Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, susipažinusi su nukentėjusiojo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundu dėl O. K. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. S. pareiškimas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį bei 155 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti Klaipėdos apskrities VPK 1 PK tyrėją O. K. M.

Motyvuojamoji dalis

J. S. skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Procesas dėl nusikalstamų veikų, išvardytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje, pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas tokiu atveju neatliekamas, o procesas vyksta pagal BK XXX skyriuje nustatytas privataus kaltinimo bylų proceso taisykles. Taigi tik pradedant procesą dėl nusikalstamų veikų, išvardytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje, nukentėjusiojo skunde ar jo teisėto atstovo pareiškime turi būti nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, ją padaręs įtariamasis ir konkretus BK straipsnis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 1 ir 2 dalys).

J. S. pareiškimas privataus kaltinimo tvarka grindžiamas tuo, kad kaltinamoji O. K. M. pagamino pranešimą apie įtarimą, kurį patvirtino savo parašu, kaip Klaipėdos apskrities VPK 1 PK tyrėja. Pranešime apie įtarimą pavartoti teiginiai, kurie šmeižia bei įžeidžia jo asmenį. Tyrėja paminėtus teiginius prasimanė ir juos skleidžia tyčia, siekdama jį diskredituoti ir pažeminti. Tačiau tokie pareiškimo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

Iš byloje esančios 2013-10-14 pranešimo apie įtarimą kopijos matyti, kad tyrėja O. K. M. įtariamajam J. S. 2013-10-14 įteikė pranešimą apie įtarimą bei išaiškino įtariamojo teises baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00317-13 dėl netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo. Taigi pareiškėjas yra įsitikinęs, kad tyrėja, įteikdama jam pranešimą apie įtarimą, padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. Tačiau toks pareiškėjo manymas ir užimta pozicija yra visiškai nepagrįsta. Kartu teismas yra įsitikinęs, jog tokia pareiškėjo pozicija paprasčiausiai prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412(1) straipsnyje reglamentuotas atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

Teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str. 1 d.).

Kaip minėta, faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Pareigūnė šiuo atveju nenurodė jokių duomenų ar faktų, kurie iš tikrųjų neegzistuotų, nes nurodytas ikiteisminis tyrimas realiai yra atliekamas įtariant pareiškėją J. S. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., padarymu.

Teismas taip pat daro išvadą, kad duomenys, esantys ikiteisminio tyrimo byloje ir išdėstyti pranešime apie įtarimą, negali būti vertinami kaip konstatuojantys asmens kaltumą ar nekaltumą. Nes pareigūnės O. K. M. pranešime yra išdėstomos galimai J. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurios yra nustatinėjamos (tikslinamos) tyrimo metu. Taigi konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde paminėti faktai susiję su tyrėjos funkcijas atliekančio asmens veikla ir negali būti laikytini privataus proceso, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., dalyku, todėl privataus kaltinimo procesas negalimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atsižvelgiant į tai, J. S. pareiškime dėl privataus kaltinimo pradėjimo nurodyti faktai apie nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje, 155 straipsnyje, objektyviai negali būti vertintini kaip pagrindas dėl asmens pradėti baudžiamąjį procesą. Todėl darytina išvada, kad veika, įvardyta privataus kaltinimo pareiškime, negali būti vertintina kaip veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsniu, 440 straipsniu,

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.