Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo V. J. atstovui advokatui Andrej Tiščenko, atsakovo Y atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Y dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo darbo ginčo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodomą darbo užmokesčio sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Dėl ieškovo kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino ir ieškinio senaties.

Nustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo 2018 m. spalio 26 d. Kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo 2019 m. balandžio 24 d. (darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos DK 297 straipsnio 1 dalį, joje nustatytas terminas buvo kvalifikuojamas kaip ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005; 2007-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2007; 2012-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2012; ir kt.). Tokia kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į nurodytų įstatymų nuostatų tapatumą, aktuali ir aiškinant naujojo Darbo kodekso aktualios redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. liepos 1 d., 220 straipsnio 1 dalį. Ją aiškinant konstatuotina, kad šioje teisės normoje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį darbuotojas, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją, yra ieškinio senaties terminas. Kadangi bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai (DK 15 straipsnio 2 dalis), ieškovas į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepraleidęs šio termino, todėl ieškinį atmesti dėl senaties nėra pagrindo.

Vienok, nagrinėjamu atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas savo teisę į pažeistų teisių gynimą įgyvendino nerūpestingai, deklaratyviai teigdamas, kad laukė, kol darbdavys atsiskaitys, be to, nurodydamas 1650 Eur sumą, neteikė jos pagrindimo.

Iš darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos ir atsakovo atstovo žodinių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas dirbo pas atsakovą pagal 2018-06-08 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) betonuotoju (el. b. l. 51-52). Atleistas iš darbo 2018-10-26 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (el. b.l.58).

Darbo sutarties 1.3 punkte susitarta, kad darbuotojui bus mokama LR Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga plius 5 Eur, darbo užmokestį, darbuotojo prašymu, mokant vieną kartą į mėnesį iki mėnesio 15 dienos.

Darbdavio Sodrai deklaruotos ieškovo draudžiamosios pajamos per visą jo darbo laikotarpį sudaro iš viso 1744,76 Eur (el.b.l.58). Darbdavio pateikti mokėjimų žiniaraščiai patvirtina, kad 2018 m. birželio – spalio mėnesiais ieškovui buvo išmokėta liepos 13 d. – 263,25 Eur; rugpjūčio 14 d. – 198,80 Eur; rugsėjo 3 d. – 186,87 Eur; spalio 15 d. – 292,22 Eur; spalio 26 d. – 330,85 Eur, iš viso 1271,99 Eur.

Ieškovas neteikė į bylą jokių paskaičiavimų ar savo argumentų, iš ko susidaro jo nurodoma darbo ginčų komisijai ir teismui 1650 Eur darbdavio skola už darbo užmokestį.

Pagal atsakovo teiktus rašytinius įrodymus, darbo užmokesčių išmokėjimui darbovietėje buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos, juose nurodomos sumos, atsižvelgiant į konkrečius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius (kuriuose yra ieškovo parašai apie jam mokėtinas sumas), buvo išmokami kiekvienam darbuotojui darbo užmokesčiai (el.b.l.71-74, 76, 78, 80, 82-87). Įvertinus ieškovo dirbtus ir nedirbtus laikotarpius per 2018 m. birželio – spalio mėnesius, teismas neturi pagrindo vertinti, kad darbdavys neteisingai apskaičiavo ar neišmokėjo ieškovui dalies darbo užmokesčio. Pagal ieškovo nurodomą reikalaujamą 1650 Eur sumą, išeitų, kad ieškovui buvo nemokama visą jo darbo laikotarpį pas atsakovą, tačiau ieškovas teigia, kad nesumokėta už du mėnesius, tačiau paskutiniai du darbo užmokesčio apskaičiavimai sudaro 623,07 Eur (pagal darbo užmokesčių žiniaraščius, kuriuos ieškovas pasirašęs).

Sprendžiama, kad darbdavys yra sumokėjęs V. J. mokėjimų žiniaraščiuose nurodytas sumas. Atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu už dirbtą jo laiką ir ieškovui niekaip nepagrindus ir neįrodžius ieškiniu prašytos 1650 Eur sumos, teismas jo reikalavimus atmeta.

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (CPK 12 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Remiantis CPK 414 straipsnio 1 dalimi, darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti visi įrodymai, kuriais nustatyta, kad darbdavys atsiskaitė su ieškovu, pats ieškovas nepateikė paaiškinimų, kodėl reikalauja 1650 Eur sumos, teismas tokiai sumai įrodymų byloje nenustatė esant. Ieškovo reikalavimų tenkinimui nenustatyta jokių sąlygų, atsakovas pagrindė atsiskaitymą su ieškovu, todėl nėra pagrindo ieškovo reikalavimų tenkinimui, dėl to ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovo, nors jis ir atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui priteisimo, tačiau neatleistas nuo advokato, advokato padėjėjo pagalbai skirtų išlaidų apmokėjimo. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas pateikė į bylą įrodymus apie atsakovo turėtas 200 Eur išlaidas (el. b. pop. priedo 6-7 l.). Teismas vertina, jog išlaidos yra pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai.

Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,45 EUR, tačiau nepriteistinos iš ieškovo, nes jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas

NUSPRENDĖ:

Ieškovo V. J. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J., a.k(duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Y, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.