Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei – Valaitei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

nuteistajam A. J. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. J. pripažintas recidyvistu.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. J. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateikto apeliacinio skundo turinio jame nėra ginčijama nuteistojo A. J. kaltė, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme prašant ją švelninti, bei peržiūrėti bausmių bendrinimo klausimą. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje padarymo. Pagal BK 242 straipsnį, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nors pirmosios instancijos teismas A. J. paskyrė griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos šiuo atveju buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to A. J. buvo nubaustas per griežtai.

9. Vertinant A. J. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į stadiją – nusikalstama veika baigta, į kaltės formą – tiesiogine tyčia. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atitinkamai įvertino ir A. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teisiamas 7 kartą, naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymą, baudos nesumokėtos. Šie duomenys rodo, kad A. J. turi neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o tai leidžia spręsti apie susiformavusias jo antivisuomenines vertybines orientacijas. Matyti, kad iš ankstesnių teistumų ir paskirtų bausmių tinkamos išvados nėra daromos, poelgiai neanalizuojami, naujos veikos daromos atliekant bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, pastarajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir šios bausmės dydį nustatė kiek didesnį, nei sankcijoje numatytas minimalus – 9 mėnesius laisvės atėmimo. Be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas sumažino vienu trečdaliu, ir paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę kuri, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, yra teisinga ir ne per griežta.

11. Šiuo atveju bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. J. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Apeliantas turėdamas kalėjimo administracijos pasitikėjimą bei žinodamas apie iš jo reikalaujamą elgesį, apie jam gresiančią atsakomybę pažeidus įsipareigojimą nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą, pats pasirinko teisei priešingą veiką, todėl tik A. J. skirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde savo nusikalstamus veiksmus bando pateisinti noru pamatyti savo vaiką, tačiau tokie deklaratyvūs argumentai vertintini tik kaip bandymas sušvelninti kilusią baudžiamąją atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo nuteistajam A. J. skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dar labiau švelninti. Šiame kontekste pažymėtina, jog A. J. į bausmės atlikimo vietą buvo sugrąžintas tik po daugiau nei mėnesio laiko, kai turėjo sugrįžti į įkalinimo įstaigą iš laikino išvykimo į darbo vietą. Toks žymus laikotarpis rodo A. J. sąmoningus, tyčinius veiksmus elgtis priešingai teisės aktų reikalavimams. Šią išvadą be kita ko sustiprina ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, A. J. būdamas laisvėje, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpyje nuo 2025 m. liepos 21d. iki jo pristatymo į įkalinimo įstaigą 2025 m. rugpjūčio 28 d., be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę, psichiką veikiančią medžiagą, tai yra 2025 m. rugpjūčio 28 d. apie 13 val. 20 min. jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kalėjimo pareigūno, įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnyje, kadangi buvo kilęs įtarimas, kad asmuo yra akivaizdžiai apsvaigęs (oda pabalusi, akių vyzdžiai išsiplėtę, stovėsena-svyruoja, yra pirštų virpėjimas, susijaudinęs, alkoholio kvapo nėra), (duomenys neskelbtini) kalėjimo patalpose jam buvo pasiūlyta atlikti narkotikų testą vienkartiniu narkotinių medžiagų poli testu (Multi-Drug 16), galiojimo data iki 2026 m. lapkričio mėn. naudojamu įkalinimo įstaigose. Nuteistajam sutikus buvo atliktas tyrimas vienkartiniu poli testu, tyrimo rezultatas buvo teigiamas kokainui (COC), marihuanai (THC) ir mefedronui (MCAT). Nuteistasis, vartodamas laisvėje narkotinę, psichiką veikiančią medžiagą be gydytojo paskyrimo ir jau būdamas baustas už tos pačios rūšies pažeidimą, savo veiksmais įvykdė pažeidimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta 150 Eur bauda. Kaip matyti A. J. teiktame paaiškinime sutiko vartojęs draudžiamas medžiagas (1 t., b. l. 142) Visa tai tik dar kartą patvirtina, jog A. J. pasirinktas neteisėtas elgesys nebuvo įtakojamas išimtinai tik geranoriškų ketinimų, susijusių su noru pamatyti, bei pabendrauti su savo vaiku.

12. Apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, reikšmingų bausmės individualizavimui bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė jokių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. J. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

13. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas spręsdamas atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo klausimą atsižvelgė į tai, jog A. J. nusikalstamą veiką padarė, atlikdamas 2025 m. vasario 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau svarbu tai, kad A. J. yra nuteistas ir 2025 m. spalio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalies pagrindu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 26 d. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir 38 MGL (1900 eurų) bauda, jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 38 MGL (1900 eurų) bauda. Į atliktą bausmę įskaitytas laikas, atliktas pagal 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį: viena para, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 6 d. iki 2025 m. vasario 26 d., taip pat atliktos bausmės laikas nuo 2025 m. vasario 26 d. iki 2025 m. spalio 28 d. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad minėtas nuosprendis įsiteisėjo tik 2025 m. lapkričio 19 d., kuomet skundžiamas nuosprendis šioje byloje priimtas 2025 m. lapkričio 17 d., taigi akivaizdu, jog esant neįsiteisėjusiam nuosprendžiui bausmių bendrinimo klausimas nebuvo galimas, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo. Taigi, priešingai nei mano nuteistasis, apylinkės teismo sprendimas nebendrinti atskirais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių yra teisėtas ir pagrįstas. Kolegija su apylinkės teismo motyvais sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus.

14. Šiuo atveju nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui turės išspręsti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, esant paties nuteistojo prašymui ar bausmę vykdančios institucijos teikimui (BPK 347 straipsnis, 362 straipsnio 4 dalis).

15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, pateiktą apeliacinį skundą, aplinkybių, teikiančių pagrindą skundą tenkinti ir švelninti nuteistajam skirtą bausmę nenustatė, todėl A. J. apeliacinis skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

17. Kauno apygardos teisme 2026 m. sausio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 16 d. pažyma Nr. APD-2026-00610 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 93,75 Eur už nuteistajam A. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese (2 t., b. l. 64-67). Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Kauno apygardos teismui buvo pateikta po to, kai teisėjų kolegija 2026 m. sausio 14 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo A. J. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 16 d. prašymą iš nuteistojo A. J. išieškoti 93,75 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.