- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-694-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00107-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- G. D.
- Advokatai
- Mantas Arasimavičius
Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-785/2015;
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00107-2013-6;
2015 m. lapkričio 12 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Mariui Žukauskui dalyvaujant prokurorėms Danai Rutkauskaitei, Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam G. D. (G. D.), jo gynėjui advokatui Mantui Arasimavičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. ir jo gynėjo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio kuriuo:
G. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį 45 MGL (5850 Lt, t. y. 1694 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaičius sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2013 m. vasario 19 d. (iš viso 16 parų), tai sudaro 32 MGL (4160 Lt) dydžio paskirtos baudos, galutinė bausmė G. D. paskirta 13 MGL (1690 Lt, t. y. 489 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. pirmos instancijos teismo nuteistas už tai, kad būdamas pilnamečiu asmeniu, nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau daugiau nei vieną kartą, lytiškai santykiavo su nepilnamete M. M. B., gimusia (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, taip pažeidė nukentėjusiosios nepilnametės M. M. B. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu G. D. dėl nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 16 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimai, sukliudę Kauno apygardos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui neatlikus atitinkamų įrodymų papildomo tyrimo ir nepašalinus prieštaravimų bei abejonių, nepateikus G. D. inkriminuojamo įvykio analizės, negalima traktuoti, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo patikrinta išsamiai, įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. D. ir jo gynėjas Mantas Arasimavičius prašo panaikinti 2014 m. rugsėjo 4 d. Varėnos rajono apylinkės teisino nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti. Skunde nurodoma, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos ir aprašytos nusikalstamos veikos aplinkybės yra visiška netiesa, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos aplinkybes. Byloje yra priešingi įrodymai, jog nuketėjusioji ir kaltinamojo lytinių santykių nurodytose vietose negalėjo būti. Tokius savo argumentus nuteistasis grindžia šiomis aplinkybėmis: namas, kuriame teismas nurodė buvus nuteistojo ir nukentėjusiosios lytinius santykius buvo sugriautas po vėtros 2010 m. rugpjūčio mėn.; apžiūros protokole nustatyta tik tai, jog minėtas namas yra, tačiau ikiteisminio tyrimo metu lytinių santykių vieta patalpose nenustatyta; nė vienas teismo apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog ką nors žino apie nukentėjusiosios ir kaltinamojo lytinius santykius, nuketėjusiosios motina, taip pat nieko neįtarusi apie nukentėjusiosios ir kaltinamojo lytinius santykius; nenustatyta nei lytinių santykių datos nei kartų skaičius. Apeliaciniame skunde teigiama, kad baudžiamoji atsakomybė nuteistajam galima tik už tuos lytinius santykius, kurie turėjo įvykti laikotarpiu tarp 2010 m. liepos 20 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. Taip pat nurodoma, kad nuosprendžio neteisėtumą patvirtina nepaneigtas nukentėjusiosios pastojimo mechanizmas, be lytinių santykių pasinaudojus rastame prezervatyve buvusia jo sperma.
Be to, skundo autorius rašo, kad M. M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu daug kartų keitė savo parodymus, painiojosi aiškindama kur ir kiek kartų su nuteistuoju lytiškai santykiavo, nurodė, jog pastojo 2013 metais po lytinių santykių neva įvykusių 2011 metais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad posėdžių garso įrašai patvirtina, kad nukentėjusioji neigė turėjusi lytinių santykių su nuteistuoju ir tiriama teismo medicinos ekspertės nukentėjusioji oficialiai prisipažino, jog melavo duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino specialiai siekusi pastoti nuo kaltinamojo.
