Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „1000 Peaks“ atstovui T. P., advokatui Andriui Baranskiui, advokato padėjėjui K. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „1000 Peaks“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „1000 Peaks“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „1000 Peaks“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė, CPVA) 2024 m. kovo 28 d. sprendimą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir CPVA įpareigoti iš naujo išnagrinėti projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo planą.

Skunde nurodo, kad CPVA paskelbė kvietimą teikti projektų įgyvendinimo planus (toliau – ir PĮP) „Finansinės paskatos startuoliams ir atžalinėms įmonėms kurti DI, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus“, kuriame nurodytas galimų pareiškėjų ratas: startuoliai ir atžalinės įmonės, kuriančios arba ketinančios kurti dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir (ar) sprendimus, kurių statusas labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės. Kadangi ji atitiko nurodytus kriterijus, pateikė PĮP. Sprendimu jos pateiktas PĮP buvo atmestas, nes vertinimo metu buvo nustatyta, jog ji yra vidutinė įmonė, todėl neatitinka kvietimų kriterijų.

Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, kuri jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos teigimu, net ir tuo atveju, jeigu ji būtų vidutine įmone, toks jos statusas nesudarytų pagrindo PĮP atmesti, įvertinus tai, jog tiek CPVA paskelbtame kvietime, tiek kvietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vidutinės įmonės statusą turintys startuoliai yra nurodomi kaip tinkami subjektai finansavimui gauti.

Pareiškėjos vertinimu, nepagrįstai pasitelkus siaurinamąjį startuolio sąvokos aiškinimą, tokie startuoliai nėra laikomi tinkamais subjektais. Jos, kaip vidutinės įmonės statusą turinčios įmonės, įvertinimą sąlygojo tai, kad kitos įmonės, kurių akcininkai ir vadovai yra pareiškėjos akcininko ir vadovo tėvai, nepagrįstai buvo įvertintos kaip susijusios įmonės.

Teigia, kad CPVA kvietime nėra apribojimų PĮP teikti vidutinėms įmonėms, priešingai – nurodoma, kad jos yra tinkamos – galimos. Be to, iš Sprendime nurodyto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro (duomenys neskelbtini) metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) „Skatinti įmones skaitmenizuotis“ aprašo patvirtinimo” patvirtinto 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) „Skatinti įmones skaitmenizuotis“ veiklos „Finansinės paskatos startuoliams ir atžalinėms įmonėms kurti DI, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) matyti, kad startuoliai, kurie yra mažos ir vidutinės įmonės, taip pat nurodomi kaip galimi pareiškėjai.

Pareiškėja nesutinka, jog Aprašas referuoja į Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) 2 straipsnio 16 dalį, kurioje nurodyta, kad „startuolis – didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre registruota ne ilgiau kaip 5 metus“, nes Apraše, kuris nustato visas detalias šios priemonės finansavimo taisykles, tinkamais pareiškėjais ir tikslinėmis grupėmis ne kartą įvardinamos ir vidutinės įmonės.

Pareiškėjos vertinimu, priimdama 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos skundo argumentus ir sutiko, kad ji negali pretenduoti į finansavimą, nes yra vidutinė įmonė. Nesutinka su Komisijos argumentu, kad sistemiškai įvertinus Aprašo 1.2.4 p. ir 1.3 p. nuostatas, vidutinių įmonių statusas gali būti taikytinas būtent atžalinių įmonių, o ne startuolių atžvilgiu, kadangi galimi pareiškėjai nurodomi naudojant konjunkciją „ir“.

Pareiškėja nesutinka, kad ji laikoma susijusia su kitomis įmonėmis, kurių akcininkai ir vadovai yra pareiškėjos akcininko ir vadovo tėvai, nes įmonės veikia skirtingose rinkose. Cituodama SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalį, išskiria ne tik konkrečius asmenis siejantį ryšį, tačiau ir įmonių veiklos vykdymą toje pačioje ar atitinkamoje arba gretimoje rinkoje. Sutinka, kad J. P. yra pareiškėjos akcininko ir direktoriaus T. P. mama, taip pat yra savarankiškos ir nesusijusios įmonės – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Nors T. P. ir yra šios įmonės bei pareiškėjos vadovas ir akcininkas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi nieko bendro su pareiškėja. Nepaisant šeimos ryšio, jie nėra bendrai veikiantys asmenys, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla yra taksi paslaugos, todėl įmonės yra savarankiškos ir neatitinka SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalyje nustatytų kriterijų.

