- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- 1S-684-290/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. birželio 29 d. nutarimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 ir 11 punktus laivės atėmimu 17 metų. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendis subendrintas su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 17 metų 6 mėnesiams.Bausmės pradžia – 2003 m. sausio 24 d., o pabaiga – 2020 m. liepos 23 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną – 2 metai 25 dienos. Komisija 2018 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. L., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir už tai buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje, sąžiningą darbą buvo skatintas 22 kartus. Įstaigos vidaus tvarkos reikalavimų laikosi, vidaus tvarkos nepažeidinėja, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsia darbinę veiklą, bausmės atlikimo metu yra įgijęs staliaus staklininko ir baldžiaus specialybes.Skunde nuteistasis nurodo, kad santykiai ir socialiniai ryšiai su artimaisiais, tėvais, šeima yra puikūs, kiekvieną savaitgalį praleidžia su žmona ir šeimos nariais, darbo dienomis su jais bendrauja elektroniniais laiškais ir mobiliuoju telefonu. Pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką mažina artimi santykiai su šeimos nariais, tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nusikalstamumo. Lanko AA užsiėmimus ir yra neigiamai nusistatęs prieš psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio vartojimą. Skunde pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, jau atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikėtų vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistojo R. L. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo R. L. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 24 balai (žema), kas iš esmės būtų pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Vertinamuoju atveju, vis dėlto nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, nepakanka neabejotina vertinti, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, R. L. buvo 22 kartus paskatintas, atlikdamas bausmę nuo 2004 m. gegužės 20 d. iki 2009 m. sausio mėnesio dirbo dažytojo pareigose, nuo 2015 m. gegužės 18 d. dirbo valytojo pareigose, perkeltas į atvirąją koloniją dirba ŽŪB ,,N.“ darbininku, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo staliaus staklininko, baldžiaus specialybes. Po bausmės atlikimo nuteistasis dirbs UAB ,,H. B.“ vadybininku, gautas tai patvirtinantis raštas. Socialiniai ryšiai su šeima išlikę šilti, ryšys yra tvirtas ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Akcentuotina, kad aptartos aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors akivaizdu, jog nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesyje vis dar yra išlikęs kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis praeityje yra du kartus teistas, bausmę atlieka už itin žiauraus, smurtinio nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje, bausmės atlikimo metu buvo sulaikytas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo, kad nuteistasis yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, kas, teismo vertinimu, kelia abejonių, kad būdamas laisvėje nuteistasis dorai gyvens visuomenėje, laikysis įstatymų, nenusikals ir vėl nepasiduos kitų įtakai. Netaikant lygtinio paleidimo R. L. atžvilgiu, ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas 4 kartus ir nors paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau padarytų pažeidimų pobūdis neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis nėra linkęs paisyti nustatytų reikalavimų netgi būdamas itin apsunkintomis sąlygomis. Be to tai, kad nuobaudos šiuo metu jau nebegaliojančios nereiškia, jog jos negali būti vertinamos, kadangi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamas nuteistojo elgesys per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, neišskiriant atskirų epizodų. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėdamas skundą teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo R. L. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.