Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. V. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nutarties, kuria atmestas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. V. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nutartimi, sustabdžius baudžiamosios bylos Nr. 1-129-304/2010 dėl V. V. grasinimo antstoliui V. D. pagal BK 287 str. 1 d. nagrinėjimą, V. V. paskirtas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas. 2010-12-22 teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas VĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nutartimi atmestas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo V. V. į ambulatorinį stebėjimą ir priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas V. V. pratęstas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad V. V. galima atlikti psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje. Taip pat nurodė neturintis duomenų dėl kardomosios priemonės V. V. baudžiamojoje byloje taikymo, todėl darant prielaidą apie suėmimą, stacionarinis stebėjimas negali būti pakeistas į ambulatorinį. Be to, teismas nutartyje pažymėjo, kad VĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė turi pranešti Telšių rajono apylinkės teismui apie V. V. psichikos pasikeitimą, kad būtų galima užbaigti baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Skundu V. V. nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nutartimi. Pažymi, kad iš Telšių rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nutarties matyti, kad pagrindas taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones yra teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-18, todėl nesuprantami nutarties teiginiai apie tai, kad nebuvo atlikta ekspertizė ir būtina ją atlikti. Taip pat skundu keliamas klausimas dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo, viską paliekant spręsti Telšių rajono apylinkės teismui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2011-07-01 nutartimi pagrįstai V. V. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nors gydytojų psichiatrų komisija 2011-05-26 priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 174 nurodė, kad V. V. psichikos būklė stabiliai pagerėjusi ir rekomendavo stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į ambulatorinį stebėjimą, vien šios išvados sprendimo dėl ambulatorinio stebėjimo priėmimui nepakanka, nes medikų išvada tai taip pat turi būti vertintina ir BK 98 straipsnio kontekste. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Nagrinėjamu atveju, sutinkamai su minėta medikų išvada, po V. V. stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėjo, dėl ko, gydytojų manymu, jį toliau galima gydyti ambulatoriškai. Tačiau gydytojų rekomendavimas stacionarinį stebėjimą keisti į ambulatorinį nėra tapatus 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai nuostatai dėl galėjimo toliau ambulatoriškai gydytis, nes pastarąjį galėjimą rodo ne tik medikų išvada dėl asmens psichinės būklės, bet ir kitų sąlygų buvimas, pavyzdžiui, tinkamos gyvenamosios vietos turėjimas, asmens, kuris galėtų prižiūrėti psichinį ligonį, buvimas ir kt.. Tuo tarpu iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nors ir yra V. V. mamos prašymas jame nurodant apie jos turimą butą, tačiau medžiagoje taip pat yra duomenys apie tai, kad pati V. V. mama taip pat turi psichikos sutrikimų, kas rodo jos netinkamumą rūpinantis sūnumi.

Medicininės apžiūros išvadoje nėra konstatuota, kad V. V. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs. Teismui pateiktieji duomenys leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą minėto paciento būklės gerėjimą, kas nereiškia pasveikimo ar pavojingumo sumažėjimo (arba išnykimo). Vien psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Todėl atsižvelgdamas į visas aplinkybes, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai V. V. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

Priešingai nei teigiama skunde, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo klausimas nepaliktas spręsti Telšių rajono apylinkės teismui, o kaip reikalauja BPK 405 str. 4 d, priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimą sprendė teismas pagal šios priemonės taikymo vietą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Telšių rajono apylinkės teismui nagrinėjant bylą dėl V. V. veiksmų, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-18 buvo nustatytas V. V. procesinis neveiksnumas, t.y. negalėjimas šiuo metu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiame akte taip pat nurodyta, kad po pravesto V. V. gydymo bus galima atsakyti į kitus nutartyje, kuria paskirta ekspertizė, pateiktus klausimus. Byla buvo sustabdyta iki V. V. pasveiks. Šios aplinkybės rodo, kad ekspertizės aktu Nr. 75U-II-18 buvo išspęsti ne visi Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjamai bylai svarbūs klausimai, jie bus galimi šiame (Telšių) teisme spręsti BPK 406 str. 1 d. numatyta tvarka gavus gydytojų komisijos išvadą apie V. V. pasveikimą. Tokios išvados šiuo metu nėra, yra tik išvada apie V. V. psichinės sveikatos būklės pagėrėjimą, todėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nutarties išvada, kad V. V. galima atlikti psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje yra perteklinė, išeinanti už priverčiamosios medicinos poveikio priemonės pakeitimo klausimo sprendimo ribų, todėl ji iš nutarties šalintina.

Remiantis aukščiau išdėstytu, skunde nurodytais motyvais naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nutartį ar ją keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-01 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.