Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini, deklaruota – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 10 parų arešto bausme. To paties teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R., neturėdamas teisėto pagrindo, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo suradęs pamestą ir nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. sausio 16 d. 08.55 val. laikė su savimi fizinio asmens dokumentą – E. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kol ją panaudojo 2020 m. sausio 16 d. 08.55 val. (duomenys neskelbtini, pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ konduktoriui-kontrolieriui R. G..

Kaltinamasis K. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dokumentą rado 2020 m. sausio 15 d. apie 23.00 val. prie (duomenys neskelbtini. Dokumentas buvo išduotas E. L. vardu, tai buvo asmens tapatybės kortelė. Dokumentą įsidėjo į kišenę ir kitą dieną, tai yra 2020 m. sausio 16 d. apie 09.00 val. įlipus į autobusą Nr. 23, jį patikrino kontrolierius, jam nurodė, kad nepirko autobuso bilieto ir neturi nuolatinio. Kontrolieriai jį išlaipino iš autobuso ir nusivedė prie automobilio, ten kontrolierius pareikalavo pateikti asmens tapatybės dokumentą baudai išrašyti, jis iš kišenės ištraukė asmens tapatybės kortelę ir pateikė. Netrukus jie jam pasakė, kad reikia sėsti į autobusiuką ir pasakė vienas kitam, kad reikia iškviesti policiją. Kai atvyko policija, paaiškino, kas atsitiko, o ir pats suprato, kad padavė ne tą dokumentą. Jis kontrolieriams pateikė savo dokumentą, pagal kurį jam išrašė baudą, o atvykusi policiją jį sulaikė (b. l. 82, 83). Papildomai apklaustas K. R. paaiškino, kad kai 2020 m. sausio 15 d. prie Kauno autobusų stoties (duomenys neskelbtini), rado svetimą asmens tapatybės kortelę, ją įsidėjo į kairę kelnių ar striukės apatinę kairę kišenę. Savo asmens dokumentus nešiojasi atskirai piniginėje, kurią laiko viršutinėje kairėje striukės kišenėje. 2019-01-16 kontrolieriui pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę norėdamas, kad bauda būtų surašyta kitam asmeniui, negalvojo, kad už tai bus baudžiamoji byla. Ne savo dokumentą pateikė kontrolieriams apgalvotai, labai gailisi dėl savo veiksmų, pripažįsta visiškai (b. l. 88).

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys.

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra buvęs (duomenys neskelbtini), nes jaunystėje po mokslų dirbo ten, tai paveikė jo sveikatą. 7 metus yra gydytas įvairiose gydymo įstaigose ir jo atmintis yra sutrikusi. Atsimena tai, kas buvo prieš keliasdešimt metų geriau nei tai, kas buvo vakar ar praėjusią savaitę. Šiuo meta gyvena nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri grąžinta, jis pasigedo penktadienį, jam tai priminė nakvynės namų socialinė darbuotoja. Kaip tiksliai jis prarado savo asmens tapatybės kortelę, nežino. Jam nepažįstamas ir negirdėtas K. R. (b. l. 25).

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) konduktoriumi-kontrolieriumi. 2020-01-16 pamainą pradėjo 06.00 val. Maždaug nuo 07.00 val. kartu su kolege G. K., kolega A. S. dirbo autobusų sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini) 08.54 val. įlipo į maršrutinį autobusą Nr. (duomenys neskelbtini) , garažiniu Nr. (duomenys neskelbtini) . Autobusu važiavo asmuo, neturintis keleivio bilieto, dėl to jis paprašė jo pateikti savo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo jam pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą E. L. vardu. Asmenį nusivedė į jų tarnybinį automobilį, kuriame pradėjo pildyti Administracinių nusižengimų protokolą. Pradėjus pildyti protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalies 25 punkto pažeidimo, jis pastebėjo, kad autobusu be bilieto važiavęs asmuo iš bendrų veido bruožų visai nepanašus į asmenį asmens tapatybės kortelėje. Dėl to jis paprašė asmens nurodyti savo vardą, pavardę ir gimimo metus, jis atsakė „E. L., gimęs kažkur apie (duomenys neskelbtini) metus“. Suprato, kad asmuo pateikė ne savo tapatybės kortelę ir liepė jam pateikti savo dokumentą. Jis jam pateikė savo asmens tapatybės kortelę, išduotą K. R. vardu, gimusio (duomenys neskelbtini) . Tuomet jis pasakė, kad dabar jie lauks atvykstančių policijos pareigūnų, asmuo sutiko. Asmuo nesipriešino, bėgti nebandė, aiškino, kad dokumentą gavo iš draugo, kodėl šiuo dokumentu pasinaudojo, neaiškino. Atvykus policijos pareigūnams, jiems padavė E. L. asmens tapatybės kortelę (b. l. 34).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo matyti, kad 2020 m. sausio 16 d. apie 08.55 val., maršrutiniame autobuse Nr. (duomenys neskelbtini) , garažinis Nr. (duomenys neskelbtini) , ties (duomenys neskelbtini) , K. R. konduktoriui-kontrolieriui R. G. kaip savo pateikė E. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) . Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (b. l. 6).