Atkreipiamas dėmesys, kad viešosios įstaigos „Inovacijų agentūra“ parengtoje metodinėje medžiagoje „Statuso vertinimas: pagrindiniai vertinimo principai ir praktiniai pavyzdžiai“, nurodyta, jog nepaisant asmenų bendro veikimo, dėl įmonių veikimo skirtingose rinkose, yra daroma išvada, kad jos yra savarankiškos, o ne susijusios su kita įmone.

Pareiškėjos teigimu, nenustatytas logiškas, pagrįstas, realus galimas interesas derinti veiksmus tarpusavyje, nes valdomos įmonės veikia skirtingose rinkose.

Pareiškėjos vertinimu, įmonių sąsaja buvo nustatyta visiškai nepagrįstai, pažeidžiant taikytinas SVVPĮ normas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundo reikalavimus palaiko ir prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 2.2. p. nurodyta, kad „galimi pareiškėjai – startuoliai ir atžalinės įmonės, kuriančios arba ketinančios kurti dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir (ar) sprendimus, kurių statusas yra labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės (MVĮ).”, PĮP buvo galima teikti pareiškėjams, kurie atitinka startuolio arba atžalinės įmonės statusą, t. y. kvietimas buvo skirtas dviejų tipų pareiškėjams.

Atsakovė argumentuoja, kad Aprašo 1.2.4. p. nurodyta, kad atžaline įmone yra įmonė, kurios steigėjas arba vienas iš steigėjų yra mokslo ir studijų institucija arba įmonė, kurių tikslas – komercializuoti mokslo ir studijų institucijoje arba įmonėje sukurtus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus, o Aprašo 1.3 p. nustatyta, kad kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.1 p. nurodytuose teisės aktuose.”

Pagal Aprašą finansavimas galėjo būti skiriamas ir startuoliams, ir atžalinėms įmonėms. Privalėdama nurodyti įmonės statusą, Aprašo 4 priede pareiškėja save priskyrė startuolio statusą atitinkančiai labai mažai įmonei. Vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos pateiktas PĮP neatitinka Apraše keliamų reikalavimų, kadangi pareiškėja neatitiko startuolio sąvokos apibrėžties. Vadovaujantis Apraše keliamais reikalavimais, vidutinės įmonės statusą atitinkančiai įmonei finansavimas galėjo būti skirtas tuo atveju, jeigu ji atitiktų Apraše nurodytos atžalinės įmonės reikalavimus.

Atsakovė pažymi, kad vertinant ryšius tarp įmonių, susiformuojančius per kartu veikiančius fizinius asmenis, vertintina tai, ar tokie fiziniai asmenys vykdo ekonominę veiklą. Kadangi pareiškėjos akcininkas, per kurį susiformuoja ryšiai tarp įmonių, vykdo ekonominę veiklą, todėl per šį akcininką SVVPĮ nurodyti susiformuojantys susijusių ir partnerinių įmonių ryšiai vertinami kaip ryšiai, susiformuojantys per ūkio subjektą (įmonę) pagal SVVPĮ 3 str. 16 d. 1 p. a-d d. ir 3 p. ir nėra vertinamas veiklos vykdymo toje pačioje arba susijusioje rinkoje aspektas.

Tvirtina, kad įvertinus pareiškėjos pateiktus ir Juridinių asmenų registro duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjos ir su ja susijusios įmonės UAB „A. M.“ vienintelis akcininkas ir šių įmonių direktorius yra T. P., kuris yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė J. P. su T. P. yra susijusi artimais giminystės ryšiais – yra T. P. mama. Tarp šių fizinių asmenų esantis artimas giminystės ryšys patvirtintas pareiškėjos 2024 m. vasario 26 d. rašte. Taip pat nustatyta, kad J. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 9 d. steigimo akte vienintelė steigėja J. P. įgaliojo steigimo metu bendrovei atstovauti T. P.; J. P. 2015 m. birželio 12 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu pavedė sūnui T. P. ją atstovauti visais su bendrovės steigimu susijusiais klausimais; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės 2020 m. kovo 24 d. sprendimu J. P. atšaukta iš bendrovės direktorės pareigų, o naujuoju bendrovės direktoriumi paskirtas T. P..

Vadovaujantis Juridinių asmenų registro informacija, T. P. nuo 2020 m. kovo 26 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o E. P., kuris artimais giminystės ryšiais susijęs su J. P. ir T. P., nes yra J. P. vyras ir T. P. tėvas, yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas.

Pagal Juridinių asmenų registro finansinių atskaitomybių dokumentus, visų aukščiau nurodytų įmonių (išskyrus pareiškėjos, kuri įkurta 2021 m. balandžio 12 d. ir pagal patvirtintų finansinių atskaitomybių dokumentus veiklos 2021 m. ir 2022 m. nevykdė) finansininke yra J. P..

Atsakovės vertinimu, T. P., J. P. ir E. P. yra kartu veikiantys asmenys.

Atsakovė pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr. C-110/13 HaTeFo „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Įmonių teisė – Rekomendacija 2003/361/EB – Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžtis – Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas – Susijusios įmonės – „Kartu veikiančių fizinių asmenų grupės“ sąvoka“ pateikė išaiškinimą dėl kartu veikiančių asmenų sąvokos taikymo ir nurodė, kad fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu, kaip tai suprantama pagal šio priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą. Šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal šią rekomendaciją. Be to, vadovaujantis Teisingumo Teismo suformuota praktika, vien galimybė derinti savo veiksmus (nėra būtinas faktinis sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimas), priimant svarbius sprendimus atitinkamų įmonių veiklos klausimais, suteikia galimybę įmones laikyti susijusiomis.

Atkreipiamas dėmesys, kad ESTT byloje C-110/13 pasisakė, kad fiziniams asmenims, kuriuos sieja giminystės ryšiai, pakanka turėti galimybę derinti savo veiksmus, siekiant daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos. Europos Komisijos vertinimu, artimas giminystės ryšys laikomas pakankamu, jog būtų daroma išvada, kad fiziniai asmenys veikia kartu (2006/904/EB: 2006 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 8/2005 (ex N451/2004), kurią Vokietija planuoja suteikti Nordbrandenburger UmesterungsWerke bendrovei (pranešta dokumentu Nr. C(2006) 2088)).

Atsakovė nurodo, kad fizinių asmenų J. P., T. P. ir E. P. veikimas vertintinas ne tik dėl teorinės galimybės derinti savo veiksmus, susijusius su šių asmenų valdomomis įmonėmis, bet ir nustatytais faktais, kad veiksmai yra derinami. Vertinant ryšius tarp įmonių, susiformuojančius per fizinius asmenis (kartu veikiančius fizinius asmenis), pirmiausiai vertintina tai, ar fiziniai asmenys vykdo ekonominę veiklą. Taigi, nustačius, jog pareiškėjos akcininkas, per kurį susiformuoja ryšiai tarp įmonių, vykdo ekonominę veiklą, per šį akcininką SVVPĮ nurodyti susiformuojantys susijusių ir partnerinių įmonių ryšiai vertinami, kaip ryšiai, susiformuojantys per ūkio subjektą (įmonę) pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a-d dalis ir 3 punktą bei nėra vertinamas veiklos vykdymo toje pačioje arba susijusioje rinkoje aspektas.

