- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- 2-226/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotonas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aveira“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantinas Gurinas, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovas uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotonas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1537-44/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotonas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aveira“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aveira“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 262 571 Lt įsiskolinimą, 3 508,42 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė areštuoti visą atsakovo kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, neviršijant reikalavimų sumos. Nurodė, jog akivaizdus atsakovo nesąžiningumas ir delsimas atsiskaityti su ieškovu, didelė ieškinio suma leidžia manyti, jog atsakovas ir ateityje vengs įvykdyti prievolę, todėl patenkinus ieškinį, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Dėl ko būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Aveira“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas 2007 m. sausio 4 d. – 2007 m. vasario 15 d. laikotarpiu pervedė ieškovui 217 763,83 Lt. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės neįrodo fakto, kad jei ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimas gali likti realiai neįvykdytas. Be to, ieškovo teigimu, atsakovė nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra orientuojamos būtent į kilnojamuosius daiktus bei pinigine lėšas. Ieškovo atstovas patvirtino, jog ieškovės atstovas domėjosi skolininkės mokumu, tačiau teismas tikrinimo rezultatais nedisponuoja. Pinigai yra ypač svarbus svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei – komercinei veiklai užtikrinti, todėl piniginių lėšų areštas taikomas tik tada, kai nėra galimybės taikyti kitų CPK 145 str. išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių arba jų nepakanka užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą. Esant tokiai situacijai, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones; netinkamai parinko jų rūšį, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aveira“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – areštuoti atsakovo kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
teismų praktikoje didelę reikšmę skiriant laikinąsias apsaugos priemones turi būtent ieškinio dydis. Ieškinio suma yra didelė ir patenkinus ieškinį atsakovas gali neturėti lėšų teismo sprendimui įvykdyti. Todėl teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemonesatsakovas geranoriškai nesutiko apmokėti įsiskolinimo, todėl tikėtina, kad ir toliau vengs prievolių įvykdymo, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones;aplinkybė, jog atsakovas yra pelningai veikiantis ūkio subjektas neįrodo, jog teismo sprendimas bus įvykdytas. Atsakovas savo mokumui patvirtinti gali pervesti į teismo depozitinę sąskaitą sumą, reikalingą teismo sprendimui įvykdyti;
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Aveira“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė skundą atmesti. Nurodė, kad skundas nepagrįstas. Atsakovas nėra gavęs jokių pretenzijų iš ieškovo dėl atsiskaitymų nevykdymo. Skola, buvusi tarp šalių 2006 m. gruodžio 31 d. yra apmokėta, išskyrus 72 499,09 Lt sumą, kuri yra sulaikoma sutarties 2.5 straipsnio pagrindu, t.y. iki bus įvykdyti visi sutartiniai įsipareigojimai ir galutinai priduoti darbai. Atsiskaitymai su ieškovu vėlavo, nes vėlavo su atsakovu atsiskaityti jo užsakovai. Atsakovas yra ne vienerius metus veikianti įmonė, savo veiklos neplanuoja nutraukti ir atsiskaitys su ieškovu sutartyje nustatyta tvarka ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ir priešingai, jei yra nustatomos aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas yra ir bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, tai laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal Lietuvos teismuose yra suformuotą teismų praktiką, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Tačiau, vien ši aplinkybė, neatsižvelgiant į bylos visumą, neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas vengia mokėti įsiskolinimus. Iš pirminio ieškinio matyti, kad ieškovas reiškia 266 079,42 Lt reikalavimą (b.l. 2-5). Iš patikslinto ieškinio (b.l. 61-63) matyti, kad atsakovas dalį reikalavimų padengė, todėl ieškovas sumažino savo reikalavimus iki 143 315,60 Lt. Iš atsakovo mokėjimo pavedimų (b.l. 112-113), matyti, kad atsakovas padengė dar 67 308,09 Lt ieškovo reikalavimų. Taigi, reikalavimo suma nebėra didelė, todėl aukščiau minėta prezumpcija netaikytina. Aplinkybės, jog atsakovas nevengia mokėti skolų ieškovui ir jas nuolat moka, patvirtina, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus įvykdyti būsimą, galimai ieškovui palankų, teismo sprendimą ir nevengia mokėti pagrįstus reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad teismo būsimo, galimai ieškovo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu (CPK 144 str.).
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.