Iš 2020 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 16 d. apie 09.50 val. į Kauno apskr. VPK KPNVRS buvo gautas Kauno apskr. VPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės E. A. tarnybinis pranešimas, jame nurodoma, kad 2020 m. sausio 16 d. jai patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. S. apie 09.05 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) , keleivių kontrolei reikalinga policijos pagalba. Patruliams nuvykus A. Juozapavičiaus pr. 116, Kaunas, keleivių kontrolierė nurodė, kad autobusu be keleivio bilieto važiavęs keleivis, kaip vėliau nustatyta K. R., pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę, o E. L. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) . Kontrolierė pastebėjusi, kad tai ne tas pats asmuo, paklausė, kodėl asmuo pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę, asmuo nurodė, kad šią asmens tapatybės kortelę jam davė draugas ir paprašė, kad nekviestų policijos pareigūnų, tuomet padavė savo asmens tapatybės kortelę. Pareigūnams K. R. nurodė, kad kortelę rado, kur rado, nurodyti negalėjo, asmens, kuriam priklauso asmens tapatybės kortelė, nepažįsta. K. R. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK VTV OVS, iš kur 48 val. uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę. Įvykio vietos apžiūra neatlikta, nes maršrutinis autobusas Nr. (duomenys neskelbtini) toliau dirba numatytame maršrute (b. l. 8).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyr. patrulis R. S. pateikė iš K. R. paimtą E. L. priklausančią asmens tapatybės kortelę (b. l. 13, 14). Kortelė grąžinta E. L. (b. l. 15).

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. R. nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo suradęs pamestą E. L. vardu išduotą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , ir neturėdamas teisėto pagrindo šį dokumentą laikė, kol pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis jį panaudojo pateikdamas autobuso konduktoriui-kontrolieriui. K. R. kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Nusikaltimą K. R. padarė tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad neturėdamas teisinio pagrindo laiko ir panaudoja nukentėjusiojo E. L. vardu išduotą dokumentą – asmens tapatybės kortelę, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo K. R. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis K. R. yra kaltas ir baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

K. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 97–98).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis K. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Jis praeityje teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, paskirtas bausmes atlikęs (b. l. 59–65, LITEKO duomenys), administracine tvarka baustas (b. l. 45–47), psichiatrinių ligų gydymas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 37), psichiatrinių ligų gydymas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 38), pakaltinamas (b. l. 41), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 57), nedirbantis (b. l. 58).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą (1:0), siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikų padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 sausio 16 d. 9.30 val. (b. l. 66) iki 2020 sausio 16 d. 15.45 val. (b. l. 68), iš viso – viena para (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91–92), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti K. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 sausio 16 d. 9.30 val. iki 2020 sausio 16 d. 15.45 val., iš viso – vieną parą, šią parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai, ir laikyti, kad pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą K. R. turi atlikti 19 (devyniolikos) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (adresas: Technikos g. 34, Kaunas 51334).

Arešto bausmę skaičiuoti nuo K. R. faktinio sulaikymo dienos.

K. R. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (t. y. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti arešto bausmės. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto septynių dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos (t. y. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų) administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

K. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, o šią bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.