Pažymi, kad pareiškėjos nurodyti pavyzdžiai iš viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini) skelbiamos metodinės medžiagos taikytini atvejais, kai akcininkai fiziniai asmenys nevykdo ekonominės veiklos. Tos pačios metodinės medžiagos 15- 17 skaidrėse nurodoma, kad vertinant tarp įmonių susiformuojančius ryšius per fizinius asmenis, turi būti įvertinama tai, ar fizinis asmuo vykdo ekonominę veiklą. Tuo atveju, jei vykdo, per jį susiformuojantys ryšiai vertinami kaip ryšiai, susiformuojantys per ūkio subjektą (įmonę) ir nėra vertinamas veiklos vykdymo toje pačioje arba susijusioje rinkoje aspektas.

Atsakovės teigimu, visos įmonės, kuriose J. P., T. P. ir E. P. turi daugumą akcijų/dalyvių balsų, pagal SVVPĮ nuostatas (SVVPĮ 3 str. 16 d. 1 p. a d.ir 3 p.) vertinamos kaip susijusios įmonės ir į pareiškėjos SVV deklaraciją šios įmonės papildomai turėtų būti įtrauktos, kaip susijusios įmonės: J. P., E. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)

Atsakovė cituoja Aprašo 9 p. 2 d., kurioje nustatytas specialusis atrankos kriterijus „Pareiškėjas yra startuolis arba atžalinė įmonė, kuris PĮP pateikimo metu registruotas ne anksčiau nei prieš 5 metus ir kuris kuria ir (ar) ketina kurti dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktą ar sprendimą“ ir jo vertinimo metodas – „Pagal Juridinių asmenų registrą, Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus ir kitus viešai skelbiamus duomenis vertinama, ar Pareiškėjas yra startuolis arba atžalinė įmonė, kuris PĮP pateikimo metu registruotas ne anksčiau nei prieš 5 metus.. <...>“. Nurodo, kad tinkami pareiškėjai ir jiems taikomi kriterijai nustatyti kvietimo teikti projektų įgyvendinimo planus dokumentacijoje – Aprašo 2.2 p: ,,Galimi pareiškėjai – startuoliai ir atžalinės įmonės, kuriančios arba ketinančios kurti dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir (ar) sprendimus, kurių statusas yra labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės (MVĮ)“.

Teigia, kad statusui pagrįsti pareiškėja turėjo pateikti Aprašo 2.14.4 p. nurodytą SVV deklaraciją. Vadovaujantis Aprašo 1.3 p. „Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.1 p. nurodytuose teisės aktuose.“

Nurodo, kad įvertinus pareiškėjos ir su pareiškėja susijusių įmonių duomenis (vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius, metinė apyvarta, balansinė turto) už 2020 m., 2021 m. 2022 m., konstatuota, kad PĮP vertinimo metu pareiškėja, kaip verslo subjektas, yra vidutinė įmonė, kadangi darbuotojų skaičius tris metus iš eilės viršija mažai įmonei nustatytas darbuotojų skaičiaus ribas (50 darbuotojų).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo CPVA (duomenys neskelbtini). sprendimo (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo plano atmetimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

P. S., pareiškėja prašo įpareigoti CPVA iš naujo išnagrinėti jos pateiktą projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo planą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų ES fondų investicijų programą“ 3.1.2.1 papunktį CPVA yra įgyvendinančioji institucija. Šiuo nutarimu patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų ES fondų investicijų programą, taisyklių 9.2.4 p. nustatyta, jog CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, pagal kompetenciją, be kita ko, atlieka projektų vertinimą ir tvirtina projektų atitiktį priemonei taikytiniems Veiksmų programos stebėsenos komiteto patvirtintiems projektų atrankos kriterijams, projektams taikomiems bendriesiems reikalavimams ir nustatytoms projektų finansavimo sąlygoms.

2023 m. birželio 27 d. buvo paskelbtas kvietimas teikti PĮP „Finansinės paskatos startuoliams ir atžalinėms įmonėms kurti DI, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus“ Nr. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į CPVO dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „UAB „1000 Peaks“ blokų grandinės technologijos sprendimo kūrimas“ (toliau – Projektas) finansavimo.

Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad kiekvienas projektas turi atitikti projektų atrankos kriterijus: <...> projektų bendruosius atrankos kriterijus, išdėstytus Taisyklių 2 priede.

PĮP vertinimas atliktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir Aprašu.

Sprendimu pareiškėjos PĮP atmestas, nustačius, kad PĮP neatitinka Taisyklių 2 priedo 4.1 papunktyje įtvirtinto bendrojo projektų atrankos kriterijaus: „Pareiškėjas ir partneris (-iai) atitinka tinkamų pareiškėjų ir partnerių sąrašą (kriterijus), nurodytą kvietimo teikti projektų įgyvendinimo planus“ ir Taisyklių 2 priedo ir 9.1 papunktyje įtvirtinto bendrojo atrankos kriterijaus: „Projektas atitinka specialiuosius atrankos kriterijus“ bei Aprašo 2.2 papunktyje nurodytų galimų pareiškėjų.

Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, kuri (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nesutikdama su Komisijos (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (minėta, toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintomis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-877 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos pažangos priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) „Skatinti įmones skaitmenizuotis“ aprašo patvirtinimo“ patvirtintu 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr(duomenys neskelbtini) „Skatinti įmones skaitmenizuotis“ veiklos „Finansinės paskatos startuoliams ir atžalinėms įmonėms kurti DI, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir sprendimus“ projektų finansavimo sąlygų aprašas ir kiti teisės aktai.

Nagrinėjamu atveju vertintina, ar pagrįstai nustatyta, jog Projektas neatitinka Aprašo 2.2 papunktyje nurodytų galimų pareiškėjų, 9 punkto 2 dalyje nustatyto specialiojo atrankos kriterijaus bei Taisyklių 2 priedo 4.1 ir 9.1 papunkčiuose nustatytų reikalavimų, ar vertindama PĮP, CPVA nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ar ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei gero administravimo principus.

Atsakovės vertinimu, pareiškėja yra vidutinė įmonė. Vadovaujantis Apraše keliamais reikalavimais, vidutinės įmonės statusą atitinkančiai įmonei finansavimas galėjo būti skirtas tuo atveju, jeigu ji atitiktų Apraše nurodytos atžalinės įmonės reikalavimus.

Pareiškėja laikosi pozicijos, jog ji nėra vidutinio dydžio įmonė, kad net ir būdama vidutinio dydžio įmone, ji atitinka startuolio sąvoką, kuri neturėtų būti aiškinama siaurinamai.

Kvietimo teikti projektų įgyvendinimo planus 2.13.2 papunktyje nurodytos tikslinės grupės – startuoliai ir atžalinės įmonės; 2.13.3 papunktyje – galimi pareiškėjai: startuoliai ir atžalinės įmonės, kuriančios arba ketinančios kurti dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir (ar) sprendimus, kurių statusas yra labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės (MVĮ).

Aprašo 2.2. p. nurodyta, kad „galimi pareiškėjai – startuoliai ir atžalinės įmonės, kuriančios arba ketinančios kurti dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktus ir (ar) sprendimus, kurių statusas yra labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės (MVĮ).”, todėl PĮP buvo galima teikti pareiškėjams, kurie atitinka startuolio arba atžalinės įmonės statusą.

Aprašo 9 p. 2 d. nustatytas specialusis atrankos kriterijus „Pareiškėjas yra startuolis arba atžalinė įmonė, kuris PĮP pateikimo metu registruotas ne anksčiau nei prieš 5 metus ir kuris kuria ir (ar) ketina kurti dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktą ar sprendimą“ ir jo vertinimo metodas – „Pagal Juridinių asmenų registro, Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus ir kitus viešai skelbiamus duomenis vertinama, ar Pareiškėjas yra startuolis arba atžalinė įmonė, kuris PĮP pateikimo metu registruotas ne anksčiau nei prieš 5 metus.<...>“

CPVA 2024 m. vasario 19 d. raštu „Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo plano vertinimo“ per iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę paprašė pareiškėjos pateikti informaciją ir/ar dokumentus, patikslinant SVV deklaraciją, į ją įtraukiant su pareiškėja susijusias įmones/verslo subjektus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – J. P.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – J. P.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – E. P. – kaip susijusias įmones/ verslo subjektus, turinčius kontrolinį akcijų paketą. Taip prašė pateikti patikslintą „Vienos įmonės“ deklaraciją, į ją įtraukiant SVV deklaracijoje įvardintas susijusias įmones bei fizinius asmenis.

