- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 1-231-88/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01899-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Antanas Virbalas
- Kaltinamasis
- S. P.
- Kategorijos
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, nukentėjusiojo nepilnamečio K. Ž. įstatyminiam atstovui A. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2012-05-18 apie 15.15 val., tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. matant kitiems asmenims, viešoje vietoje – gatvėje prie namo, esančio Lūšių g. 7, Vilniuje, įžūliais, neleistinais, moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, ranka sudavė nukentėjusiajam K. Ž. ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarė muštinę žaizdą lūpos gleivinėje su viršutinių dviejų dantų panirimu, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. Ž. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Apklaustas teisiamajame posėdyje S. P. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2012-05-21 buvo užlipęs kopėčiomis į namo, (duomenys neskelbtini), palėpę. Būdamas palėpėje jis matė prie kito namo paauglius, jų tikslaus skaičiaus nepamena. Jis palėpėje tvarkėsi ir išgirdo, kad nukrito kopėčios. Tada pažiūrėjęs pamatė nubėgančius anksčiau minėtus paauglius. Tuomet jis iš palėpės nušoko ir nusivijo nubėgančius paauglius. Jis pasivijo vieną paauglį ir jam sudavė ranka du ar tris kartus į veidą. Jis taip pasielgė, nes buvo įniršęs, dėl to, kad jie numetė kopėčias, dėl padaryto labai gailisi (b. l. 31-35).
Papildomai teisiamajame posėdyje S. P. parodė, kad kas nugriovė kopėčias nematė, jo, t. y. S. P., niekas nemušė, jis susižalojo pats, traumatologiniame gal suklydo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, per didelė suma.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, nukentėjusiojo nepilnamečio K. Ž. įstatyminis atstovas A. Ž. parodė, kad 2012-05-18, apie 15 val., buvo darbe, paskambino sūnus ir pranešė, kad šalia mokyklos jį sumušė nepažįstamas vyras, pasakė, kad iškvietė policiją ir jos laukia. Jis, t. y. A. Ž., atvažiavo į įvykio vietą, ten jau buvo ekipažas, automobilyje sėdėjo vyriškis, kuris sumušė sūnų. Pareigūnai apsakė, kad jam, t. y. A. Ž., reikia važiuoti į policiją duoti parodymus apie aplinkybes. Komisariate jis ir sūnus davė parodymus, pareigūnai leido važiuoti į Žalgirio kliniką, kad būtų suteikta medicininė pagalba. Kai jis, t. y. A. Ž., kaltinamojo paklausė, kodėl jis taip pasielgė, pastarasis atsakė, jog neaiškintų jam kaip gyventi. Prie civilinio ieškinio pridėta kvite (b. l. 109) yra patamsinti vaistai, kurie skirti sūnaus gydymui, kvito suma – 21,60 Lt. Civiliniame ieškinyje nurodytą 700 Lt sumą grindžia pažymoje (b. l. 11) nurodytu 4 punktu, prašo šią sumą priteisti nežiūrint į tai, kad šių išlaidų dar nėra. Taip pat prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, sūnus bijo eiti pro kaltinamojo namus, stengiasi ten vienas nevaikščioti. Mano, kad žmogus, kuris įvykdė tokius veiksmus, turi atsakyti dabar, o ne vėliau.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad 2012-05-18 apie 15.15 val. jis ėjo kartu su klasiokais A. T., K. J., T. Č. ir D. F. iš Žvėryno gimnazijos. Išėję iš gimnazijos jie nuėjo į parduotuvę „IKI“, o iš jos ėjo per vidinį namo kiemą, esantį Sėlių 35 Vilniuje. Einant pro namą, jis pamatė, kad į namą yra atremtos kopėčios. Tuo metu T. Č. draugiškai netyčia pastūmė A. T., po ko jis išgirdo, kad kopėčios nukrito. Jie išsigando ir pradėjo bėgti. Du klasiokai A. T. ir D. F. nubėgo į vieną pusę, o jis su T. Č. nubėgo į Lūšių gatvę. Nubėgę sustojo ir pradėjo eiti. Jis pamatė, kad iš to namo išbėgo nepažįstamas vyras apie 30 m. amžiaus, kuris pribėgo prie jų. Draugas pabėgo o jis liko, nes nieko nebuvo padaręs. Tas vyras griebė viena ranka už sprando, o su kita ranka pradėjo daužyti jo veidą. Trenkė gal kokius septynis kartus. Tuo metu prie jų pribėgo klasiokas K. J., kuris pradėjo šaukti tam vyrui, ką jis daro. Vyras jį trumpam paleido ir jis pabėgo. Jis su draugais išbėgo į Sėlių gatvę, kur iškvietė policiją. Atvažiavusi policija sulaikė vyrą, kuris jį sumušė ir pristatė į policijos komisariatą. Jam padaryta fizinė žala. Iš jo nieko nepagrobė (b. l. 11-12).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad 2012 gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, jis ėjo su K. Ž., T. Č. ir K. J. į Žvėryno knygyną. Jis su T. draugiškai pasistumdė, tai įvyko prie gyvenamo namo. Besistumdydami jie užkabino medines kopėčias ir jos nukrito. Visi pradėjo juoktis ir iš karto pabėgo. Jis nubėgo atgal iki stotelės. Ten laukė draugų. Maždaug po 10 minučių atbėgo K.. Jis su K. nubėgo pas K.į, pamatė, kad yra kruvinas Kastyčio veidas. K. pasakė, kad jį pasivijo vyriškis ir sumušė. Buvo iškviesta policija. Atvažiavo K. tėvas. Jis nematė, kaip buvo sumuštas K.. Jis neatkreipė dėmesio, kad buvo atidarytos namo palėpės durelės, jis nematė vyriškio namo palėpėje ir negirdėjo, kad kas nors šauktų (b. l. 17).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. J. parodė, kad 2012 gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, jis ėjo su K. Ž., A. T., T. Č.. Jis su K. ėjo priekį, o A. ir T. ėjo iš paskos. Jie tarpusavyje stumdėsi, išdykavo. Jis išgirdo, kad kažkas nukrito, atsisukęs pamatė, kad nukrito kopėčios, kurios buvo atremtos į namą. Jie išsilakstė. Jis su K. nubėgo į vieną pusę, A. su T. – į kitą pusę. Kai bėgo - negirdėjo, kad kas nors šauktų. Nubėgus netoliese nuo namo, į kurį buvo įremtos kopėčios, negali pasakyti atstumo, juos abu pasivijo vyriškis ir jis pradėjo K. mušti, sudavė K. į veidą, bet jis neįsidėmėjo kiek smūgių buvo suduota. Vyriškis nepasakė, už ką mušė. Jis priėjo, pasakė vyriškiui - ką jis daro. Vyriškis paleido K. ir jie abu pabėgo. K. paskambino tėčiui ir iškvietė policiją (b. l. 18).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1216/12(01) matyti, kad K. Ž. padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje su viršutinių dviejų dantų panirimu, kraujosrūva su nubrozdinimu dešinėje plaštakoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti galėjo pakakti dviejų trauminių poveikių, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, nebūdingi savęs žalojimui (b. l. 15-16).
Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad S. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t. y. pažeidė viešąją tvarką. Jis savo kaltę pripažino, ją patvirtina nukentėjusiųjų K. Ž. ir A. Ž., liudytojų A. T., K. J. parodymai, specialisto išvada. Nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. P. teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam viešųjų darbų bausmę.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, nukentėjusiojo nepilnamečio K. Ž. įstatyminis atstovas A. Ž. pareiškė 7867,92 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos perkant būtinus vaistus skausmui malšinti ir žaizdoms apdoroti – 27,92 Lt, odontologinis gydymas – 840 Lt, bei išlaidos, kurios gali būti partirtos dėl ateityje galinčių pasireikšti problemų – 7000 Lt. Neturtine žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, sūnus buvo priverstas praleisti pamokas, dėl patirtų traumų buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, apribotos valgymo funkcijos ir maisto asortimentas, patirtas fizinis smurtas sūnui sukėlė baimės jausmą, vengė vienas išeiti iš namų, jis, t. y. A. Ž., turėjo sūnų vežioti pas gydytojus, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. priteistinos patirtos išlaidos perkant būtinus vaistus skausmui malšinti ir žaizdoms apdoroti – 27,92 Lt, ir išleistos odontologiniam gydymui apmokėti – 840 Lt, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl išlaidų, kurios gali būti partirtos dėl ateityje galinčių pasireikšti problemų – 7000 Lt atmestinas, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 7000 Lt būtų skirti tik planuojamam gydymui, jeigu pasireikš problemos, kurios nebūtinai atsitiks, taigi, tai nėra faktiškai turėtos asmens išlaidos, o tik planuojamos.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, nepilnamečio K. Ž. įstatyminiam atstovui A. Ž. neturtinė žala priteistina, nes dėl nusikalstamų S. P. veiksmų jis ir jo sūnus patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sūnus K. Ž. patyrė skausmą, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl mažintinas iki 1000 Lt.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 55,09 Lt civilinį ieškinį patirtai žalai atlyginti, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307 str., teismas
n usprendžia:
S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 valandų visuomenės labui.
Kardomąją priemonę S. P. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti A. Ž. iš S. P. 867,92 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš S. P. 55,09 Lt už K. Ž. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.