Nuteistasis skunde pasisako dėl, jo nuomone, neteisingai nuosprendyje aprašytų 2014 m. liepos 16 d. nukentėjusiosios ir kitų asmenų (liudytojų) duotų parodymų ir rašo, kad: nukentėjusioji pripažino, jog matė kaltinamąjį su kita moterimi, paėmė rastą kaltinamojo išmestą prezervatyvą su kaltinamojo sėkla ir parsinešusi namo tenkino lytinę aistrą su morka, naudodama kaltinamojo prezervatyvą su sėkla. Paklausta ar suvokė galinti pastoti, nukentėjusioji atsakė, jog suvokusi šias pasekmes ir specialiai jų siekusi; teismo posėdžio metu liudytojas K. S. nepatvirtino matęs M. ir G. D. dviese važinėjančius, nepatvirtino matęs, jog G. D. atvažiuodavo paimti M.. Paklaustas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, K. S. patvirtino, jog jo duotuose parodymuose ikiteisminio tyrimo tyrėja V. P. prirašė savo interpretacijų; liudytoja R. L. taip pat teismo posėdžio metu nedavė parodymų tokių, kokie nurodyti nuosprendyje; liudytoja J. Z. parodė, kad nukentėjusiąją ir nuteistąjį matė tik pavieniui ir patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo tyrėja V. P. pati savo iniciatyva, tendencingai surašė jos parodymus į ankstesni liudytoju apklausos protokolą; liudytoja J. T. taip pat nedavė tokių parodymų, kurie nurodyti nuosprendyje, ji teigia jog nieko nematė.
Be to, skunde rašoma, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. 840/11(01) nagrinėjamai baudžiamajai bylai jokios reikšmės neturi, kadangi: 2013-02-04 dieną, kada buvo nutrauktas M. M. B. nėštumas, jis buvo 8 savaičių, o tuo metu nukentėjusioji buvo vyresnė nei 16 metų (jai 16 metų suėjo 2012-05-31); taip pat nukentėjusioji teismo posėdžio metu pripažino, jog seksualiai save tenkino su morka, ant jos užmovusi rastą ir paimtą naudotą prezervatyvą su nuteistojo sperma bei nuteistasis kategoriškai neigė buvus, bet kokius lytinius santykius visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog nukentėjusioji kategoriškai paneigė kaltinamojo iškeltą versiją, kad ji galėjusi pastoti panaudodama jo išmestą prezervatyvą su sperma, kad ji morką mirkiusi į prezervatyvą su sperma ir po to morką kišdavusi į savo lytinį organą, ir kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis tokią versiją iškėlė faktiškai tik teisme. Šiuos savo teiginius apeliantas pagrindžia tokiomis aplinkybėmis: nukentėjusioji teismo posėdžio metu tiesiogiai pripažino, ką ji dariusi su rastu prezervatyvu ir morka; ikiteisminio tyrimo tyrėjai atsisakius į protokolą fiksuoti kaltinamojo parodymus dėl nukentėjusiosios nėštumo mechanizmo ir priežasčių, ikiteisminio tyrimo tyrėjai V. P. buvo reiškiamas nušalinimas, kurį prokurorė atmetė. Vėliau kaltinamasis pakartotinai prašė prokurorės patikrinti kaltinamojo parodymus dėl M. M. B. nėštumo priežasčių, tačiau prokurorė visus pašymus atmetė. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių nuteistasis teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, jog kaltinamojo versija dėl nukentėjusiosios nėštumo kilmės yra tik teisme iškelta jo gynybinė poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis G. D. ir jo gynėjas advokatas Mantas Arasimavičiaus palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė nuteistąjį G. D. išteisinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. D. ir jo gynėjo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga ir atlikęs įrodymų tyrimą Kauno apygardos teismas daro išvadą, jog Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam G. D. pritaikyti tinkamai.
Nuteistasis viso proceso metu savo kaltės nepripažino, o apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Pažymima, jog pirmos instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmos instancijos teismas palygino tarpusavyje kaltinamojo G. D. parodymus, nukentėjusiosios M. M. B. parodymus duotus tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. B. parodymus, liudytojų S. M. Š., E. K., K. S., R. L., J. Z., J. T., D. V., V. B. parodymus, rašytinius bylos duomenis, kitą bylos medžiagą ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka įrodyti G. D. kaltę pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.
BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Apeliantas teigia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Pažymima, kad nukentėjusioji M. M. B. apklausta pirmos instancijos teisme parodė, kad lytinių santykių turėjo su kaltinamuoju nuo 14 metų. Su juo susipažino, nes fermoj dirbo jos mama. G. D. paprašė jos telefono numerio. Kitą dieną jis jai parašė ir jie susitiko namelyje. G. D. užrakino duris, paklausė, ar nori ji su juo pasimylėti. Jis paklojo rankšluostį, abu nusirengė ir pradėjo mylėtis. Kai buvo 14 metų, ji su juo kelis kartus pasimylėjo. Kai jie mylėdavosi, jis jai viską leisdavo į vidų, viskas vyko be apsaugų, tradiciniu būdu, jo lytinis organas buvo įvestas į makštį. Kai jai buvo 16 metų, ji su juo paskutinį kartą pasimylėjo 2011 m. lapkričio mėnesį ir pastojo. G. D. davė jai pinigų, kad pasidarytų išvalymą. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, kadangi M. M. B. analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. 2013-02-02 ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusioji parodė, kad lytinių santykių su G. D. turėjo nuo 14 metų. Būdama 14 metų su juo mylėjosi kelis kartus. Būdama 16 metų su nuteistuoju susitiko ofise, pasimylėjo ir pastojo. Tai buvo 2011 m. lapkričio mėnesį. Pastojo nuo G. D., nes kitų vyrų neturėjo. Mylėdavosi tradiciniu būdu, nesisaugojo. Nukentėjusioji 2013-02-01 apklausos metu taip pat patvirtino, kad 2010 m. vasarą, kai jai buvo 14 metų, pirmą kartą pasimylėjo su G. D.. Apie tai, kad ji nepilnametė, jis žinojo, nes M. M. B. sakė, jog jai 14 metų. Jis savo lytinį aktą baigė neištraukdamas varpos iš makšties. Po to su juo susitikdavo kartą per savaitę ar du, tarp jų būdavo lytiniai santykiai. Taigi nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta pirmos instancijos teisme patvirtino, kad lytinius santykius su G. D. turėjo nuo 14 m. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. 2013-06-27 – 10-03 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-94/2013 nurodoma, kad M. M. B. nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. M. M. B. nėra nustatytas padidintas polinkis fantazuoti bei polinkis į įtaigumą.
Vertinant nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis G. D. apeliaciniame skunde nurodo, jog M. M. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, turėjo būti vertinami kritiškai. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu daug kartų keitė savo parodymus, painiojosi aiškindama kur ir kiek kartų su nuteistuoju lytiškai santykiavo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nukentėjusiosios M. M. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme duoti parodymai dėl esminių įvykio detalių yra nuoseklūs. Nukentėjusioji visų apklausu metu nurodė, kad lytiškai santykiauti su G. D. pradėjo nuo 14 metų, išsamiai nurodė kur ir kokiu būdu buvo santykiaujama, todėl šis apeliacinio skundo motyvas atmetamas. Šioje dalyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, formuodamas savo vidinį įsitikimą įrodymų vertinimo klausimais, gali remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jeigu jie buvo tiesiogiai ištirti, patikrinti teisiamajame posėdyje ir juos patvirtina kiti bylos duomenys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K–113/2011, 2K-55/2009).
Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusiosios atstovė J. B. ir liudytojas E. K. parodė, kad nukentėjusioji sakė, jog lytinį gyvenimą pradėjo būdama 14 metų. Liudytojai K. S., R. L. parodė, jog G. D. atvažiuodavo pas M. M. B., ją paimdavo ir dviese kažkur važiuodavo arba jis ją vėlai parveždavo namo. Liudytoja S. M. Š. parodė, kad 2012 metų vasarą fermos ofise matė, kad buvo G. D. ir M. M. B.. 2013-02-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G123/13(06) nurodyta, jog M .M. B. yra lytiškai santykiavusi. 2013-02-11Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S40/13(01) nurodoma, jog G. D. yra M. M. B. vaisiaus tėvas su 99,99995 procentų tikimybe. Taigi aukščiau paminėtų įrodymų visuma pagrindžia, kad G. D. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau daugiau nei vieną kartą, lytiškai santykiavo su nepilnamete M. M. B., gimusia 1996 m. gegužės 31 d., žinodamas, kad ji nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nepaneigtas nukentėjusiosios pastojimo mechanizmas be lytinių santykių, pasinaudojus rastame prezervatyve buvusią nuteistojo spermą. G. D. tvirtina, kad nukentėjusioji pripažino, jog matė kaltinamąjį su kita moterimi, paėmė rastą kaltinamojo išmestą prezervatyvą su kaltinamojo sėkla ir parsinešusi namo tenkino lytinę aistrą su morka, naudodama kaltinamojo prezervatyvą su sėkla. Tačiau aukštesnysis teismas šią versiją vertina, kaip gynybinio pobūdžio, kuria siekiama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės G. D.. Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka atliko įrodymų tyrimą ir apklausė M. M. B.. Nukentėjusioji teigė, kad ankstesniuose parodymuose melavo ir lytinių santykių su G. D. iš viso nėra turėjusi. Nors ji parodė, kad pastojo lytinę aistra tenkindama su morka, kurią mirkė į nuteistojo prezervatyve buvusią sėklą, tačiau pažymima, jog tokie nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tiek jos pačios anksčiau pirmos instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek ir nuteistojo G. D. parodymams. M. M. B. duodama parodymus to paties teisiamojo posėdžio metu nurodė vis skirtingas aplinkybes, buvo nenuosekli. Iš pradžių ji teigė, jog lapkričio mėnesį vakare, eidama susitikti su draugėmis, pamatė automobilyje G. D., kuris mylėjosi su kita mergina. Po trijų dienų ėjo grybauti ir toje vietoje rado prezervatyvą, kurį įsidėjo į krepšį prie grybų ir parsinešė namo. Namuose pasiėmė morką, kurią mirkė į prezervatyve buvusią sėklą ir kaišiojosi sau į lytinius organus. Paklausta, kada dygsta grybai, nurodė, kad nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Tuomet parodė, kad grybauti ėjo ne lapkričio mėnesį, o liepos mėnesį ir prezervatyvą rado tada. Ėmė teigti, kad morką sau į lytinius organus įsikišo tik vieną kartą, o ne kelis. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusios parodymai dėl pastojimo mechanizmo yra nenuoseklūs ir prieštarauja objektyviems bylos duomenims.
Siekiant patvirtinti arba paneigti versiją ar nukentėjusioji galėjo pastoti tenkinant lytinę aistrą su morka, naudodama kaltinamojo prezervatyvą su sėkla, aukštesnysis teismas į teismo posėdį kvietė liudytoją L. K., kuri dirba akušere ginekologe ir ekspertą L. U.. Liudytoja L. K. parodė, kad apžiūrėjo nukentėjusiąją ir jai buvo nustatytas 8 savaičių nėštumas. Kad būtų nėštumas be lytinio gyvenimo, nėra taip buvę. Liudytojos 28 metų praktikoje nėra buvę, kad pastotų nuo sėklos, kuri buvo 3 dienas pralaikyta prezervatyve. Liudytojas ekspertas L. U. parodė, kad per 2-3 dienų laikotarpį spermiai būna žuvę. Jei tyrimams būna atvežta sperma prezervatyve, tai jau po pusvalandžio nebebūna gyvų spermių. Apklausus minėtus liudytojus, teisėjų kolegija, siekiant pašalinti bet kokias abejones, tenkino nuteistojo gynėjo advokato M. Arasimavičiaus prašymą kviesti dar vieną specialistą į kitą teismo posėdį. Teismo posėdyje apklaustas specialistas H. S., kuris dirba akušeriu ginekologu LSMU Kauno klinikose 30 metu, 20 metų dirba reprodukcinės medicinos ir ginekologijos endokrinologijos srityje nurodė, kad palaikius sperma prezervatyve ir į ją pamirkius morką pastoti yra nerealu. Sperma, pragulėjusi prezervatyve 2,5 paras, būna atšalusi, ir jau po kelių valandų ji tampa nejudri, ir negyvybinga. Pats prezervatyvo silikonas veikia spermą neigiamai. Spermiai žūna nuo aplinkos, nes tai jau nebe žmogaus kūno temperatūra, kuri yra 36,6. Taigi versija, jog nukentėjusioji galėjo pastoti tenkinant lytinę aistrą su morka, naudodama kaltinamojo prezervatyvą su sėkla, buvo paneigta kvalifikuotų specialistų išvadomis ir paaiškinimais.
Pasisakydamas dėl nuteistajam skirtos bausmės aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. D. bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Varėnos rajono apylinkės teismas įvertino tai, kad G. D. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. D. anksčiau nebuvo teisiamas, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas administracine tvarka buvo baustas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų ir gyvulių laikymo taisyklių pažeidimų, todėl pagrįstai G. D. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydį nustatė ženkliai mažesnį, nei vidurkis (už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda iki 500 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas)). Taigi įvertinęs minėtas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė 45 MGL dydžio baudą, į kurios dydį įskaitė sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką ir paskyrė galutinę 13 MGL (489 Eur) dydžio baudą.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. D. (G. D.) ir jo gynėjo advokato Manto Arasimavičiaus apeliacinį skundą atmesti.