Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 145 str. 2 d. ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš G. J. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 3375,92 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt penki litai devyniasdešimt du centai) ekstradicijos išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad naudodamas psichinę prievartą, grasindamas nužudyti, terorizavo ir sistemingai baugino žmogų, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 12 d., 23.07 val., iki 2012 m. spalio 14 d., 14.35 val., būdamas Ukmergėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje, naudodamas prieš B. Š. psichinę prievartą, t. y. rašydamas ir iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), siųsdamas į B. Š. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) grasinančias SMS žinutes, t. y. grasindamas susidoroti su B. Š. bei jos turtu, tokiu būdu grasino nukentėjusiajai B. Š. padaryti pavojingą jos sveikatai, gyvybei bei turtui - automobiliui, veiką, be to, sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai B. Š. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vis dėlto pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas neriboja apeliacinės instancijos teismo veiksmų, tikrinant apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas kiekvienoje byloje, neatsižvelgdamas į tai, ar dėl jų gautas skundas, turi spręsti esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų klausimą. Apeliaciniam skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės ginčijamas šiais aspektais: 1) apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo surengti taikinamąjį posėdį; 2) savo žinutėmis jokios realios grėsmės B. Š. jis nesukėlė; 3) mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu ir nepagrįstai nurodė, kad jis slėpėsi nuo teismo; 4) paskirta neteisinga bausmė, nes nepritaikytos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos.

Vertinant apeliacinį skundą pirmuoju aspektu pažymėtina, kad taikinamasis posėdis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmens yra rengiamas tuomet, kai byla yra nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 413 str.). Nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas teisme vyksta privataus kaltinimo tvarka yra nurodytos Lietuvos Respublikos BPK 407 str. Minėtas straipsnis skelbia, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., 140 str. 1 d., 148, 152, 154, 155, 165, 168 str., 187 str. 1 ir 3 d., 188, 313 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 str. numatytus atvejus. Tačiau nagrinėjamu atveju, baudžiamasis procesas pradėtas pagal nukentėjusiosios B. Š. 2012 m. spalio 15 d. pareiškimą, kurio pagrindu atliktas ikiteisminis tyrimas. Apeliantas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 145 str. 2 d., kuri nepatenka į Lietuvos Respublikos BPK 407 str. išvardintų veikų sąrašą. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta prokurorui palaikant valstybinį kaltinimą (Lietuvos Respublikos BPK 42 str.). Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, kurioje buvo palaikomas valstybinis kaltinimas, ir nesurengęs taikinamojo posėdžio, Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė. Dėl to minėtas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo įrodinėjamas nuosprendžio neteisėtumas, laikytinas nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. J. terorizavo nukentėjusiąją B. Š.. Jis SMS žinutėmis grasino nukentėjusiajai ne tik sugadinti jos turtą, bet ir padaryti kitokią gyvybei ar sveikatai pavojingą veiką, t. y. grasino jai fiziniu susidorojimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad G. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai, siekdamas sukelti jai baimę, nerimą dėl turto, gyvybės ir sveikatos ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, taikant baudžiamąjį įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktika, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006; 2K-142/2007; 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį. Grasinimo realumas taip suprastinas vertinant Lietuvos Respublikos BK 145 str. ir 1 ir 2 dalyse nurodytus grasinimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-341/2010). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, kurioms esant buvo išsakyti grasinimai B. Š., padarė pagrįstas išvadas, kad nukentėjusioji nuteistojo žodžius suprato kaip realų grasinimą, nes ji žinojo apie G. J. praeitį (keletą kartų teistas, neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos) ir jo būdą, anksčiau naudotą prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą (byloje yra Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendis, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 2 d., 165 str. 1 d. už tai, kad mušdamas sužalojo B. Š., t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, terorizavo ir sistemingai baugino B. Š., grasinant nužudyti, panaudojus psichinę prievartą, ir neteisėtai įsibrovė į B. Š. butą prieš jos valią (b. l. 66-69)). Akivaizdu, jog 2012 m. spalio 12-14 d. rašydamas grasinančio pobūdžio žinutes, kuriose išreikšti ketinimai sumušti nukentėjusiąją, sudeginti jos automobilį, suniokoti butą, ją pačią „užversti“, G. J. siekė, kad ji jaustų baimę, ir suprato, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą galvoti, kad minėti grasinimai bus įvykdyti. Motyvų, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiesiems, gali būti įvairių (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. – G. J. padarytiems nusikalstamiems veiksmams pritaikytas tinkamai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliaciniame skunde ginčijamas ir tuo aspektu jog, pasak apelianto, jis nepagrįstai pripažintas recidyvistu, nepagrįstai nurodyta, kad jis slėpėsi nuo teismo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis. Akcentuotina, jog vadovaujantis baudžiamosios teisės doktrina, nusikaltimų recidyvas konstatuojamas nuo to momento, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (ir turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą), kitu teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padarius naują tyčinį nusikaltimą. Nuo tokio momento asmuo jau laikomas recidyvistu ir jo atžvilgiu teismas gali taikyti Lietuvos Respublikos BK 56 str. numatytas bausmės skyrimo recidyvistui taisykles. Kaip jau minėta, G. J. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas tris kartus, paskutinį kartą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.,145 str. 2d., 165 str. 1 d. ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu turėjo neišnykusį teistumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje jį įvardijo kaip recidyvistą ir į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas jam bausmę. Nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis ir prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, G. J. parinko tinkamą ir pakankamai švelnią bausmę, netgi mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. numatytos sankcijos vidurkis, todėl nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pagrįstu laikytinas ir nuosprendžio teiginys dėl G. J. slėpimosi nuo teismo. Bylos medžiaga patvirtina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi, G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą bei paskelbta jo paieška (b. l. 106-107). Po šios nutarties priėmimo išduotas Europos arešto orderis, kadangi paieškos metu gauti duomenys, kad apeliantas už turto pagrobimą yra sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje (b. l. 108-130). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, neva jis nesislėpė nuo teismo, o tik buvo išvykęs į užsienį užsidirbti pinigų, laikytinas nepagrįstu.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad skiriant bausmę nuteistajam, turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad minėtas straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, o specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-163/2014). Nagrinėjama byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taigi, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatų netaikė pagrįstai.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. (Aprašomoji nuosprendžio dalis) 1 d. 1 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, jame perkeltos ne visos G. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kadangi iš jam pateikto kaltinimo pašalintas apelianto siųstų žinučių turinys bei konkretus jų siuntimo laikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu nuteistojo padarytos veikos aprašymas yra nepagrįstai susiaurintas, kadangi iš jo tampa nebeaišku, kuo konkrečiai pasireiškė grasinimas nužudyti, sugadinti turtą bei nukentėjusios atžvilgiu panaudota psichinė prievarta, t. y. lieka nebeaiškus nusikalstamos veikos padarymo būdas. Suprantamas pirmosios instancijos teismo noras nuosprendyje, kaip oficialiame procesiniame dokumente, išvengti nepadorių išsireiškimų, vulgarybių bei keiksmažodžių rašymo, tačiau kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Nuosprendyje iš G. J. padarytos veikos aprašymo pašalinus nukentėjusiajai siųstų žinučių turinį bei jų siuntimo laiką, lieka nebeaišku, kuo pasireiškė padaryta nusikalstama veika, jos sistemiškumas, grasinimai, bauginantis jų pobūdis, dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, surašęs skundžiamą nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas išvengti keiksmažodžių ir nepadorių žargonų procesiniame dokumente, pirmosios instancijos teismas galėjo tiesiog jų nerašyti, palikdamas pirmąsias šių žodžių raides ir toliau dėdamas daugtaškį, arba skliausteliuose vietoje nepadoraus žodžio įrašydamas žodį „keiksmažodis“, „žargonas“, o ne pašalindamas dalį nuteistajam pareikšto kaltinimo, kuris ir atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos esmę.

Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 3 p., 328 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti ir G. J. padarytos veikos aprašymą išdėstyti taip:

„Kaltinamasis G. J. naudodamas psichinę prievartą, grasindamas nužudyti, terorizavo ir sistemingai baugino žmogų, t. y. jis, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 12 d., 23.07 val., iki 2012 m. spalio 14 d., 14.35 val., būdamas Ukmergėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje tikslioje vietoje, naudodamas prieš B. Š. psichinę prievartą, t. y. rašydamas ir iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir siųsdamas į B. Š. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) grasinančias SMS žinutes, t. y. grasindamas susidoroti su B. Š. bei jos turtu: 2012 m. spalio 12 d., 23.07 val., „Wel su nauju welniu, triniesi jau pradedi nerwint mane (duomenys neskelbtini)“, 2012 m. spalio 13 d., 00.03 val., „Bus bedos mylimoji, ir daug“, 2012 m. spalio 13 d., 07.21 val. „Kelk s... (žargonas)“, 2012 m. spalio 13 d., 07.39 val. „Papulsi kada sudauzysiu, kaip niekad nebuvau sudauzes“, 2012 m. spalio 13 d., 11.04 val., „Kelk raga p... (žargonas)“, 2012 m. spalio 13 d., 11.12 val., „Kelk raga s... (žargonas), nes atleksiu („chata“) wisa isdauzysiu gaidy“, 2012 m. spalio 13 d., 11.21 val., „Kelk raga, turi sansa narmalei uzladint wiska, („(duomenys neskelbtini)“)“, 2012 m. spalio 13 d., 11.37 val., „;) p... (necenzūrinis žodis) tau gaidy :D sukurensiu masina po langais, tave uzdausysiu i wln nuwesiu choru kad a... (necenzūrinis žodis), matau („(duomenys neskelbtini)“) neužmiršai.“, 2012 m. spalio 13 d., 23.32 val., „Nekalbi tel, akis i aki kalbesi tik tada uz kultunu tusysiu“, 2012 m. spalio 14 d., 8.07 val., „Keli raga, kalbi? Nes kas nutiks, wiskas ne tawo naudai., s... (žargonas) tu man n... (necenzūrinis žodis), dauzysiu tawe ir tawo („(duomenys neskelbtini)“), jai padorei nesugebi, nuo b... (necenzūrinis žodis) ant b... (necenzūrinis žodis) kaip paskutine s... (žargonas).“, 2012 m. spalio 14 d., 08.11 val., „Tawo tilejis, antnes tau tik bedos, („mentu“) nespesi isikwiest.“, 2012 m. spalio 14 d., 08.45 val., „Kelk raga, darai tik blogiau.sauki haju“, 2012 m. spalio 14 d., 09.21 val., „Galwojau protingesne, esi. Pati zinai kad wisas sitas toli nenuwes, kelk raga kol prasau“, 2012 m. spalio 14 d., 09.52 val., „Abudu išniekinsiu su („(duomenys neskelbtini)“), dar jai dukra losi („uzwersiu“) wapsce p... (žargonas), niekur nepabegsi nepasislepsi“, 2012 m. spalio 14 d., 10.16 val., „Cypsi nebandyk kantrybes mano, kelj raga“, 2012 m. spalio 14 d., 10.36 val., „Kelk ta raga, pakalbesiu narmalei, nejieskok bedos, nes taip judesi užsuksiu lakstysi po („menturas“) melina. ar tu to ir nori?“, 2012 m. spalio 14 d., 12. 21 val., „(„Nybudi zweria“), (duomenys neskelbtini). kelk raga eismus saugiklius pati zinai geruoju nesibaiks“, 2012 m. spalio 14 d., 12.58 val., „Jai („(duomenys neskelbtini)“) kruwina kaip pridera atitisiu po langais iseis“, 2012 m. spalio 14 d., 13.25 val., „ :D nu ka mieloji, susbegsim :D :*“, 2012 m. spalio 14 d., 13.35 val., „Pakelk geriau, sakau nun duses, (duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu grasino nukentėjusiajai B. Š. padaryti pavojingą jos sveikatai bei turtui - automobiliui, veiką, be to, sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai B. Š. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti“.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.