- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-365/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Panevėžio apskrities ligoninei
- Advokatai
- Laima Svidrienė
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-36-425/2008 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Panevėžio apskrities ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. D. 2006 m. gegužės 23 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės jos naudai 50 000 Lt neturtinei žalai ir 200 000 Lt turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. lapkričio 17 d. į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninę buvo paguldytas ieškovės sutuoktinis V. D. dėl varginančio skausmo krūtinėje, oro trūkumo. Tuo metu pacientui buvo nustatyta išeminė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas, kiti negalavimai. Dėl nesibaigiančių skausmų ieškovės sutuoktinis buvo dar kartą nusiųstas gydytis į Panevėžio ligoninę, kur priėmimo skyriuje gyd. V. G. skyrė gydymą. 2005 m. sausio 30 d. buvo nustatyta diagnozė – lėtinė smegenų liga. 2005 m. vasario 1 d. su greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimu V. D. buvo paguldytas į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninę gydytis nuo virškinamojo trakto disfunkcijos bei nuo įtariamos kraujuojančios skrandžio opos. Ieškovė teigė, kad jau nuo 2004 m. liepos mėn. buvo galima diagnozuoti V. D. onkologinę ligą. Atsakovo gydytojai tik 2005 m. vasario 7 d. nustatė V. D. daugybines metastazes kepenyse ir 2005 m. vasario 8 d. ligos istorijoje pažymėjo, kad įtariamas plaučių vėžys. 2005 m. vasario 9 d. buvo atliktas plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimas ir nustatytas kairiojo plaučio centrinis tumoras, T2 N1 M1, metastazės kepenyse, IV stadija 4 klininė grupė. 2005 m. vasario 22 d. V. D. mirė. Ieškovė nurodė, kad gydytojai, turėję teikti kokybiškas medicinos paslaugas, savo darbą atliko aplaidžiai, neatliko visų būtinų tyrimų ir dėl to laiku nenustatė V. D. ligos. Ieškovė nurodė, kad dėl sutuoktinio mirties patyrė daug išgyvenimų, susirgo cukriniu diabetu, prarado pasitikėjimą medikais. Ieškovė dėl sutuoktinio V. D. mirties iš savo pajamų moka už komunalines paslaugas, elektros energiją, perka maistą ir turi papildomų išlaidų, kurių anksčiau neturėjo, nes šias sumas apmokėdavo mirusysis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga nustatyta, jog V. D. kairiojo plaučio išplitusio vėžio laiku neatliktos diagnostikos priežastis – slapta ligos eiga, o pirmųjų simptomų atsirado jau esant metastazėms kepenyse (t. 1, b. l. 68). Be to, pats V. D. ilgą laiką neišsakė nusiskundimų, kurie leistų įtarti onkologinę plaučių ligą. Teismas ištirtų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad, pagal V. D. išsakytus žodinius nusiskundimus, jo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotus nusiskundimus, diagnozes, taikytus gydymo metodus, atsakovas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė parinko tinkamus gydymo metodus, panaudojo reikiamus diagnostinius veiksmus ir tyrimus, bei, atsižvelgdamas į ligonio skundus ir objektyvią būklę, V. D. diagnozes nustatė teisingai. Teismas nurodė, kad medicininėje praktikoje žinoma, jog peribronchinė vėžio forma rentgenologiškai diagnozuojama tik pažengus procesui (sustorėjus sienelės bronchui iki 3-5 mm ir daugiau). Šiuo metu gydymo įstaigose taikomi ligų diagnostikos metodai nėra pakankamai efektyvūs iš karto diagnozuoti ligas, kurių eigos slaptos ir besimptomės, todėl teismas nenustatė tiesioginio ryšio tarp aplinkybės, kad atsakovas neatliko V. D. krūtinės ląstos radiologinio tyrimo 2004 m. liepos mėn., ir aplinkybių, kad V. D. 2005 m. vasario 7 d. buvo diagnozuotos daugybinės metastazės kepenyse bei V. D. mirtis 2005 m. vasario 22 d. Teismas nurodė, kad byloje atliktos ekspertizės išvadose nustatyta, jog net 2004 m. liepos mėn. nustačius onkologinę ligą V. D. , šios ligos gydymas abejotinas ir prognozuojama ligos išeitis letalinė (pasibaigianti mirtimi). Teismas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad atsakovo gydytojų veiksmai nustatant V. D. klinikinę diagnozę ir taikant gydymą nesusiję priežastiniu ryšiu su V. D. mirtimi. Todėl, nenustatęs atsakovo kaltės, teismas atmetė ieškovės ieškinį priteisti iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovė A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neįvertino, jog atsakovo gydytojai jos sutuoktiniui 2004 m. liepos ir lapkričio mėn., 2007 m. sausio 27 d. neatliko plaučių tyrimo, nors ligonis ir apeliantė patys prašė atlikti šį tyrimą. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad onkologinė liga, buvusi jos sutuoktinio mirties priežastimi, buvo besimptomė. Apeliantė teigia, kad atsakovo gydytojų veiksmai buvo nerūpestingi, aplaidūs, nusikalstami.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jų ligoninė nėra atsakinga už nuolatinį paciento stebėjimą, nuolatinį periodinį būklės įvertinimą onkologinių ligų atžvilgiu, nes tai atlieka bendrosios praktikos gydytojai, kuriuos pasirinkę pacientai. Tai, kad nėra atsakovo kaltės, įrodo byloje esantys oficialių kompetentingų institucijų tyrimai ir išvados. Atsakovas sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad asmens sveikatos priežiūra - valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą.
Pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Pacientai turi teisę būti gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai, gydytojo pasirinktas gydymas turi būti mediciniškai pagrįstas (1996 m. spalio 3 d. Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 3 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos). Gydytojo atsakomybė už pacientui padarytą žalą pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kurią lemia gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifika. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Daugeliui profesijų (taip pat ir gydytojo profesijai) būdinga tai, kad jos yra susijusios su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties tokių profesijų atstovams yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, dėmesingumo, rūpestingumo reikalavimai. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga veikti profesionaliai ir vadovautis maksimalių pastangų principu, užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Kompleksiška jų analizė patvirtina, kad atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas profesinės atsakomybės atveju yra tolygu profesionalo kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001, b. k. 39.6.2.12).
Ieškovė ieškinį pareiškė tik atsakovui, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. D. paskutiniaisiais metais gydėsi ne tik pas atsakovą, bet ir VšĮ Aukštaičių šeimos klinikoje Panevėžyje bei Lietuvos onkologijos centro poliklinikoje.
A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino, jog atsakovo gydytojai jos sutuoktiniui 2004 m. liepos ir lapkričio mėnesiais, 2007 m. sausio 27 d. neatliko plaučių tyrimo, nors ligonis ir apeliantė patys prašė atlikti šį tyrimą. Tačiau V. D. medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad V. D. ar ieškovė būtų prašę atlikti V. D. plaučių tyrimus.
Apeliantė nurodo, kad V. D. koronarografijos tyrimas atliktas be jo sutikimo. Iš ekspertizės akto, ekspertų paaiškinimų matyti, kad toks tyrimas buvo reikalingas V. D. ligai diagnozuoti ir jo sveikatai nekenkė. Iš sutikimo koronarografijos tyrimui (2 t., b. l. 119, 139) matyti, kad V. D. sutiko, kad jam būtų atliktas toks tyrimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra itin reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais. Ekspertizės akte smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pateikti ekspertinio tyrimo rezultatais pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 str.). Teisėjų kolegija, vertindama ekspertų išvadas, atsižvelgia į jų ryšį su kitais įrodymais, į tai, kad ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais ir iš esmės neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Nors apeliantė nesutinka su medicinos ekspertizės išvadomis, konkrečių aplinkybių, dėl kurių ekspertų išvados keltų abejonių, nenurodo. Ekspertizę atliko 4 aukštos kvalifikacijos gydytojai. Ekspertizės aktas išsamus, motyvuotas. Ekspertai savo išvadas papildomai paaiškino apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl netikėti ekspertizės aktu ir jo išvadomis kolegija neturi pagrindo.
Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiasi ekspertizės išvada (4 t., b. l. 55), kad nuo 2004 m. liepos mėn. atlikus krūtinės ląstos radiologinį tyrimą buvo galima nustatyti plaučių vėžį. Apklausti teismo posėdyje ekspertizę atlikę ekspertai šią išvadą patvirtino, tačiau paaiškino, kad įvertinus V. D. ligos eigą ir indikacijas bei tai, kad 2003 m. lapkričio 7 d. jam jau buvo atlikta plaučių fluorograma, nuo 2004 m. liepos mėn. iki 2005 m. sausio 27 d. nebuvo pagrindo įtarti susirgimą ir pacientui atsakovo gydymo įstaigoje nebuvo pagrindo atlikti krūtinės ląstos radiologinį tyrimą.
Ieškovė nurodė, kad V. D. kentė didelius skausmus. Tačiau iš įrašo medicininėje kortelėje (4 t., b. l. 43) matyti, kad buvo nustatyta, jog torakaliniai skausmai susiję su labai ryškiais pakitimais stubure po traumos.
Iš ekspertizės išvados (4 t., b. l. 55) matyti, kad 2005 m. sausio 27 d. atsakovo priėmimo skyriuje V. D. buvo nevisiškai nustatyta diagnozė. Buvo neįvertinti visi vyraujantys klinikiniai simptomai bei priėmimo skyriaus gydytojos neurologės rekomendacija atlikti visą ligonio ištyrimą, taip pat krūtinės ląstos rentgeno tyrimą (4 t., b.l.55). Kaip paaiškino teismo posėdyje apklausti ekspertai, pacientas skundėsi apetito stoka, sumažėjusiu svoriu, skausmais krūtinėje. Aiškindamasis šias indikacijas, gydytojas turėjo atlikti išsamesnius tyrimus, tarp jų ištirti plaučius.
Plaučių rentgenologinis tyrimas V. D. buvo atliktas tik 2005 m. vasario 7 d., o vidaus organų echoskopinis tyrimas – vasario 9 d. (3 t., b. l. 58). Šių tyrimų metu nustatyta daugybinių metastazių kepenyse. 2005 m. vasario 15 d. V. D. nustatytas išplitęs plaučių vėžys su metastazėmis kepenyse, o 2005 m. vasario 22 d. jis mirė (3 t., b. l. 42).
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad paskutiniaisiais gyvenimo metais V. D. sirgo keliomis labai sunkiomis ligomis (persirgo miokardo infarktu, buvo stuburo L1 slankstelio kompresinis lūžimas). Jų diagnozavimas ir gydymas buvo sudėtingas. Pagal ekspertų išvadas, V. D. onkologinės ligos eiga buvo besimptomė ir iki 2005 sausio 27 d. V. D. suteiktos medicininės gydymo paslaugos atitiko tokioms paslaugoms keliamus reikalavimus.
Tačiau 2005 m. sausio 27 d. pacientas buvo apžiūrėtas ir ištirtas nevisiškai, diagnostikos ir gydymo metodai taikyti nepakankamai rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Dėl to gydytojo apžiūros metu buvo nediagnozuota ir nepradėta gydyti sunki onkologinė liga. Ekspertizės išvada (4 t., b. l. 44) ir ekspertų paaiškinimai patvirtina, kad buvo pagrindas atlikti išsamesnį paciento sveikatos patikrinimą ir buvo galima diagnozuoti onkologinę ligą.
Vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ieškovas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos. Neturtinės žalos atsiradimą ieškovė sieja su tuo, kad gydytojai nevisiškai atliko savo pareigas.
Įvertinusi byloje esančius ir apeliacinės instancijos teisme papildomai ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2005 m. sausio 27 d. atsakovo priėmimo skyriuje V. D. dėl gydytojų kaltės buvo neatliktas paciento sveikatos būklę atitinkantis sveikatos patikrinimas, nediagnozuota sunki onkologinė liga. Todėl dėl atsakovo kaltės buvo padaryta žala. Anksčiau diagnozavus ligą, tikėtina, kad V. D. gyvenimo trukmė būtų buvusi ilgesnė. Be to, paskutiniaisiais gyvenimo mėnesiais V. D. kentė didžiulius skausmus. Dėl neteisingos ligos diagnozės jam nebuvo taikomos reikalingos nuskausminamosios priemonės.
Tačiau kolegija atsižvelgia į tai, kad dėl kitų ligų ir faktinių gydymo aplinkybių, onkologinės ligos pobūdžio ir eigos realiai ją diagnozuoti buvo galima tik ligai įsisenėjus.
Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistina 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.).
Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą dėl 200 000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kolegija, įvertinusi ieškovės nurodomas išlaidas, kurias ji įvardija kaip žalos atlyginimą, sprendžia, kad tarp nurodomos žalos ir kaltų atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes jos patirtos išlaidos nėra susijusios su atsakovo netinkamu gydymo paslaugų suteikimu. Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas iš naujo nagrinėti bylos, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovė už ekspertizę sumokėjo 480 Lt, todėl proporcingai patenkintai reikalavimo daliai jai iš atsakovo priteisiama 38 Lt išlaidų, sumokėtų už ekspertizę (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).
Kolegija taip pat paskirsto apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus apie turėtas 500 Lt advokato atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl proporcingai patenkintai reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiama ieškovei 40 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2008 m.vasario 6 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės (į. k. 191340120) 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, 38 Lt (trisdešimt aštuonis litus) ekspertizės išlaidų ieškovei A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės (į. k. 191340120) 40 Lt (keturiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ieškovei A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)