Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jos atstovui advokatui R. D.,

išnagrinėjusi V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2015 m. sausio 26 d. 14.20 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Renault Master“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, pradėdama važiuoti atbula, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsiradus kliūčiai, tai yra, stovėjusiam automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laiku nesustabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Audi A4“, kuris eismo įvykio metu buvo apgadintas.

V. B. teismo posėdžio metu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad buvo atvykusi į Kužius prekiauti, po prekybos susidėjo daiktus, sėdo važiuoti, pasižiūrėjo per kairį veidrodėlį ir važiavo. Nežino, kodėl nežiūrėjo per dešinį veidrodėlį. Smūgis buvo nežymus. Inertiškai pavažiavo į priekį. Išlipusi ir apžiūrėjusi kitą automobilį, tikrai nieko nematė. Turbūt lietėsi su kabliu. Padarė prielaidą, kad su kabliu pataikė į padangą, nes atitiko aukščiai. Jei būtų nepatraukusi automobilio, būtų mačiusi. Įlinkimas matosi tik iš šono. Ramia sąžine išvažiavo, nes nemanė, kad apgadino kitą transporto priemonę. Ryte jai paskambino kolegė ir pasakė, kad kažkas matė, jog pasišalino iš įvykio vietos. Iš karto su broliu nuvažiavo į Kužius, susirado nukentėjusįjį. Dar kartą su broliu apžiūrėjo, bet nieko nesimatė. Tada mašinos savininkas parodė, kurioje vietoje įlenkta. Žiūrint iš šono, matėsi įlenkimas. Po to nuvažiavo į policiją, viską paaiškino, ten liepė laukti teismo. Smūgis buvo nežymus, bet suprato, kad atsitrenkė. Išlipusi apžiūrėjo, bet iš šono nepažiūrėjo. Nežinojo, kam priklauso „Audi A4“ automobilis. Įvykio metu prie parduotuvės buvo žmonių. Buvo įsitikinusi, kad atsitrenkė į padangą. Apgadinimas nedidelis, savininkas įvardino žalą 100-200 Lt dydžio. Ji pirma ėmėsi iniciatyvos surasti automobilio savininką. Viena augina du vaikus, vienas sūnus jau pilnametis. Vairuotojo pažymėjimas jai labai reikalingas, kadangi dirbant reikalingas automobilis, reikia į darželį vežti vaiką, gyvena rajone. Neturėdama vairuotojo pažymėjimo, prarastų pragyvenimo šaltinį. Žino, kas gresia, jei pasišalini iš įvykio vietos. Jei būtų buvęs bent mažiausias įbrėžimas, būtų neišvažiavusi, laukusi. Tuo metu nematė padarytos žalos, tai nemanė, kad padarė eismo įvykį.

Nukentėjusysis G. Š. teisme parodė, kad paskambino pažįstamas, jog į jo automobilį atsitrenkė ir pasišalino. Numerius automobilio pasakė. Tai galėjo būti sausio 26 d. Automobilis buvo „Audi A4“, stovėjo aikštelėje Kužiuose, nežino kokioje gatvėje. Jam paskambino tuoj pat po įvykio, buvo apgadintas dešinės pusės sparnas. Apgadinimai nelabai žymūs. Gal ir galėjo nesuprasti, kad apgadino. Jis pretenzijų neturiu. Yra gamyklinė signalizacija, be garso. Jei atsitrenks į mašiną, garsas nesuveiks. V. B. buvo atvykusi pas jį, viskas geranoriškai. Kitą dieną po įvykio buvo atvykusi, atsiprašė. Apgadinimą parodė, nes šiaip nesimatė. Reikia pataikyti žiūrėjimo kampą. Mano, kad asmuo netyčia pasišalino iš įvykio vietos. Jis parodė, kurioje vietoje apgadinta.

Liudytoja L. Č. teisme parodė, kad moteris Kužiuose, vairuodama automobilį „Renault Master“ atbuline eiga, kliudė kitą transporto priemonę „Audi“. Ji išlipo, apžiūrėjo, apgadinimo nepastebėjo ir nuvažiavo. Bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, ją apklausė. Ji pati atėjo pas ją, dar nespėjus pradėti jos ieškoti, nes nėra galimybių tą pačią dieną asmens ieškoti. Ji pirma atėjo, pranešė, kad pasišalino iš įvykio vietos, paėmė iš jos paaiškinimą. Ji suprato, kad su kabliu kliudė padangą. Apgadinimo nepastebėjo. Sakė, kad atidžiai apžiūrėjo. „Renault“ automobilį apžiūrėjo, apgadinimų nebuvo. Tikėtina, kad galėjo apgadinti su kalbiu. Apie pasišalinimą pranešė vyras, bendravo telefonu, bet pokalbis buvo nekonkretus, niekaip nepavyko jo prisikviesti, kad apklausti. Kiek matė, tiek papasakojo. Telefoniniai pokalbiai buvo trumpi, nepamena, ką pasakojo, turėtų būti tarnybinis pranešimas. Surašė protokolą. Asmuo galėjo suprasti, kad padarė eismo įvykį. Automobilio įvykio vietoje nebuvo, todėl traktavo kaip pasišalinimą. Pasišalinimą iš įvykio vietos vertina formaliai, nes automobilio įvykio vietoje nebuvo. V. B. pasakė, kad nepastebėjo apgadinimų. Su nukentėjusiuoju nebendravo, nesiaiškino aplinkybių. Matė nuotraukas. Nesiaiškino, ar tyčia asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Faktas, kad automobilio ten nebuvo. Tyčios nenustatė. Nežino, ar asmuo turėjo pagrindą pasišalinti iš įvykio vietos. Asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, visada turi kažkokių motyvų. Jei tikrai nematė apgadinimų, tuomet nebūtų pasišalinimas, bet iš kur jai žinoti, ar tikrai nematė apgadinimų.

Liudytoja L. Š. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jos kolegė, draugė. Ji prekiavo Kužiuose kitą dieną. Nežinojo, kad pirmadienį V. B. prekiavo. Atėjo klientė ir pasakė, kad vakar jos kaimynui buvo apgadintas automobilis. Paskambino V., papasakojo, ji pasakė, kad pajuto, jog atsirėmė, bet apžiūrėjusi nieko nepastebėjo. Sakė, kad galimai atsirėmė su kabliu į ratą. V. sakė, kad nuvažiuos į Kužius pas automobilio savininką išsiaiškinti. Moteris, kuri pasakė, buvo pirkėja, nežino, ar matė patį įvykį, tik pasakojo, kad jai sakė kaimynas, jog įlenktas automobilis. V. važinėja su autobusiuku. Moteris nieko nepasakojo apie apgadinimą. Vaida pripažino, kad pajuto, jog atsirėmė, bet, apžiūrėjusi, nieko nematė, tai pagalvojo, kad atsirėmė su kalbiu į ratą. Ji važiavo į Kužius, moteris pasakė, kur gyvena jos kaimynas. V. B. vyko pas nukentėjusįjį. Viskas vyko kitą dieną. Nukentėjusiojo automobilio apgadinimų nematė. V. B. aiškino, kad aikštelėje šone stovėjo kitas automobilis ir į jį tikriausiai atsirėmė.

Liudytojas N. M. teisme parodė, kad sesuo jam paskambino, papasakojo, kad lygtais padarė eismo įvykį. Paprašė nuvažiuoti kartu pažiūrėti. Nuvažiavo pas moterį, kuri pasakė, kur gyvena nukentėjusysis. Rado automobilį, apžiūrėjo, bet nieko nepastebėjo. Išėjo savininkas ir pasakė, kad reikia žiūrėti šonu. Iš šono matėsi šiek tiek įlenkta. Apgadinimas labai nedidelis. Galėjo nepamatyti, visokių situacijų būna. Jis irgi nematė apgadinimo, kol neparodė nukentėjusysis, kad reikia žiūrėti iš šono. Nukentėjusysis aiškino, kad jam kažkas pranešė, jog atsitrenkė į automobilį ir pasišalino. Nukentėjusysis paskambino policijai. V. B. aiškino, kad nesuprato, kas vyksta, buvo susijaudinusi. Logiška, kad tas įlenkimas galėjo būti nuo kablio. Finansine prasme apgadinimas nėra didelis. Nukentėjusysis pretenzijų reiškė, bet, kai išsiaiškino kaip viskas buvo, pretenzijų nebereiškė.

Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad Kužių miestelyje gavo iškvietimą, jog asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Rado apgadintą „Audi“, liudytojai minėjo, kad matė įvykį, tai įformino. Apgadinimų nepamena. Apgadinimai buvo, jei buvo pranešimas. Su nukentėjusiuoju bendravo. Jo draugai matė įvykį, kaip autobusiukas apgadino automobilį ir pasišalino. Nepamena, ką dar aiškino nukentėjusysis. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nebendravo. Į įvykio vietą atvyko tą pačią dieną. Šukių įvykio vietoje nebuvo, tiesiog matėsi apgadinimo vieta, ji buvo matoma. Nuotraukas darė jis. Nežino, kodėl nuotraukoje yra pažymėtos apgadinimo vietos, pažymėjimus darė ne jis. Iš nuotraukos nesimato apgadinimų. Pranešėjas nebūtų skambinęs policijai, jei nebūtų apgadinimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. B. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (6 b. l.), G. Š. paaiškinimu (7 b. l.), V. B. paaiškinimu (8-9 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio J. Ž. tarnybiniu pranešimu (10 b. l), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos L. Č. tarnybiniais pranešimais (11, 12 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais ir jų priedais (13-22 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (28-30 b. l.), kompaktinė plokštele „DVD-R“.

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. V. B., aiškindama įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgis buvo nežymus, inertiškai pavažiavo į priekį, išlipusi apžiūrėjusi kitą automobilį, bet tikrai nieko nematė, galvojo, jog lietėsi su kabliu į padangą, nes atitiko aukščiai, tačiau vėliau su nukentėjusiuoju apžiūrėjusi „Audi“ automobilį apgadinimą pamatė. Teisme apklaustas nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad jo automobilis buvo apgadintas nežymiai, ilenkimas matomas tik žiūrint iš tam tikro taško, jis įlenkimą parodė V. B. ir jos broliui, nes jie jo nematė. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. M., J. Ž. tvirtino, jog apžiūrėjus „Audi“ automobilį, iš šono matėsi šiek tiek įlenkta. Teismas remiasi šiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi. Tai, kad įvykio metu buvo apgadintas G. Š. automobilis patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Iš techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Audi A4“ apgadintas, apgadintas priekinis dešinysis sparnas. Transporto priemonės apgadinimus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos.

Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad V. B. vairuojamas automobilis kliudė automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinimo. Todėl teismas sprendžia, kad V. B. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai geilėjosi (ATPK 30 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią alinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja L. Č. 2015 m. vasario 11 d. V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad V. B. 2015 m. sausio 26 d. 14.20 val. Šiaulių rajone, Kužiuose, Vilties g. 8, vairuodama automobilį „Renault Master“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudžiusi stovėjusį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinusi, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

V. B., aiškindama įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad pajutusi, jog atsirėmė į kitą automobilį, išlipusi apžiūrėjo kitą automobilį, bet tikrai nieko nematė, padarė prielaidą, kad su kabliu pataikė į padangą, nes atitiko aukščiai, ramia sąžine išvažiavo, nes nemanė, kad apgadino kitą transporto priemonę, ryte jai paskambino kolegė ir pasakė, kad kažkas matė, jog ji pasišalino iš įvykio vietos, tik tada iš karto su broliu nuvažiavo į Kužius, susirado nukentėjusįjį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, jog nuvykusi ir su broliu apžiūrėjusi „Audi“ mašiną, nieko nematė, apgadinimą pamatė tik tada, kai mašinos savininkas parodė, kurioje vietoje įlenkta, nes įlenkimas matėsi tik žiūrint iš šono. Teisme nukentėjusysis G. Š. tai pat patvirtino, kad įlenkimas nežymus, matomas žiūrint tik iš tam tikro taško, įlenkimą V. B. parodė jis, nes V. B. jo nematė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats G. Š. teismui nurodė, jog asmuo galėjo nesuprasti, kad apgadino jo automobilį. Tokias aplinkybes teismui patvirtino ir liudytojas N. M., taip pat teismui jis nurodė, jog apgadinimai nebuvo dideli. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio apgadinimai yra labai nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, į tai, kad, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ji išlipo apžiūrėti automobilių, bet nieko nepastebėjo, į tai, kad įlenkimas matomas tik iš šono, atsižvelgia ir į V. B. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes V. B. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, ji pati turėjo vairuotojo pažymėjimą, be to, ji dažnai atvyksta į Kužius prekiauti darbo reikalais. Teismas įvertina ir tai, kad pati V. B., tik sužinojusi apie kito automobilio apgadinimą, ėmėsi iniciatyvos surasti nukentėjusįjį, išsiaiškinti visas aplinkybes, vyko į policijos komisariatą duoti paaiškinimų. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja apklausta L. Č., kuri nurodė, kad V. B. pati atėjo pas ją, dar nespėjus pradėti jos ieškoti.

Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad V. B. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinusi kitą automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas V. B. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

V. B. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

V. B. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.