- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- I-1453-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01035-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. M., Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,
dalyvaujant pareiškėjai E. P. , atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. Š. , trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. , trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ atstovui advokatui A. V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M. , Alytaus rajono žemės ūkio bendrovei „Atžalynas“ dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2014-05-19 sprendimą Nr. 2SK-(14.2.110)-707 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kuriuo Alytaus skyriaus vedėja patvirtino žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus UAB “Orkanas" ir nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymo ( toliau –ir Sprendimas) ( I t. 12-13).
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimu jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, t.y. pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ar be jų, sanitarinės apsaugos zonos, todėl jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas sumažinamas 1.3768 ha. Dėl specialiųjų naudojimo sąlygų jai ir V. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatymo nebuvo tartasi ir derinta, todėl pažeistos jų teisės, dėl sklindančio blogo kvapo yra apsunkintas naudojimasis sklypu, Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“ padarė joms žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ( b.l. 54-58) r jos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Nurodė, jog Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė “Atžalynas" (toliau – ir ŽŪB “Atžalynas“) 2013 m. vasario 28 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įteikė prašymą dėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.343 „Dėl žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (XV. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona) nustatymo ir įrašymo į kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą 31 privačiam žemės sklypui, besiribojančiam su ŽŪB “Atžalynas“ nuosavybės teise valdomais žemės sklypais (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), kuriuose yra pastatyti ir dar nuo 1987 m. nuolat nepertraukiamai eksploatuojami 400 vietų karvių komplekso pastatai. Ūkio Sanitarinė zona 300 nurodyta Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, kuris patvirtintas 2009-03-24 rajono tarybos sprendimu Nr. K-79.
Įvertinus kartu su ŽŪB „Atžalynas" prašymu pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus (registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nustatyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatas - Tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo paskirtis - kita (fermų), statybos pabaigos metai - 1987 m. ir kiti statiniai (inžineriniai) - Kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), statybos pabaigos metai - 1987 m., žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatas - Veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis - kita (fermų), statybos baigimo metai - 1987 m., pastatas - Karvidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis - kita (fermų), statybos baigimo metai – 1987 m., kiti statiniai (inžineriniai) - Skysto mėšlo pakrovimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), statybos pradžios ir pabaigos metai – 2008 m., kiti statiniai (inžineriniai) - Rezervuaras skystam mėšlui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), statybos pradžios metai - 2006 m., statybos pabaigos metai - 2007 m., kiti statiniai (inžineriniai) –Kiemo statiniai (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai(kiemo įrenginiai), statybos pabaigos metai - 1987 m.
Atsakovo atstovė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Verebiejų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, patvirtintuose Alytaus apskrities viršininko įsakymais (1999 m. gruodžio 31 d. Nr. 33-1385, 2001 m. lapkričio 26 d. Nr. 33-1962, 2004 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 33-1800-Ž ir 2006 m. balandžio 14 d. Nr. 33-Ž-979) (toliau - projektai), žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose buvo įbraižyti pastatai (karvidė, šieno sandėlis, siloso tranšėja). Taigi, minėtuose projektuose žemės sklypų formavimo metu jau buvo objektas, dėl kurio žemės sklypams formavimo metu turėjo būti taikoma specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga (XV - Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos).
Atsižvelgiant į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punkto (redakcija, aktuali nuo 1992-07-14 iki 2011-07-16) reikalavimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 54¹ punktu, minėtiems žemėms sklypams specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga (XV - Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos), kuri nebuvo nurodyta žemės sklypų kadastro duomenų bylose ir (ar) įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – NTR), ginčijamu sprendimu buvo pagrįstai įtraukta į kadastro duomenis dėl jos įrašymo į viešą registrą. Atsakovo atstovė, sprendžiant ginčą, prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015, kuris buvo priimtas išnagrinėjus analogiško ginčo bylą, pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ atstovas prašė skundą atmesti, remiantis atsakovo nurodytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2014-05-19 sprendimo Nr. 2SK-(14.2.110)-707 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ( I t., b.l. 8) teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinėje byloje nustatyta, kad ŽŪB “Atžalynas“ 2013 m. vasario 28 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įteikė prašymą dėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 343 „Dėl žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos( XV. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona) nustatymo ir įrašymo į kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą 31 privačiam žemės sklypui, besiribojančiam su ŽŪB “Atžalynas“ nuosavybės teise valdomais žemės sklypais ( kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), kuriuose yra pastatyti ir dar nuo 1987 m. nuolat nepertraukiamai eksploatuojami 400 vietų karvių komplekso pastatai ( I t., b.l. 66).
Atsižvelgiant į gautą prašymą ir jo nagrinėjimo metu nustatytus faktus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjui nustatyta tvarka organizuoti su ŽŪB “Atžalynas“ nuosavybės teise valdomais žemės sklypais ( kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), besiribojantiems žemės sklypams taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į NTK ir NTR procesą ( I t., b. l. 60).
Ginčijamu sprendimu, vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 punktu, 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 54⁴ 4 punktu, buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB “Orkanas" 2013 m. rugpjūčio 21 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir nuspręsta kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymo. Minėto sprendimo pagrindu viešame registre buvo įrašyti duomenys apie specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – XVI. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos ( kodas 15) nustatymą pareiškėjai E. P. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( I t., b.l. 123-124). Iš pateikto UAB „Orkanas‘ žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano ( I t., b.l. 129), 2015-01-09 VĮ Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( I t., b.l. 123-124) matyti, jog į minėtos sanitarinės zonos teritoriją patenka 1,3768 ha pareiškėjai E. P. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis.
Ginčijamo sprendimo neteisėtumas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui nepagrįstai be jos sutikimo buvo nustatyta specialioji sąlyga, jį įtraukiant į pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinę apsaugos zoną.
Tačiau analogiško pobūdžio ginčą pagal skundą dėl kito gretimo sklypo savininko ( UAB „Riamona“) pažeidimų išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015 (dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla) konstatavo atsakovo priimto analogiško pobūdžio administracinio akto teisėtumą, nurodė, jog ginčo 300 m. sanitarinė zona jau buvo nustatyta 2009m. kovo 24 d. sprendimu Nr. K-79 patvirtintu Alytaus rajono savivaldybės bendruoju planu, tai įrodo ir šioje byloje pateikti bendrojo plano duomenys ( I t., b.l. 138-140), todėl ginčijamu sprendimu buvo sprendžiama tik dėl specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre.
Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ŽŪB „Atžalynas“ 2013 m. vasario 28 d. pateikė prašymą dėl sanitarinių apsaugos zonų, nurodytų Alytaus rajono tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. K-79 patvirtintame Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane bei Verebiejų kadastro vietovės 2012 m. birželio 29 d. specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plane, nustatymo ir įrašymo į NTK ir NTR. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus 2013 m. gegužės 9 d. pavedimu Nr. 1 PAV-(1.8)-289 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą“ atsakovas organizavo žemės sklypų formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nenurodytų žemės sklypų kadastro duomenų bylose ir (ar) neįrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, įrašymą į NTK ir NTR. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnis, nustato, kokia informacija laikytina kadastro duomenimis. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad jais yra žemės naudojimo specialiosios sąlygos. Kadastro duomenų – žemės naudojimo specialiųjų sąlygų nustatymas ir jų įrašymas į NTR laikytinas sudėtine žemės sklypų formavimo proceso dalimi, todėl nesant galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu nustatytų žemės naudojimo specialiųjų sąlygų nurodytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir įrašytų į NTK ir NTR, atsakovas, remdamasis Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, pagrįstai priėmė sprendimą dėl nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (kodas 15 - „XVI. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona“) įrašymo į NTK ir NTR.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymėtina, jog šios bylos ir išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. A-1995-492/2015 tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinis skundo pagrindas sutampa, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos teismo praktikos ( ABTĮ 20 str. 4d.).
Pareiškėja ginčijamo sprendimo neteisėtumą iš esmės siejo su sanitarinės zonos nustatymu jai priklausančiame žemės sklype, nesant jos pritarimo. Kaip jau buvo nurodyta, minėta sanitarinė zona buvo numatyta Alytaus rajono tarybos 2009 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. K-79 patvirtintame Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, o ginčijamu sprendimu buvo sprendžiama tik dėl specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre. Atsižvelgiant į tai, kad bendrojo plano sprendiniai yra galiojantys, nenuginčyti, atsakovas privalėjo jais remtis, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepriklausomai nuo pareiškėjos nuomonės, todėl jos argumentai dėl pritarimo (derinimo su ja) nebuvimo nepagrįsti.
Pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl ŽŪB “Atžalynas“ ūkinės veiklos ir ja daromos žalos, nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Dėl šio pobūdžio pažeidimų pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą teisės aktų nustatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus rajono žemės ūkio bendrovė „Atžalynas“ (toliau – ir ŽŪB „Atžalynas“), atstovaujamas advokato A. V. P. , pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 39), kuriuo prašo priteisti iš pareiškėjos E. P. 595 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 70 Eur – už susipažinimą su bylos medžiaga, 105 Eur – už teisminės praktikos analizę, 280 Eur – kelionės išlaidos ir 70 Eur – už dalyvavimą teismo posėdžiuose (II t., b.l. 41).
Pareiškėja E. P. prašė atsižvelgti į jos šeimos turtinę padėtį ir sumažinti prašomų priteisti išlaidų sumą, nurodė, jog šeima daugiavaikė, pareiškėja šiuo metu nedirba.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismui išnagrinėjus bylą, kai yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, tarp jų: išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas ir pan.
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra palankus atsakovui, o trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „Atžalynas“ prašė pareiškėjos skundą atmesti, t. y. palaikė atsakovo išsakytą poziciją, todėl ŽŪB „Atžalynas“ turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.
Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 1 d. atstovavimo sutarties (I t., b. l. 46), žemės ūkio bendrovę „Atžalynas“ šioje byloje atstovavo advokatas A. V. P. . ŽŪB „Atžalynas“ turėtos išlaidos grindžiamos 2014 m. spalio 8 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. AP 16-07 (II t., b. l. 41) ir banko Swedbank 2016 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 231 (II t., b. l. 40).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas, už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijos (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo nauja Rekomendacijų redakcija, kur rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas, maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo prašo priteisti 70 Eur už jo atstovo advokato A.V. P. dalyvavimą 2015 m. sausio 22 d. ir 2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžiuose.
Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad advokatas A.V. P. dalyvavo 2015 m. kovo 17 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 20 min., tuo metu LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 300 Eur (I t., b.l. 148-149), todėl už atstovavimą šiame teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 45 Eur (300 Eur x 0,15 x1) (Rekomendacijų 7 p., 9 p., 8.18 p.).
Advokatas A.V. P. dalyvavo 2016 m. kovo 29 d. teismo posėdyje (II t., b.l. 46-50), kuris truko 1 val. 8 min. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 735,1 Eur, todėl už atstovavimą šiame teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 73,5 Eur (735,1 Eur x 0,1 x1) (Rekomendacijų 7 p.,8.19.,9 p).
Trečiojo suinteresuotojo asmens prašoma priteisti 70 Eur suma už atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija apskaičiuotos maksimalios priteistinos sumos, todėl ji priteistina iš pareiškėjos.
Sąskaitoje už teisinę pagalbą (II t., b. l. 41) nurodoma, kad susipažinimas su bylos medžiaga truko 1 val. ir už šias teisines paslaugas prašoma priteisti 70 Eur. Pažymėtina, jog advokato susipažinimas su bylos medžiaga į Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytą atstovavimo sąvoką neįeina, tačiau pagal Rekomendacijų 10 punktą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas paslaugas. Todėl, atsižvelgiant į bylos pobūdį, protingumo ir teisingumo kriterijus bei į tai, kad advokatas neabejotinai turėjo susipažinti su administracine byla ir jai pasirengti, darytina išvada, kad advokatas susipažinimui su administracine byla galėjo skirti jo nurodomą vieną valandą laiko, todėl susipažinimas su bylos medžiaga prilygintinas atstovavimui teisme (Rekomendacijų 10 p.). Dėl to už susipažinimą su administracine byla gali būti priteistina 45 Eur (300 Eur x 0,15 x 1) suma (Rekomendacijų 8.18 p.; 10 p.). Prašoma priteisti 70 Eur suma yra didesnė už maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl mažintina, priteisiant iš pareiškėjos 45 Eur už advokato susipažinimą su bylos medžiaga.
Pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva dėl teismingumo ypatumų. Nagrinėjamu atveju advokatas į bylos nagrinėjimą vyko ne teismo iniciatyva, todėl turėtos išlaidos nepriteistinos. Sąskaitoje už teisinę pagalbą (II t., b. l. 41) nurodytos teisinės paslaugos – teisminės praktikos analizė, teismo nuomone, įeina į tokias paslaugas kaip susipažinimas su administracine byla bei atstovavimas teismo posėdžiuose, todėl atskiras vertinimas šioms teisinėms paslaugoms netaikytinas.
Kadangi Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų, atsižvelgtinų nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, sąrašas nėra baigtinis, todėl, teismo nuomone, pareiškėjos nurodyta aplinkybė (sunki jos šeimos turinė padėtis) gali būti pripažinta svarbia aplinkybe Rekomendacijų 2.8. punkto prasme, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjos sunkią turtinę padėtį, kuri byloje nepaneigta kitais duomenimis, į Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei į tai, kad byloje buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪB „Atžalynas“ teisės, trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos E. P. prašoma priteisti suma mažintina, priteisiant 100 Eur teismo išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (ABTĮ 4 str. 6 d.).
Teismo nuomone, priteistų teismo išlaidų sumokėjimas dalimis neturės esminės reikšmės ŽŪB „Atžalynas“ finansinei padėčiai, todėl pareiškėjos E. P. nurodytos aplinkybės dėl jos sunkios finansinės padėties laikytinos pakankamu pagrindu išdėstyti iš pareiškėjos ŽŪB „Atžalynas“ priteistų 100 Eur teismo išlaidų mokėjimą trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 44 ir 45 straipsniais, 4 straipsnio 6 dalimi, Civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo patenkinti iš dalies.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus rajono žemės ūkio bendrovei „Atžalynas“ iš pareiškėjos E. P. 100 Eur (šimtą eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, jų mokėjimą išdėstant trims mėnesiams ir įpareigojant pareiškėją E. P. kas mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio 30 dienos mokėti Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ po 33,33 Eur (trisdešimt tris eurus, 33 ct), įmokas pervedant į Alytaus rajono žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ nurodytą sąskaitą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.