumentai būtų panaikinti bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad ieškovei R. J. nuosavybės teise priklauso 1,4400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) , kuris VĮ Registrų centre įregistruotas Apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimo pagrindu (b.l. 6-7), kurio registracija galioja nuo 2007-03-06. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytos kadastro žymos, kad minėtas žemės sklypas suformuotas, jis įregistruotas remiantis 2000-05-29 Žemės reformos žemėtvarkos projektu Nr. 1796-41 (įrašas galioja nuo 2000-05-29); nuo 2007-03-06 galioja žyma, kad po geodezinių matavimų žemės sklypo plotas padidėjo 0,03 ha (įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2006-11-29 įsakymas Nr. 2.3-116-41) (b.l. 7). 2006-02-01 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. 1 atlikus žemės sklypo ribų paženklinimą dalyvavo R. J. bei gretimų žemės sklypų savininkai, R. J. jokių pastabų dėl surašyto akto nepareiškė (b.l. 12). 2006-05-17 R. J. prašymo pagrindu buvo atliktas žemės naudojimo vietoje patikrinimas ir 2006-05-31 surašytas aktas (b.l. 15-16), kuriame patikrinus žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , ribą, nustatyta, kad žemės sklypų bendroje riboje pastatyti ribos taškai – metaliniai strypai dvigubi, 2 m atstumu tarp jų. Jame pasiūlyta patikslinti R. J. žemės sklypo planą, kadangi UAB „Geoteka“ vykdytojas matuojant žemės sklypo (Nr. 252-4) planą nesilaikė sklypo abrise surašytų išmatavimų, neparodė riboženklių prie tvenkinio“. 2006-08-30 R. J. pasirašė žemės sklypo plane, kurį 2006-08-29 parengė UAB „Geoteka“ vadovaudamasis 2006-02-01 žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktu (b.l. 8), sklypo ribos pagal šį planą pažymėtos kadastro žemėlapyje ir įregistruotos 2007-03-06, nurodant, kad žemės sklypas padidėjo 0,03 ha po geodezinių matavimų.

Apeliantė nurodo, kad po kadastrinių matavimų, kuriuos atliko jos užsakymu UAB „Geoteka“, jos žemės sklypo ribos, kurios buvo nustatytos preliminariais matavimais, nebuvo atstatytos, ir naujai paženklintos, nors ji, pasirašydama 2006-02-01 žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo aktą, tikėjosi, kad šios ribos bus atstatytos, tokiu būdu nurodo, kad ji pasirašė šį aktą iš esmės suklydus, todėl prašo pripažinti neteisėtu „Geoteka“ 2006-08-29 parengtą planą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti šio jos reikalavimo.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam ar būsimam savininkui, taip pat gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Geoteka“ ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas paženklino dalyvaujant ieškovei ir gretimų sklypų savininkams, jiems nepareiškus jokių pastabų. Ieškovė, kurios prašymu buvo atliekami šie kadastriniai matavimai, pasirašydama savo sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, patvirtino, kad sutinka su tokiomis jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribomis, kurios nurodytos minėtame akte. Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti ieškovės po geodezinių matavimų suformuoto žemės sklypo ribas pagal 2006-08-29 UAB „Geoteka“ parengtą planą tuo pagrindu, kad ieškovė iš esmės suklydo pasirašydama 2006-02-01 žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo aktą, nėra teisinio pagrindo. Suklydimas, kaip nurodoma teismų praktikoje, – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės nurodomų aplinkybių, jos paaiškinimų, ji žinodama apie tai, kad jos žemės sklypo riboženkliai buvo atitraukti, nes, pasak ieškovės, 2005 m. gretimo sklypo savininkė D. Č. jų sklypų ribą žyminčius riboženklius perkėlė į ieškovės sklypo gilumą, atsitvėrė tvora ir tokiu būdu neteisėtai užvaldė dalį jos sklypo, dalyvavo UAB „Geoteka“ atliekant jai priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, ir surašant 2006-02-01 žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo aktą, apžiūrėjo ir aptarė su vykdytoju senąsias žemės sklypo ribas, ir pasirašė aktą. Tokios aplinkybės, kolegijos vertinimu, negali būti pagrindu pripažinti, kad ieškovė pasirašė minėtą aktą suklydimo įtakoje, nes ji turėjo objektyvias galimybes įsitikinti tuo, kokios jos žemės sklypo ribos yra nustatytos ir paženklintos atliekant geodezinius matavimus, o vėliau sudarant planą. Pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo padaryti išvadai, kad ieškovė suklydo dėl paties sutikimo esmės, nes ji, kaip matyti iš bylos medžiagos, puikiai žinojo, kokiu tikslu yra sudaromi geodeziniai matavimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad po minėto akto surašymo, ieškovės ir D. Č. prašymais 2006-05-31 žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo 2006-04-20 planą matavo UAB „Geoteka“ vykdytojas K. K. nesilaikydamas sklypo abrise surašytų išmatavimų, neparodydamas riboženklių prie tvenkinio, todėl šį planą siūlytina patikslinti (b.l. 16), tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki to momento, kai buvo įregistruoti žemės sklypo kadastriniai duomenys viešame registre, ji nesikreipė į UAB „Geoteka“ dėl jos žemės sklypo ribų patikslinimo, bent jau tokių duomenų į bylą nėra pateikta, todėl kolegija sprendžia, kad yra labiau tikėtina, kad ieškovė su tokiomis žemės sklypo ribomis, kokias užfiksavo UAB „Geoteka“ sutiko, aiškiai išreikšdama savo valią parašu (2006-08-30) pasirašydama 2006-08-29 parengtą planą (b.l. 8). Tokią jos valią taip pat patvirtina ir byloje esantys duomenys apie tai, kad parengtas planas 2007-03-06 buvo įregistruotas kadastro duomenų bazėje.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė užsakė atlikti geodezinius matavimus UAB „Geoteka“, ši įmonė nustatė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, šie duomenys, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ne be ieškovės valios buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Šie duomenys buvo pagrindu atlikti ir derinti kitų kaimyninių sklypų tiksliuosius kadastrinius matavimus. Į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad ieškovė nuo UAB „Geoteka“ plano parengimo iki jo įregistravimo kadastro duomenų bazėje, taip pat iki kreipimosi į teismą dienos su šioje byloje reiškiamais reikalavimais, būtų ginčijusi šios įmonės suteiktas paslaugas, reikalavusi iš vykdytojo atlikti žemės sklypo geodezinių matavimų patikslinimus ir pan.

Apeliantė nurodo, kad buvo pažeistos imperatyvios normos, nes nebuvo atstatyti anksčiau paženklinti žemės sklypo ribų riboženkliai, todėl toks pažeidimas sudaro pagrindą ginčyti žemės sklypo planą ir kadastrinius duomenis CK 1.80 str. pagrindu, numatančiu, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nesutinka su po geodezinių matavimų nustatytomis jos žemės sklypo ribomis, nes, anot jos, ribos skiriasi nuo žemės sklypo ribų, nustatytų šio žemės sklypo abrise. Pažymėtina, kad žemės sklypo įgijimo ieškovės nuosavybėn pagrindas buvo Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-20 sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,41 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Savičiūnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-05-29 įsakymu Nr. 1796-41, pagrindu. Apeliantė neginčija nuosavybės teisių atkūrimo metu priimtų administracinių aktų, taip pat žemėtvarkos projekto, kuriame buvo užfiksuoti preliminarūs matavimai, ir kurie įregistruoti viešame registre. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, jog Kadastro žemėlapis rengiamas ir tikslinamas naudojantis georeferencinių duomenų bazėmis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei vadovaujantis žemės sklypo planu, t. y. pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą brėžinį, kuriame yra pažymėtos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Ta aplinkybė, kad žemės sklypo abrise, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą pripažinti įregistruotas registre žemės sklypo ribas neteisėtomis, nurodytos žemės sklypo ribos skiriasi nuo po tikslių geodezinių matavimų parengto jos žemės sklypo plane nurodytų ribų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, nes žemės sklypo abrisas, kuriuo remiasi ieškovė, nėra pakankamas įrodymas tokiai išvadai, nes jame nurodyti tik preliminarūs duomenys ir nenurodytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, kad UAB „Geoteka“ parengtas žemės sklypo planas prieštarautų minėtiems ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo dokumentams, pripažintina, kad šis žemės sklypo planas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir yra teisėtas bei galiojantis.

Nustačius, kad pripažinti neteisėtomis ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas nėra pagrindo, teisiškai netikslinga pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kitais ieškovės pareikštais reikalavimais, kurie pripažintini išvestiniais, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinami ir kiti – išvestiniai reikalavimai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Atsakovė I. A. (K.) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Lt (b.l. 149), o atsakovė D. Č. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Lt (b.l. 155), todėl šios sumos priteistinos joms iš apeliantės visa apimtimi, nes šie dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pagal 8.11 p. bei Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 d. kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) I. A. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt, o D. Č. , a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski