Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-31 · Administracinė byla Nr. eI2-8835-438/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-31
Bylos Nr.
eI2-8835-438/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01394-2024-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
R. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8835-438/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01394-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 10.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 31 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Pilietybės reikalų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, jog atsakovė Pilietybės reikalų komisija (toliau – atsakovė, Komisija) vilkina atlikti veiksmus dėl pilietybės jam suteikimo supaprastinta tvarka ir įpareigoti Komisiją priimti sprendimą perduoti siūlymą Respublikos Prezidentui suteikti jam Lietuvos Respublikos (toliau – ir LR, Lietuva) pilietybę supaprastinta tvarka.

Nurodo, kad per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė prašymą dėl LR pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka (toliau – Prašymas). Gavo pranešimą, kad atlikta išankstinė prašymo peržiūra. 2022 m. gruodžio 19 d. pranešime dėl Prašymo priėmimo buvo nurodyta, kad jo nagrinėjimo laikas apie 270 kalendorinių dienų. 2023 m. balandžio 11 d. gavo pranešimą, kad privalo užpildyti klausimyną, kurį jis užpildė ir pateikė. 2023 m. balandžio 17 d. buvo paprašyta pateikti pažymą apie (ne)teistumą, kuri buvo pateikta. Paprašyta pateikti ir kitų valstybių kuriose gyveno (Kazachstano ir Baltarusijos) išduotas (ne) teistumo pažymas. 2023 m. balandžio 19 d. gautas pranešimas, kad Prašymas perduotas Komisijai nagrinėti bei nurodyta, kad prašymai dėl pilietybės suteikimo išnagrinėjami per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. 2023 m. gruodžio 29 d. gavo pranešimą, kad Komisijai turi pateikti atnaujintą Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) kompetentingos institucijos išduotą pažymą apie teistumą, todėl Prašymo nagrinėjimas sustabdomas iki bus pateikta pažyma. Pateikė pažymą ir kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), prašydamas pranešti ar Prašymo nagrinėjimas atnaujintas. 2024 m. balandžio 3 d. gavo Migracijos departamento pranešimą, kad Prašymas yra nagrinėjamas Komisijoje ir dar nėra priimtas sprendimas dėl siūlymo Respublikos Prezidentui suteikti pilietybę supaprastinta tvarka. Sprendimo dėl siūlymo Prezidentui priėmimas buvo atidėtas, įvertinus tai, kad pareiškėjas turi kitos valstybės, kuri vykdo priešišką politiką, pilietybę ir šiuo metu atliekama papildoma duomenų patikra, kuri dėl didelio prašymų suteikti ar grąžinimo pilietybę kiekio gali užtrukti.

Remiasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis bei teigia, kad atitinka visas sąlygas nurodytas Pilietybės įstatyme ir nėra aplinkybių, dėl kurių pilietybė nebūtų teikiama. MIGRIS sistemoje nurodytas sąlygas (prie Prašymo pateikė visus reikalingus dokumentus, sumokėjo nustatyto dydžio rinkliavą, apsilankė Migracijos departamente tam, kad pateikti dokumentų originalus) įvykdė, užpildė 2023 m. balandžio 11 d. atsiųstą klausimyną, kuriame atsakė į visus klausimus, įskaitant ir klausimą apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir jos teritorinį vientisumą.

Nesupranta, kodėl buvo delsiama nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. ir tuomet pareikalauta atnaujinta pažyma apie teistumą. Nesupranta, kokie duomenys turėtų būti tikrinami papildomai, jei pareiškėjas yra pateikęs visus pagal teisės aktus reikalingus dokumentus, yra užpildęs klausimyną, pateikęs dokumentų originalus.

Pažymi, kad nuo visų reikalingų dokumentų Komisijai perdavimo (2023­ m. balandžio 17 d.) iki dabar yra praėję daugiau nei 11 mėnesių, todėl Komisijos teisė papildomai tikrinti pareiškėjo duomenis neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Vertina, kad Komisija nepagrįstai neatliko jokių veiksmų, pažeisdama nustatytą 6 mėnesių terminą, taip pat 2023 m. gruodžio 29 d. nepagrįstai pradėjo papildomą duomenų patikrinimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Pilietybės reikalų komisija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Remiasi Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis bei teigia, kad Komisija yra pagrindinė Respublikos Prezidento patariamoji institucija jam vykdant LR Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas funkcijas, susijusias su LR pilietybės suteikimu, grąžinimu, išsaugojimu ir netekimu. Komisijos siūlymai Respublikos Prezidento nesaisto.

Paaiškina, kad 2023 m. Komisija apsvarstė pateiktus prašymus ir teikė Respublikos Prezidentui siūlymus suteikti arba grąžinti LR pilietybę 331 asmeniui, turinčiam Rusijos arba Baltarusijos Respublikos (toliau – Baltarusija) pilietybę. Dėl nei vieno iš jų pilietybės sprendimas nėra priimtas. Teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį Respublikos Prezidentas turi priimti sprendimą dėl LR pilietybės suteikimo ar grąžinimo.

Remiasi Pilietybės įstatymo 21¹ straipsnio nuostata ir teigia, kad sprendimų priėmimas minėtų valstybių pilietybes turinčių asmenų atžvilgiu buvo atidėtas atsižvelgiant į Rusijos vykdomą ir Baltarusijos palaikomą agresiją prieš Ukrainą, šių valstybių keliamą grėsmę Lietuvos, jos sąjungininkių Europos Sąjungoje ir NATO bei kitų regiono valstybių interesams, ypač – jų saugumo interesams, taip pat įvertintinus vis aktyvėjančią priešišką šių valstybių tarnybų veiklą bei itin padažnėjusią informaciją apie šių valstybių piliečius, atvirai palaikančius jų vykdomą politiką bei menkinančius Lietuvos, jos gyventojus, vertybes.

Pareiškėjas yra Rusijos pilietis. Atsižvelgiant į Respublikos Prezidento motyvus atidedant sprendimų priėmimą dėl asmenų, kurių prašymai Komisijoje buvo apsvarstyti, ir dėl kurių buvo pateikti teigiami Komisijos siūlymai, Komisija kol kas nesvarstė Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų, gautų nuo 2023 m. balandžio mėnesio. Siekiant priimti geriausiai Lietuvos interesus atitinkančius sprendimus dėl Lietuvos pilietybės suteikimo ar grąžinimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, būtina atlikti papildomą detalią patikrą dėl šių valstybių piliečių. Komisija Respublikos Prezidento pavedimu, bendradarbiaudama su Lietuvos institucijomis, atlieka šią patikrą ir pareiškėjų, dėl kurių Komisijos sprendimas priimtas, bet Respublikos Prezidento sprendimo priėmimas atidėtas, ir pareiškėjų, dėl kurių Komisijos sprendimas nėra priimtas (įskaitant pareiškėją), atžvilgiu. Komisija renka bei vertina visą galutiniam Respublikos Prezidento sprendimui priimti būtiną informaciją. Atsižvelgiant į neeilinę bei prastėjančią regiono saugumo situaciją, bei į tai, kad pareiškimų dėl Lietuvos pilietybės suteikimo bei grąžinimo skaičius pastaruoju metu yra pastebimai išaugęs, papildoma Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turinčių pareiškėjų patikra gali užtrukti. Prašymai Komisijoje bus apsvarstyti ir Komisijos siūlymai Respublikos Prezidentui dėl Lietuvos pilietybės suteikimo ar grąžinimo bus teikiami atlikus papildomą patikrą bei gavus ir įvertinus visą papildomą informaciją.

Pažymi, kad pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo atidėjimas nėra individualus ar išskirtinis. Respublikos Prezidento pavedimu vykdant papildomą vertinimą dėl Lietuvos interesus atitinkančio Lietuvos pilietybės suteikimo ar grąžinimo, yra sustabdytas visų Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų svarstymas Komisijoje ir sprendimų dėl jų priėmimas. Lietuvos interesai, kuriuos turi atitikti Lietuvos pilietybės suteikimas ar grąžinimas, turėtų būti vertinami labiau, nei formalus visiems atvejams vienodas poįstatyminiame teisės akte nustatytas prašymo nagrinėjimo terminas (Pilietybės įstatyme jis nėra nustatytas).

Akcentuoja, kad formalus Prašymo išnagrinėjimas Komisijoje taikant įprastas procedūras, bei siūlymo Respublikos Prezidentui pateikimas, net jei teismas nustatytų tam konkretų terminą, niekaip nepakeistų pareiškėjo situacijos nes, Respublikos Prezidento sprendimų priėmimas yra sustabdytas taip pat ir asmenų, dėl kurių Komisijos siūlymai yra pateikti, atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjas prašo įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją per teismo nustatytą laiką priimti sprendimą perduoti siūlymą Respublikos Prezidentui suteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis. Jis 2022 m. lapkričio 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka. Šis jo prašymas 2022 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas nagrinėti.

2023 m. balandžio 19 d. pareiškėjas gavo pranešimą, kad jo prašymas suteikti pilietybę supaprastinta tvarka perduotas Pilietybės reikalų komisijai nagrinėti bei nurodyta, kad pagal komisijos reglamento 20 punktą prašymai dėl pilietybės suteikimo išnagrinėjami per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 29 d. gavo pranešimą, kad jis Pilietybės reikalų komisijai turi pateikti atnaujintą Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išduotą pažymą apie teistumą bei, kad jo prašymo nagrinėjimas sustabdomas iki jis pateiks pažymą apie teistumą.

Pateikus pažymą apie teistumą, pareiškėjas 2024 m. balandžio 3 d. gavo Migracijos departamento pranešimą, kad Pilietybės reikalų komisijoje yra nagrinėjamas jo prašymas dėl pilietybės suteikimo ir dar nėra priimtas sprendimas dėl siūlymo Respublikos Prezidentui suteikti pilietybę supaprastinta tvarka bei kad sprendimo dėl siūlymo Prezidentui suteikti pilietybę priėmimas buvo atidėtas, įvertinus tai, jog pareiškėjas turi kitos valstybės, kuri vykdo priešišką politiką, pilietybę ir šiuo metu atliekama papildoma duomenų patikra, kuri dėl didelio prašymų suteikti ar grąžinti pilietybę kiekio gali užtrukti.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nurodo, kad iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl siūlymo Respublikos Prezidentui suteikti pareiškėjui pilietybę supaprastinta tvarka bei kad sprendimo dėl siūlymo Prezidentui suteikti pilietybę priėmimas yra atidėtas. Pažymi, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo atidėjimas nėra individualus ar išskirtinis. Respublikos Prezidento pavedimu vykdant papildomą vertinimą dėl Lietuvos Respublikos interesus atitinkančio Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo, yra sustabdytas visų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų svarstymas Komisijoje ir sprendimų dėl jų priėmimas.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas dėl pilietybės suteikimo yra atsakovės jurisdikcijoje, bei kad de facto (faktiškai) šios administracinės procedūros eiga dėl siūlymo Prezidentui suteikti/nesuteikti pareiškėjui pilietybę, yra sustabdyta arba atidėta.

Nagrinėjamu atveju atsakovė sprendimą sustabdyti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą grindžia būtinybe atlikti papildomą detalią patikrą visų Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu dėl vykstančio karo Ukrainoje. Nurodo, kad Respublikos Prezidento pavedimu, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis, atlieka šią patikrą ir pareiškėjų, dėl kurių Komisijos sprendimas priimtas, bet Respublikos Prezidento sprendimo priėmimas atidėtas, ir pareiškėjų, dėl kurių Komisijos sprendimas nėra priimtas (įskaitant pareiškėją), atžvilgiu.

Pažymėtina, kad administracinės procedūros sustabdymas paprastai yra ta faktinė ir teisinė aplinkybė, kuri nutraukia administracinės procedūros terminų skaičiavimo eigą bei pateisina baigiamųjų sprendimų nepriėmimo galimybę, kol yra sustabdyta administracinė procedūra.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė, Pilietybės reikalų komisija, pareiškėjo ar visų Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, būtų priėmusi oficialų sprendimą sustabdyti sprendimų dėl pilietybės suteikimo/nesuteikimo priėmimą.

Tokių aplinkybių nenurodo ir pati atsakovė.

Tai, kad yra priimtas tokio pobūdžio sprendimas nenurodyta ir 2024 m. balandžio 3 d. Migracijos departamento pranešime pareiškėjui, kuriuo jis informuotas apie aptariamos administracinės procedūros sustabdymą.

Pilietybės reikalų komisijos veiklą reglamentuoja Pilietybės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Pilietybės reikalų komisija yra Respublikos Prezidento patariamoji institucija, padedanti jam spręsti pilietybės klausimus. Pilietybės reikalų komisija: preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka ir išimties tvarka ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. rugsėjo 6 d. dekretu Nr. 1K-812 patvirtinto Pilietybės reikalų komisijos reglamento 20 punkte nustatyta, kad „Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo ar išsaugojimo, vidaus reikalų ministro kreipimaisi dėl sprendimo dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nustatytu pagrindu priėmimo turi būti išnagrinėti Komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Jeigu yra aplinkybių, trukdančių patenkinti asmens prašymą ar vidaus reikalų ministro kreipimąsi, reikia papildomų dokumentų bei paaiškinimų pilietybės klausimui spręsti, apie tai gali būti raštu informuojama pilietybės dokumentus rengusi institucija, įstaiga ar asmuo, kad pašalintų trūkumus (kol bus pašalinti trūkumai, prašymų ir keipimųsi nagrinėjimo terminas sustabdomas).“

Šis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Pilietybės reikalų komisijai yra suteikta teisė prašyti iš kitų valstybinės valdžios institucijų papildomų dokumentų, reikalingų pilietybės klausimams spręsti ir kol yra renkami šie dokumentai, suteikta teisė sustabdyti šios administracinės procedūros eigą.

Minėta, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo sustabdymą atsakovė grindžia būtinybe, įvykdyti Respublikos Prezidento pavedimą, įpareigojantį bendradarbiaujant su kitomis institucijomis atlikti papildomą detalią patikrą visų Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu vykstančio karo Ukrainoje kontekste, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos interesais.

Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei egzistuoja faktinės prielaidos priimti sprendimą sustabdyti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.

Tačiau, kaip minėta, atsakovė šiuo klausimu nėra priėmusi jokio oficialaus sprendimo.

Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Apie sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą ir apie sprendimą ją atnaujinti per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka informuojamas asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra.“

Šiuo atveju pažymėtina, kad Pilietybės įstatyme nėra įtvirtinta nuostatų, susijusių su administracinės procedūros sustabdymu, todėl yra taikytini minėti Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies reikalavimai (Viešojo administravimo įstatymo 1 str. 2 d.).

Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad nagrinėjamu atveju Pilietybės reikalų komisija turėjo priimti atitinkamą sprendimą arba pareiškėjo, arba visų Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu, dėl administracinės procedūros – prašymų suteikti pilietybę, sustabdymo bei apie tai informuoti pareiškėjus.

Kadangi tokie atsakovės veiksmai (oficialaus sprendimo nepriėmimas) neatitiko aptartų teisės aktų reikalavimų bei pažeidė pareiškėjo teisę žinoti apie administracinių sprendimų priėmimą, nagrinėjant jo prašymą dėl pilietybės suteikimo (Viešojo administravimo įstatymo 22 str.), todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, įpareigojant atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei priimti dėl jo sprendimą (sustabdyti, siūlyti suteikti, nesuteikti ir kt.).

Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas – „įpareigoti Pilietybės reikalų komisiją per teismo nustatytą laiką priimti sprendimą perduoti siūlymą Respublikos Prezidentui suteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka“, negali būti tenkinamas pilna apimtimi, nes pakartotinio pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu gali paaiškėti naujos aplinkybės, kurios nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku bei atitinkamai lemti ir priimamo sprendimo pobūdį( pvz. sustabdyti, siūlyti nesuteikti).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo R. L. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę, Pilietybės reikalų komisiją, teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo R. L. 2022 m. lapkričio 8 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka ir priimti dėl jo sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas