- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-1773-160/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06343-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
- Išvadą teikia
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį E. A. (E. A.) dėl skolos priteisimo ir E. A. priešieškinį UAB „Būsto paskolos draudimas“ dėl 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir būsto paskolų draudimo taisyklių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis (trečiasis asmuo – AB „Swedbank“, institucijos, teikiančios išvadą – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos bankas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
UAB „Būsto paskolos draudimas“ prašė priteisti iš E. A. 10258,30 EUR skolą, 27,71 EUR delspinigių, 5 % procesines palūkanas. Paaiškino, kad 2008-09-29 tarp AB „Swedbank“ ir E. A. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. 08-112747-FA, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 137569,50 Lt būsto kreditą iki 2046-08-30. Kredito grąžinimą atsakovas 2008-10-24 apdraudė pas ieškovą iki 2031-06-30. 2009-06-15 šalys sudarė mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 045645-1/58 prie 2008-10-24 draudimo sutarties, pagal kurį ieškovas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui vykdydamas būsto kreditavimo sutartimi atsakovo prisiimtus įsipareigojimus bankui grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, išmokėjo draudimo išmoką bankui dėl susidariusios skolos, išskyrus netesybas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui visas jo išmokėtas draudimo išmokas susitarime nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. 2010-06-15 buvo sudarytas grąžinimo grafikas prie 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui visą bankui sumokėtos skolos ir kredito įmokų sumą – 10008,10 EUR ir 250,20 EUR draudimo įmokos dalį, viso 10258,30 EUR draudimo išmoką nuo 2010-07-30 iki 2020-06-30. Atsakovas nuo 2010-07-30 nevykdė pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, į raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl 2011-07-13 ieškovas nutraukė susitarimą su atsakovu (t. I, b. l. 2-4).
Šalies argumentai
E. A. prašė ieškinį atmesti bei pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 045645-1/58, pripažinti UAB „Būsto paskolos draudimas“ būsto paskolų draudimo taisyklių Nr. 004 (redakcija nuo 2008-02-04) 2.3 p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. nuostatas negaliojančiomis, priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad 2008-09-29 pasirašė kredito sutartį ir šiai sutarčiai vykdyti privalomą 2008-10-24 draudimo sutartį, siekdamas už atlygį įgyti draudiminę apsaugą kredito paskolos grąžinimo laikotarpiui. Pasirašydamas draudimo sutartį Nr. BPD 045645, atsakovas siekė įgyti tik draudiminę apsaugą. Tuo tarpu ieškovas, prisidengdamas draudimo sutartimi, vykdydamas draudimo veiklą, kartu teikia atlygintinas laidavimo paslaugas, šių paslaugų bei komercinių interesų apsaugai teikia prioritetą, draudimo taisyklėse įtvirtina sau nepagrįstą pranašumą, iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo metu paskolos gavėjo (draudėjo) atžvilgiu faktiškai solidariai tampa kreditoriumi, o dėl to atsiranda nepagrįstas laiduotojo interesų pranašumas, pažeidžiama įstatymais numatyta laiduotojo interesų įgyvendinimo tvarka ir procedūros, atsiranda interesų konfliktas, blokuojama draudiminė apsauga. Kredito ir draudimo sutartys sudarytos prisijungimo būdu su patyrusiu verslo subjektu pagal banko (ir draudiko) standartines sąlygas. Atsakovas neturėjo galimybės keisti nei bendrosios dalies nuostatų, nei kredito įstaigos specialiosios dalies reikalavimų ir joje numatytų paskolų gavėjo (ir draudiko) pareigų. Atsakovas tiesiogiai su draudiku nebendravo, dokumentai buvo teikiami per banko darbuotojus, taisyklių kopija sudarant kredito sutartį nebuvo pateikta, draudimo taisyklių turinys neatskleistas, teisiniai padariniai nebuvo išaiškinti. 