Atsakydama į CPVA 2024 m. vasario 19 d. raštą „Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo plano vertinimo“, pareiškėja pateikė papildomus dokumentus – patikslintą smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos (toliau – ir SVV) formą F1 su priedais; „Vienos įmonės“ deklaraciją. Aprašo 4 priede pareiškėja save priskyrė startuolio statusą atitinkančiai labai mažai įmonei ir nurodė, kad turi dvi susijusias įmones: UAB „A. M.“, T. P..

Įvertinus pareiškėjos pateiktus ir Juridinių asmenų registro duomenis buvo nustatyta kad pareiškėjos ir pareiškėjos susijusios įmonės UAB „A. M.“ vienintelis akcininkas ir šių abiejų įmonių direktorius T. P. taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė yra J. P. – T. P. mama. Pareiškėja 2024 m. vasario 26 d. rašte patvirtino, kad tarp T. P. ir J. P. yra artimas giminystės ryšys. Nustatyta, kad J. P. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 9 d. steigimo akte J. P. įgaliojo steigimo metu bendrovei atstovauti T. P.. 2015 m. birželio 12 d. buvo įformintas J. P. įgaliojimas sūnui T. P. ją atstovauti visais su bendrovės steigimu susijusiais klausimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės J. P. 2020 m. kovo 24 d. sprendimu naujuoju bendrovės direktoriumi paskirtas T. P.. Nustatyta, kad J. P. vyras, T. P. tėvas E. P. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Visų aukščiau nurodytų įmonių (išskyrus pareiškėjos, kuri įkurta 2021 m. balandžio 12 d. ir 2021 m. ir 2022 m. veiklos nevykdė) finansininkė yra J. P..

Pagal Juridinių asmenų registro finansinių atskaitomybių dokumentus, visų aukščiau nurodytų įmonių (išskyrus pareiškėjos, kuri įkurta 2021 m. balandžio 12 d. ir pagal patvirtintų finansinių atskaitomybių dokumentus veiklos 2021 m. ir 2022 m. nevykdė) finansininke yra J. P..

CPVA padarė išvadą, kad J. P., T. P. ir E. P. yra bendrai veikiantys asmenys, kad visos įmonės, kuriose J. P., T. P. ir E. P. turi daugumą akcijų/dalyvių balsų, pagal SVVPĮ nuostatas (SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a dalis ir 3 punktas) vertinamos kaip susijusios įmonės ir į pareiškėjos SVV deklaraciją turėtų būti įtrauktos kaip susijusios įmonės.

Įvertinus pareiškėjos ir su ja susijusių įmonių duomenis už 2020, 2021, 2022 metus, buvo nustatyta, jog darbuotojų skaičius viršija SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą mažai įmonei nustatytą darbuotojų skaičių, vertinta, kad pareiškėja atitinka SVVPĮ 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą vidutinės įmonės statusą.

Aprašo skyriuje „Specialieji finansavimo reikalavimai“ 1.1 papunktyje išvardinti teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant PĮP, priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą pagal Aprašą, tarp kurių nurodytas ir SVVPĮ (1.1.9 papunktis).

Aprašo 1.2 papunktyje nurodytos Apraše vartojamos sąvokos, tarp kurių nurodyta, kad atžalinė įmonė – įmonė, kurios steigėjas arba vienas iš steigėjų yra mokslo ir studijų institucija arba įmonė, kurių tikslas – komercializuoti mokslo ir studijų institucijoje (-ose) arba įmonėje (-ėse) sukurtus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus (1.2.4 papunktis).