2009-01-20 atsakovas buvo atleistas iš darbo, iki tol savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdęs tinkamai. 2009-02-24 prašė banko atidėti (visus) eilinius mokėjimus 3 mėnesiams, kad atsakovas per tą laikotarpį galėtų įsidarbinti ir toliau vykdyti savo prievoles, tačiau bankas atsisakė. 2009-06-15 ieškovas apgaulės būdu, tyčia, šantažuodamas atsakovą ir pateikdamas klaidingą informaciją įpareigojo atsakovą pasirašyti mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 045645-1/58 prie 2008-10-24 draudimo sutarties, pagal kurio nuostatas draudikas už atlygį pareikalavo ir priėmė draudimo įmoką bei be teisinio pagrindo ir tinkamai neįforminęs draudiminio įvykio, vienašališkai priėmė sprendimą išmokėti išmoką (ar jos dalį) AB „Swedbank“ bankui ir jį įvykdė. Ginčijamos ieškovo draudimo taisyklių nuostatos prieštarauja draudimo instituto esmei, imperatyvioms nuostatoms, taikomoms draudiminiams santykiams ir draudimo sutarčių formai bei turiniui, apsunkina ir riboja draudėjo teises bei draudiko pareigas ir civilinę atsakomybę. Ieškovas tik imituoja, jog išimtinai vykdo draudimo veiklą, nes tuo pat metu iš esmės vykdo paskolų ir kreditų laidavimo komercines-atlygintinas paslaugas, o tai teisės aktuose nenumatoma, draudžiama (t. II, b. l. 36-46).
UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra įsteigta ir veikia pagal LR Vyriausybės 1998-06-18 nutarimą Nr. 739. Šiuo nutarimu bendrovei, kurios akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Finansų ministerija, yra suteikta teisė drausti su ja bendradarbiavimo sutartis pasirašiusių bankų ar kitų kredito įstaigų kreditus, skirtus būstui pirkti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar žemės sklypui pirkti ir būstui statyti, daugiabučiams namams modernizuoti. Bendrovė turi galiojančią draudimo veiklos licenciją, suteikiančią teisę vykdyti kredito draudimo veiklą. Jos įsteigimo tikslas suteikti galimybę efektyviai spręsti gyventojų apsirūpinimo gyvenamuoju būstu problemą Lietuvoje. Ieškovas, vykdydamas būsto kreditų draudimo veiklą, sudaro būsto kreditų draudimo sutartis, kurias sudaro būsto kredito draudimo liudijimas, draudimo taisyklės bei draudėjo prašymas draudimo sutarčiai sudaryti. Būsto kreditų draudimo sutartis ieškovas sudaro akceptuodamas draudėjų prašymus sudaryti draudimo sutartį. Draudžiamojo įvykio atveju – kai bankas nutraukia būsto kreditavimo sutartį dėl to, kad draudėjas nevykdo įsipareigojimų grąžinti būsto kreditą sutartyje nurodytais terminais, dydžiais ir tvarka, draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ieškovas išmoka draudimo išmoką naudos gavėjui. Po draudimo išmokos išmokėjimo, ieškovui pereina visos naudos gavėjo (banko) turimos reikalavimo teisės į nekilnojamąjį ir/ ar kitą turtą, įkeistą pagal būsto kreditavimo sutartį, ir kitos papildomos teisės, bendrovei ir bankui pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį. Esant ekonominei krizei priimtas sprendimas sudaryti papildomus susitarimus prie jau sudarytų draudimo sutarčių. Pagal jų esmę ieškovas moka vienerius metus draudimo išmokas bankui, kurios yra lygios draudėjo įsipareigojimams pagal būsto kreditavimo sutarties grąžinimo grafiką, ir tokiu būdu padeda draudėjui išsaugoti būsto kreditavimo sutartį, o taip pat neprarasti vienintelio būsto, kuriame jis gyvena, nes per pastarąjį laiką kredito gavėjas turi galimybę susirasti darbą, atstatyti savo mokumą bei toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui pagal būsto kreditavimo sutartį ir ieškovui pagal mokėjimų draudimo susitarimą. Toks mokėjimų draudimo susitarimas buvo sudarytas ir su atsakovu. Atsakovas nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, jog būtent ieškovo draudimo taisyklių nuostatos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis (t. II, b. l. 58-65).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad su atsakovu 2008-09-29 trečiasis asmuo sudarė kredito sutartį Nr. B-112747-FA, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 137569,50 EUR kreditas, o tinkamas įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu, UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu. 2009-03-30 buvo sudarytas susitarimas Nr. 08-112747-FA-1 dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo iki 2009-09-30 buvo atidėtas suteikto kredito grąžinimas. 2009-06-15 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas mokėjimų draudimo susitarimas Nr. BPD 045645-1/58 prie 2008-10-24 draudimo sutarties, pagal kurį ieškovas įsipareigojo vykdyti atsakovo kredito sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus, t. y. nuo 2009-06-30 iki 2010-05-30 vykdyti suteikto kredito ir palūkanų mokėjimus pagal susitarime nustatytą grafiką. Atsakovui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, trečiasis asmuo 2010-09-03 išsiuntė kredito gavėjui raštą, kuriame nurodė, kad iki 2010-10-04 negrąžinus skolos ar nepateikus siūlymų dėl galimo skolos grąžinimo būdo, kredito sutartis bus nutraukta 2010-10-05. Kadangi atsakovas nurodymų neįvykdė, sutartis buvo nutraukta. Atsakovas neginčijo draudimo sutarties ar mokėjimų draudimo susitarimo teisėtumo iki kol buvo gautas ieškovo ieškinys. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad atsakovas negalėjo suprasti sudaromų sandorių dėl savo amžiaus, išsilavinimo ar kitų savybių. Draudimo sutartis, sudarant kredito sutartį, buvo vertinama kaip kredito gavėjo riziką mažinantis veiksnys, todėl tenkinant priešieškinio reikalavimus būtų eliminuota suteikto kredito užtikrinimo priemonė ir elementas, kuris turėjo esminę reikšmę kredito sutarties sudarymui (t. II, b. l. 79-82).
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sutarties specialiosios dalies 2 ir Sutarties bendrosios dalies 5.3., 8.1., 9.1.2., 9.1.2.2., 9.3.1., 10.4., 11.1.1., 11.2.1.7. punktų, Draudimo taisyklių 50 punkto sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. įpareigoja vartotoją vykdyti Sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki Sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; sutarties specialiosios dalies 3 punkto ir „Kitos sąlygos" skyriaus 2 punkto, Sutarties bendrosios dalies 7.1., 7.3., 7.5., 9.1.2.2., 10.2.3., 10.7., 11.2.1., 12.2. punktų, Draudimo taisyklių 54.3 punkto nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; sutarties bendrosios dalies 5.3., 15.1. punktų, Mokėjimų draudimo susitarimo 10 punkto nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; sutarties bendrosios dalies 7.2., 10.8., 11.2.1., 11.3. ir 13.1. punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; sutarties bendrosios dalies 9.1.3.2., 9.1.4. ir 10.8. punktų sąlygos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 3 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia (t. IV, b. l. 22-36).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-10-30 sprendimu UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį tenkino, E. A. priešieškinį atmetė; priteisė iš E. A. ieškovo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai 10258,30 EUR skolą, 27,71 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10286,01 EUR sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2011-07-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3485 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Padarė išvadą, jog nei priešieškinyje nurodytais pagrindais, nei tais pagrindais, kuriuos turi patikrinti teismas ex officio (CK 1.78 str. 1, 5 d., 6.188 str.) nėra pagrindo 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 045645-1/58 pripažinti negaliojančiu. Pasirašydamas būsto kreditavimo sutartį su trečiuoju asmeniu atsakovas buvo informuotas apie trečiojo asmens keliamą papildomą sąlygą, jog atsakovas, siekdamas gauti prašomą kreditą iš trečiojo asmens, turi pareigą jo prievolių įvykdymą užtikrinti kredito draudimu pas trečiajam asmeniui priimtiną draudiką – ieškovą. Sudarydamas būsto kreditavimo sutartį atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, kad draudimo sutartis bus sudaryta ne atsakovo, o trečiojo asmens naudai. Taigi atsakovas, sudarydamas su ieškovu draudimo sutartį, apdraudė ne savo turtinius interesus, o trečiojo asmens – banko turtinius interesus ir tai buvo ne netikėta (siurprizinė) sąlyga (CK 6.186 str.), o esminė sutarties sąlyga (CK 6.162 str. 2 d.). Todėl atsakovo teiginiai, jog atsakovas, gavęs iš jo duomenis apie negalėjimą vykdyti prievolių pagal būsto kreditavimo sutartį, turėjo pareigą konstatuoti įvykus draudžiamąjį įvykį (CK 6.191 str., 6.193 str. 1, 2 d.), atmetami. Atsakovas pareigą būsto paskolų draudimo taisyklių nustatyta tvarka išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui turėjo tik įvykus konkrečiam šiose taisyklėse nurodytam draudžiamajam įvykiui, t. y. trečiajam asmeniui, laikantis taisyklių 7 p. nustatytos tvarkos, nutraukus būsto kreditavimo sutartį ir pateikus draudikui pranešimą apie draudžiamąjį įvykį. Toks pranešimas ieškovui buvo pateiktas tik 2010-11-02, trečiajam asmeniui būsto kreditavimo sutartį su atsakovu nutraukus 2010-10-05. Todėl vertinti ieškovo atsakovui prieš daugiau nei metus iki šio pranešimo sudarymo pateiktą siūlymą sudaryti mokėjimų draudimo susitarimą kaip ekonominį spaudimą jį išmesti į gatvę nėra pagrindo. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovas ne siūlė, bet reikalavo sudaryti mokėjimų draudimo susitarimą, kad ieškovo darbuotojai grasino atsakovui, jog nesudarius mokėjimų draudimo susitarimo jam kils jo nurodomos teisinės pasekmės. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas nepateikė nė vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, o prašė faktus pripažinti įrodytais remiantis vien jo paties paaiškinimais (CPK 177 str. 1, 2 d.), kuriuos atsveria lygiaverčiai ieškovo paaiškinimai, taip pat ieškovo darbuotojos liudytojos D. G. parodymai, kad jokie grasinimai atsakovo atžvilgiu teikiami nebuvo, atsakovui buvo siūlyta, o ne reikalaujama sudaryti mokėjimų draudimo susitarimą, atsakovas, sudarydamas mokėjimų draudimo susitarimą, jokių klausimų nekėlė, pretenzijų nereiškė. Dėl visų šių aplinkybių nesutiktina ir su atsakovo argumentu, kad mokėjimų draudimo susitarimas buvo sudarytas nenaudingomis atsakovui sąlygomis (CK 1.91 str.).
Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimu Nr. 739 „Dėl būsto paskolų draudimo bendrovės“ (CK 2.34 str. 3 d.). Šio juridinio asmens tikslas – vykdyti kredito draudimą ir vykdant šią veiklą siekti maksimalaus pelno (Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999-04-15 įsakymu Nr. 99 patvirtintų UAB „Būsto paskolų draudimas“ įstatų 8 p.). Pagal UAB „Būsto paskolų draudimas“ įstatų 9 p. ieškovo veikla apima su ja bendradarbiavimo sutartis pasirašiusių Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka įregistruotų ir kitų kredito įstaigų kreditus. Aplinkybė, kad ieškovas draudžia ne bet kokius kreditus, o kreditus tų bankų ir kreditų įstaigų, kurie yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis su ieškovu, įtvirtinta ieškovo steigimo dokumente – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-06-18 nutarimo Nr. 739 2.1.1 p., taip pat Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme, pagal kurį valstybė teisę gauti valstybės paramą turintiems asmenims apmoka draudimo įmokas iš Lietuvos Respublikos biudžete tam numatytų asignavimų. Todėl pateiktos ieškovo su kredito įstaigomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, kaip apibūdinančios ieškovo teisnumą, o ne sukuriančios tiesiogines prievoles atsakovui, yra reikšmingos, siekiant atskleisti ieškovo ketinimus ir tikslus sudarant draudimo sutartį, taip pat ginčijamą mokėjimų draudimo susitarimą (CK 6.193 str. 1, 2 d.).
2009-05-20, t. y. mėnuo iki ginčijamo mokėjimų draudimo susitarimo su atsakovu sudarymo, ieškovas su bankais pasirašė sutartį, kuria sulygo šalių veiksmus – bendradarbiavimo modelius, kredito gavėjui nevykdant ar netinkamai vykdant būsto kreditavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų grąžinti kreditą ir/ar mokėti palūkanas. Vienas iš tokių modelių buvo numatytas mokėjimų draudimo susitarimas – tarp ieškovo ir kredito davėjo (draudėjo) sudarytas susitarimas prie draudimo sutarties su visais jo esamais ir būsimais sąlygų pakeitimais ir papildymais, pagal kurį bendrovė išmoka draudimo išmoką bankui vykdydama būsto kreditavimo sutartyje kredito gavėjo (draudėjo) prisiimtus įsipareigojimus bankui grąžinti kreditą (mokėti kredito grąžinimo įmokas) ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka bei padengia šio susitarimo sudarymo dienai uždelstas sumokėti bankui sumas, išskyrus netesybas. Ieškovo ir atsakovo 2009-06-15 pasirašytas mokėjimų draudimo susitarimas visiškai atitiko pastarąjį modelį, todėl nėra pagrindo ieškovo ketinimų aiškinti kitaip, nei jie nurodyti 2009-05-20 susitarime. Ginčijamą mokėjimų draudimo susitarimą atsakovas pasirašė pablogėjus jo turtinei padėčiai – jam netekus darbo, negaunant mokėjimų iš savo kreditorių, kas kliudė atsakovui tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal būsto kreditavimo sutartį trečiajam asmeniui. Taigi tiek ieškovo, tiek atsakovo ketinimai pasirašant ginčijamą mokėjimų draudimo susitarimą buvo siejami išimtinai su būsto kredito sutarties išsaugojimu, siekiu palengvinti atsakovui jam kylančių pareigų iš šios sutarties vykdymą – skolos ir 12 mėnesių mokėjimų pagal pastarąją sutartį trečiajam asmeniui perėmimą ieškovo ir jų vykdymo ieškovui iš atsakovo pusės išdėstymą 10 metų laikotarpiui, kas negali būti aiškinama kaip nenaudinga atsakovui. Tarp šalių susiklostę mokėjimų draudimo susitarimo pagrindu teisiniai santykiai neatitinka paskolos teisinių santykių, nes paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo paskolos objekto – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str.). Atsižvelgiant į atsakovo asmenį – jo amžių (buvimą pilnamečiu), gebėjimą skaityti, susipažinti su jam teikiamais pasirašyti dokumentais, gintis nuo kitos šalies reiškiamų reikalavimų, teisinį išsilavinimą, darbą advokato kontoroje susitarimo pasirašymo metu, kas rodo galimybę pasikonsultuoti dėl jam neaiškių sutarties sąlygų su kitais teisininkais, nustatytą paties mokėjimų draudimo susitarimo naudingumą atsakovui, negalima laikyti, jog sandoris sudarytas suklydus. Nors atsakovas nurodo, kad jo ginčijamas mokėjimų draudimo susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau jų konkrečiai neįvardija. Nenustatyta, kad ginčijamos ieškovo būsto paskolų draudimo taisyklėse Nr. 004 nurodytos sąlygos, įtvirtintos 2.3, 7.1, 7.2, 7.3, 8.4, 27, 54.2, 62, 64, 67, 69.5 p. nuostatose būtų nesąžiningos atsakovo kaip vartotojo atžvilgiu (CK 6.188 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
E. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas netinkamai įvertino 2008 m. draudimo sutarties ir mokėjimo susitarimo pobūdį, ignoravo įstatyminius reikalavimus ir LAT praktiką, neatsižvelgė į Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą, negynė vartotojo teisių. 2009-06-15 mokėjimo draudimo susitarimas prieštarauja CK 1.80 str., 1.91 str. 1 d., 2.71 str. 2 d. Draudimo įstatymo imperatyvui (draudiminė išmoka negali būti išmokėta, jei neįvyko draudiminis įvykis (nėra tinkamai apiformintas)). Susitarimas yra niekinis, prieštarauja 2008 m. draudimo sutarčiai, nes nustatyta draudimo suma nepasikeitė – ji buvo ir tebėra fiksuota; jokia papildoma draudiminė apsauga draudėjui nebuvo teikiama, nors 2009 m. draudikas iš draudėjo papildomai neteisėtai paėmė draudiminę įmoką. Tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo, vadovavosi tik ieškovo parengtais dokumentais, sprendime nepateikė išsamaus aplinkybių bei situacijos vertinimo. Teismas gynė ieškovo poziciją dėl draudiminės įmokos mokėjimo termino keleriems metams atidėjimo, ieškovo susitarimus su komerciniais bankais. Teismas laikėsi klaidingos pozicijos, jog sutarties laisvės principas yra absoliutus, priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti. Apeliantas ignoruoja arba painioja draudimo sutartį ir susitarimą: ieškinys pareikštas dėl susitarimo neįvykdymo, tuo tarpu atsakovas neva ieškovo galiojančios teisės nebuvimą grindžia būsto paskolų draudimo taisyklių nuostatomis, kurios nėra ir negali būti taikomos pagal susitarimą atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Teismas tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas taikė tinkamai, atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimą.
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovas kartoja priešieškinio tekste ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto paskolų draudimo taisyklių Nr. 004 (redakcija nuo 2008-02-04) 2.3 p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. nuostatų pripažinimo negaliojančiomis.
Pagal Draudimo įstatymo 7 str. 3 d. ne gyvybės draudimo rūšiai priskiriamas kredito draudimas, taigi kredito draudimas yra viena iš draudimo rūšių. Pagal Draudimo įstatymo 88 str. draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilio kodekso ir Draudimo įstatymo skyriaus „Draudimo sutartis ir bendrasis draudimas“ normos. Taigi draudimo sutartims ir susitarimams, susietiems su draudimo sutartimis, taikomos tiek CK, tiek Draudimo įstatymo normos. Draudimo įstatymo 90 str. yra nustatęs draudimo taisyklių sąlygas, šiose sąlygose turi būti aptarti draudžiamieji įvykiai bei draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka ir terminai (90 str. 1 d. 2 p., 9 p.).
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai, kad 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimas Nr. BPD 045645-1/58 negalėjo būti sudarytas, kadangi susitarimas prieštarauja draudimo sutarčiai, pačios draudimo sutarties standartinės sąlygos jam nebuvo atskleistos, šio susitarimo sudarymas buvo jam primestas, o būsto kreditavimo draudimo sutarties taisyklių Nr. 004 (redakcija nuo 2008-02-04) 2.3 p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. prieštarauja įstatymams.
Priešieškiniu atsakovas ginčijo UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto paskolų draudimo taisyklių Nr. 004 (redakcija nuo 2008-02-04) 2.3 p., 7.1 p., 7.2 p., 7.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. paaiškindamas, kad šie taisyklių punktai prieštarauja įstatymams ir pažeidžia vartotojo teises, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį šioje dalyje atmetė padaręs išvadą, jog ginčo sprendimui dėl ginčijamo susitarimo šios taisyklės įtakos neturi, be to, šių taisyklių ieškovo ginčijami punktai nepažeidžia vartotojo teisių. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti priešieškinį dalyje dėl taisyklių 2.3 p., 8.4 p., 27 p., 54.2 p., 62 p., 64 p., 67 p., 69.5 p. tuo pagrindu, jog šie taisyklių punktai nepažeidžia vartotojo teisių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka ir jų nebeanalizuoja. Tačiau negalima teigti, kad šių taisyklių ginčijimas yra susijęs tik su 2009-06-15 mokėjimų draudimo susitarimu ir taisyklių nuginčijimas nesukelia atsakovui jokių kitų teisinių pasekmių. Draudimo liudijimas 045645 (t. I, b. l. 11) tvirtina, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir draudėjas E. A. 2008-10-24 sudarė kredito draudimo sutartį AB banko „Hansabankas“ naudai. Šioje draudimo sutartyje įrašyta, jog draudėjas pasirašydamas draudimo sutartį patvirtina, kad prieš sudarant šią draudimo sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklėmis Nr. 004 buvo supažindintas, jas suprato, jų kopiją gavo, sutinka su visomis draudimo sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją jo valią. Taigi ginčijamos taisyklės yra draudimo sutarties sudedamoji dalis ir jų taikymas sukelia atsakovui realias teisines pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad taisyklių ginčijimas gali būti surištas tik su papildomo susitarimo nuginčijimu, nepagrįsta.
Pagal CK 6.886 str. vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teismo ar tiekimo metu. Taigi būsto kreditavimo sutartis yra vartojimo sutartis, o šios sutarties užtikrinimui sudarytos sutartys taip pat priskiriamos vartojimo sutartims. Pagal CK 6.188 str. 2 d. 7 p. nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo. Draudimo sutartis tarp šalių sudaryta terminuota, tačiau jos terminas pakankamai ilgas – iki 2031-06-30, todėl sprendžiant ar vartojimo sutarties sąlyga yra sąžininga, yra pakankamas pagrindas remtis šia įstatymo nustatyta taisykle. Pagal CK 6.188 str. 4 d. individualiai neaptartomis sąlygomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tokios sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui.
Draudimo liudijime yra išdėstytos draudimo sutarties sąlygos, prieš atsakovo parašą įrašas rodo, kad pasirašydamas draudimo sutartį atsakovas patvirtina, kad prieš sudarant šią draudimo sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklėmis Nr. 004 buvo supažindintas, jas suprato, jų kopiją gavo, sutinka su visomis draudimo sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją jo valią (t. I, b. l. 73). Atsakovas yra jaunas žmogus, turintis teisinį išsilavinimą, todėl laikytina, kad pasirašydamas sutartį ir patvirtindamas sutikimą su pateiktomis sutarties sąlygomis, buvo su jomis susipažinęs ir supratęs jų turinį. Todėl teigti, kad sutartimi atsakovo, kaip vartotojo, teisės buvo pažeistos, būtų nepagrįsta. Pati draudimo sutartis yra garantija kreditoriui, kad suteiktos kredito išmokos bus grąžintos. O draudikas, šiuo atveju, turi teisę susigrąžinti kreditoriui už skolininką sumokėtas lėšas. Todėl sutarties sąlygos, iš esmės nukreiptos į tokį tarpusavio teisių ir pareigų sprendimą, negali būti laikomos prieštaraujančiomis atsakovo, kaip vartotojo teisėms.
Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 045645-1/58 tekstas ir atsakovo parašai jame rodo, kad draudimo susitarimas buvo individualus, pagal atsakovo pateiktą prašymą, sutarties punktai nėra standartiniai ir atsakovas buvo susipažinęs su susitarimo tekstu visa apimtimi, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis atsakovo priešieškinys atmestas, o ieškinys patenkintas. Teismo sprendimas paliekamas galioti.
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Pirmosios instancijos teismas už advokato pagalbą ieškovui iš atsakovo priteisė 3485 Lt bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio atlyginimą ir 2420 Lt advokato pagalbai atlyginti. Pagal 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už atsiliepimo į priešieškinį surašymą maksimaliai atlygintina suma sprendimo priėmimo dienai buvo 2550 Lt (8.2 p.). Atsižvelgiant į priešieškiniu dėstomų argumentų apimtį, priteista 2420 Lt suma advokato pagalbai atlyginti nėra per didelė, žyminio mokesčio suma yra nustatyta įstatymo (CPK 80 str. 1 d.), todėl laikyti, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma per didelė, nepagrįsta.
UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo 5671,75 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Advokatas apeliacinės instancijos teismui surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą 2012 m. gruodžio mėn., maksimali atlygintina suma gali būti 1275 Lt (Rekomendacijų 8.11 p.). Atsiliepimas nėra sudėtingas, argumentai iš dalies sutampa su atsiliepimo į priešieškinį argumentais, todėl protinga atlygintina suma yra 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-30 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Būsto paskolų draudimas“ (j. a. k. 110076079) naudai 500 Lt (penkis šimtus Lt) advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.