Aprašo 1.3 papunktyje nurodyta, kad kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.1 papunktyje nurodytuose teisės aktuose.

Pagal SVVPĮ 2 str. 16 d. startuolis – didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre registruota ne ilgiau kaip 5 metus.

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su CPVA pozicija, kad startuolio sąvoka turi būti suprantama taip, kaip ji nurodyta SVVPĮ, į kurį nukreipia Aprašo 1.3 papunktis.

Kito galimo tinkamo pareiškėjo – atžalinės įmonės – statusas Aprašo 1.2.4 papunktyje nėra apibrėžtas. Sistemiškai įvertinus aukščiau aptartas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad vidutinių įmonių statusas gali būti taikytinas būtent atžalinių įmonių, o ne startuolių atžvilgiu.

Kadangi pareiškėja save priskyrė startuolio statusą atitinkančiai įmonei, ji turėjo būti labai maža ar maža įmonė.

SVVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų.

SVVPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; 2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

Pareiškėjos statusui esminė reikšmę turi CPVA nustatytas pareiškėjos sąsajumas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal turimų darbuotojų skaičių atitinka vidutinės įmonės statusą, nes 2020-2021 metais joje dirbo 72 darbuotojai.

CPVA nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ vienintelė akcininkė J. P. yra T. P. mama. Pareiškėja 2024 m. vasario 26 d. rašte patvirtino, kad tarp T. P. ir J. P. yra artimas giminystės ryšys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 9 d. steigimo akte J. P. įgaliojo steigimo metu bendrovei atstovauti T. P.. 2015 m. birželio 12 d. buvo įformintas J. P. įgaliojimas sūnui T. P. ją atstovauti visais su bendrovės steigimu susijusiais klausimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės J. P. 2020 m. kovo 24 d. sprendimu naujuoju bendrovės direktoriumi paskirtas T. P..

Pagal SVVPĮ 2 str. 18 d. susijusios įmonės – įmonės, atitinkančios šiame įstatyme nustatytus kriterijus.

SVVPĮ 3 str. 16 d. nustatyta įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis: 1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti 10 daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų; 2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose; 3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus.

Reglamento Nr. 1407/2013 2 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad taikant šį reglamentą, „viena įmonė“ apima visas įmones, kurių tarpusavio santykiai yra bent vienos rūšies iš toliau išvardytų: a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą; b) viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių; c) pagal sutartį arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei lemiamą įtaką; d) viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo daugumą. Įmonės, kurios pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone.

Nors Reglamento Nr. 1407/2013 2 straipsnio 2 dalies apibrėžtyje yra nurodyta, kad sąsajos yra vertinamos tarp įmonių (ūkio subjektų), tačiau minėto reglamento konstatuojamosios dalies 4 punkte, be kita ko, yra nurodyta, kad taikant Sutartyje nustatytas konkurencijos taisykles, įmonė yra bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepaisant jo teisinio statuso ir finansavimo būdo. Tais atvejais, kai įmonės akcininkas yra fizinis asmuo, turi būti vertinama, ar įmonės akcininkas yra laikytinas įmone (ūkio subjektu).

Teisingumo Teismas 2006 m. sausio 10 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje C-222/04 teisės aiškinimo klausimais. Minėtoje byloje pateiktas „įmonės“ sampratos konkurencijos teisės prasme išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjant šią administracinę bylą, ką patvirtina ir Reglamento Nr. 1407/2013 konstatuojamosios dalies 4 punkte pateikta nuoroda į minėtą sprendimą. Minėtame sprendime (112–114 p.) Teisingumo Teismas išaiškino, jog kai bendrovės kontrolinį akcijų paketą turintis subjektas efektyviai kontroliuoja šią bendrovę tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaudamas jos valdyme, jis turi būti laikomas dalyvaujančiu kontroliuojamos įmonės ūkinėje veikloje, todėl jis turi būti laikomas įmone. Kitu atveju, paprasčiausio įmonės padalinimo į dvi skirtingas įmones, iš kurių viena tiesiogiai vykdytų ūkinę veiklą, o kita kontroliuotų pastarąją aktyviai ją valdydama, pakaktų, kad Bendrijos teisės normos dėl valstybės pagalbos netektų prasmės. Tokia situacija sukurtų sąlygas antrajai įmonei naudoti visas valstybės ar iš jos išteklių teikiamas dotacijas ir lengvatas arba jų dalį pirmosios įmonės naudai, nes tai būtų naudinga ir iš jų sudarytam ekonominiam vienetui.

Reglamento Nr. 1407/2013 konstatuojamosios dalies 4 punkte taip pat nurodyta, teisinio tikrumo ir administracinės naštos mažinimo sumetimais šiame reglamente reikėtų pateikti baigtinį aiškių kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada dvi ar daugiau įmonių toje pačioje valstybėje narėje turi būti laikomos viena įmone, sąrašą. Iš nustatytų kriterijų, pagal kuriuos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (toliau – ir Rekomendacija dėl MVĮ) ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008 I priede apibrėžiant mažąsias arba vidutines įmones (MVĮ) apibrėžtos susijusios įmonės, Komisija atrinko tuos kriterijus, kurie atitinka šio reglamento paskirtį. Kriterijai jau žinomi valdžios institucijoms ir, turint omenyje šio reglamento taikymo sritį, turėtų būti taikomi ir MVĮ, ir didelėms įmonėms.

Rekomendacijos dėl MVĮ 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta: susijusios įmonės – įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių santykių: a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių; c) pagal sutartį arba vadovaudamasi steigimo sandorio ar įstatų nuostata viena įmonė turi teisę daryti kitai įmonei lemiamą įtaką; d) viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą. MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad įmonės, palaikančios kokius nors pirmojoje pastraipoje išvardytus santykius per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 2 dalyje paminėtų investuotojų, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, o ketvirtoje – kad įmonės, palaikančios tokius santykius su fiziniu asmeniu ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupe, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose.

Teisingumo Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje C-110/13, kurioje buvo prašoma priimti prejudicinį sprendimą dėl Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos, nustatančios „susijusių įmonių“ kriterijus, aiškinimo, nurodė, kad Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą reikia aiškinti taip, kad įmonės gali būti laikomos „susijusiomis“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš šio priedo 3 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų santykių. Fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus, siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu, kaip tai suprantama pagal šio priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą. Šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti MVĮ apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal šią rekomendaciją.

Aptarto teisinio reguliavimo bei jam aiškinti taikytinos Teisingumo Teismo praktikos kontekste įvertinus atsakovo nustatytas faktines aplinkybes (dėl J. P. ir T. P. giminystės ryšių ir UAB „1000 Peaks“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamų pareigų, kurios nėra ginčijamos), nėra pagrindo nesutikti su išvada, kad UAB „1000 Peaks“ ir UAB UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikytinos „viena įmone“ Reglamento Nr. 1407/2013 prasme pagal šio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

Kadangi pareiškėja yra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, SVVPĮ prasme pareiškėja negali būti laikytina startuoliu, nes neatitinka mažos įmonės statuso.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad CPVA tinkamai atliko pilną ir išsamų SVVPĮ kontekste pareiškėją su kitomis įmonėmis siejančių ryšių vertinimą ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos PĮP neatitinka Aprašo 2.2 papunktyje nurodytų galimų pareiškėjų, 9 punkto 2 dalyje nustatyto specialiojo atrankos kriterijaus bei Taisyklių 2 priedo 4.1 ir 9.1 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.

Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, jis atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui. Vien tai, kad suprasdamas Sprendimo turinį, su juo nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti Sprendimo neteisėtumą.

Konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas įpareigoti CPVA iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateikto projekto Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo planą netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Komisija vertino visas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus ir pareiškėjos skundą atmetė. Kadangi Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, Komisijos 2024 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „1000 Peaks“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismą