Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-496-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-18
Bylos Nr.
II-496-506/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
J. S.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. S. (toliau ir – pareiškėja),

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija), priėmusio nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2019-05-09 nutarimo Nr. 10-ANR_N-9394-2019, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Gubarytė nustatė, kad J. S. 2019-04-09 18.28 val. Vilniuje, Kalvarijų-Maišiagalos gatvių sankryžoje vairavo elektrinį paspirtuką, važiavo Kalvarijų gatve šaligatviu, artėdama prie vietos, kur reikės kirsti važiuojamąją dalį – Maišiagalos gatvę, kirto ją neįsitikinusi, kad važiuoti bus saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, ir susidūrė su automobiliu VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. M., bei apgadino automobilio priekinį bamperį, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 59 punkto reikalavimus. Šiuos J. S. veiksmus vyresnioji specialistė kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje, ir nutarimu jai skyrė administracinę nuobaudą – 40 eurų dydžio baudą.

Šalies argumentai

J. S., nesutikdama su nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo „anuliuoti nutarimą Nr. 10-ANR_N-9394-2019 pagal 428 str. 3 d. ir skirtą 40 eurų nuobaudą“. Pareiškėja skunde nurodė, jog kirsdama kelią įsitikino, kad netrukdys kitiems eismo dalyviams; automobilis išvažiavo iš gatvės, kuri išeina iš Kalvarijų gatvės kiemo į Kalvarijų gatvę, ji važiavo Kalvarijų gatvės šaligatviu, privažiuodama prie kirtimo vietos sulėtino greitį, ji ir jos vyras Y. S. matė, kad automobilis sustojo lyg praleisdamas pareiškėjos vyrą, nes jis važiavo priekyje. Kirsdama kelią ji buvo tikra, kad automobilis sustojo juos praleisti, bet vairuotojas pažiūrėjo tik į kairę ir pradėjo judėjimą. Ji sulėtino greitį, bet jau būdama sankryžoje, buvo nutrenkta. Automobilio bamperis nebuvo apgadintas, nes susidūrimo vieta buvo jos paspirtuko vairas ir automobilio priekinis valstybinis numeris, ką įrodo ant paspirtuko likę raudoni dažai, o automobilio spalva buvo mėlyna; automobilis nebuvo apgadintas, buvo subraižytas tik paspirtuko vairas ir automobilio numeris.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą institucija nurodė, kad pareigūnė byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Liudytojas Y. S. paaiškino, kad privažiavęs Kalvarijų ir Maišiagalos gatvių susikirtimą, sustojo, nes matė Maišiagalos gatve link jų atvažiuojantį automobilį ir apie tai sušuko savo žmonai. Tuo metu automobilis VW sustojo, jo žmona J. S. sulėtino greitį ir nesustojusi kirto važiuojamąją dalį, o tuo metu automobilis pajudėjo ir kliudė ją. J. S. pagalvojo, kad automobilio vairuotojas ją mato, pradėjo važiuoti, automobilis taip pat pradėjo važiuoti ir ją partrenkė. KET 59 punkte numatyta, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją kelio dalį, visais atvejais privalo sumažinti greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Šio KET punkto reikalavimus J. S. pažeidė, nes privalėjo įsitikinti, kad važiuoti saugu, o ne pagalvoti, kad ją praleidžia automobilis. Prašė netenkinti J. S. skundo ir palikti nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdyje J. S. palaikė skundo argumentus, prašė nutarimą ir jai paskirtą baudą panaikinti, papildomai paaiškino, kad jos vairuotas paspirtukas Segway ES2 yra priskiriamas motoriniams dviračiams. Paspirtuku ji važiavo šaligatviu, nes toje gatvės dalyje nėra dviračių tako. Matė, kaip automobilio vairuotojas pažiūrėjo į kairę, pagalvojo, kad jis praleidžia ją ir jos vyrą, taip pat važiavusį paspirtuku ir sustojusį praleisti automobilio, todėl ji nesustojo ir tęsė judėjimą. Ji važiavo priešinga kryptimi, nei kitas transportas, Kalvarijų gatve važiuojant link Jeruzalės nėra dviračių tako, todėl važiavo šaligatviu. Žino, kad važiuodama ji turi laikytis dviratininkams skirtų eismo taisyklių, o jei paspirtuką tempia, jai galioja pėsčiajam skirtos taisyklės. Su nutarimu nesutinka ir dėl to, kad paspirtukas atsitrenkė į automobilio valstybinį numerį, bet ne į bamperį, bamperio neapgadino.

Teismo posėdyje liudytojas A. M. parodė, kad įvykio metu vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo iš Maišiagalos gatvės ir ketino sukti dešinėn į Kalvarijų gatvę link Žaliojo tilto. Prie sankryžos sustojo, įsitikino, kad iš dešinės ir kairės kliūčių nėra, pradėjo važiuoti per sankryžą, pravažiavo iki kirtimo linijos ir stabtelėjo, nes norėjo praleisti iš PC Lidl pusės išvažiavusį automobilį. Tuo metu ir įvyko susidūrimas su paspirtuku, vairuojamu J. S.. Paspirtukas atsitrenkė į jo automobilio bamperio kairiąją pusę, nubrozdintas bamperis ir valstybinis numeris. Jis taip pat yra nubaustas dėl šio įvykio, nes nustatyta abipusė kaltė, baudą sumokėjo.

Teismo posėdyje liudytojas Y. S. parodė, jog įvykio dieną važiavo su žmona J. S. paspirtukais iš darbo namo, prie PC Lidl kirto sankryžą Kalvarijų gatvėje, jis važiavo pirmas, žmona atsilikusi 5-10 metrų atstumu. Jis pastebėjo iš kairės pusės atvažiuojantį automobilį VW. Pristabdė praleisdamas automobilį, bet automobilis sustojo, jo žmona aplenkė jį ir įvažiavo į kelią, kurį jie kirto. Kai žmona beveik pravažiavo kelią, automobilis pajudėjo ir kairiuoju šonu kliudė jo žmoną. Tiek jis, tiek J. S. važiavo šaligatviu, toje vietoje dviračių takas nėra pažymėtas.

Teismo posėdyje liudytoja G. A. parodė, kad 2019-04-09 važiavo priekinėje keleivio vietoje A. M. vairuojamame automobilyje. Prie sankryžos su Kalvarijų gatve A. M. pristabdė automobilį pasižiūrėti, ar iš kairės neatvažiuoja automobilis. Tuo metu link Lidl parduotuvės važiavo su paspirtukais vaikinas ir mergina, vaikinas sustojo, o mergina kiek pristabdė, apvažiavo automobilį ir nuvažiavo į priekį. Jos nuomone, mergina paspirtuku įvažiavo į automobilį, nes A. M. net nepaspaudė pedalo, ir susidūrimas įvyko automobiliui nepradėjus važiuoti. Merginai norint apvažiuoti automobilį reikėjo daryti didesnį lanką ir išvažiuoti į Kalvarijų gatvę. Ji paspirtuku važiavo šaligatviu ir nesustojo praleisti automobilio. Prisimena, kad atvykę policininkai aiškino, jog mergina pagal jos paspirtuko modelį ir galingumą turėjo važiuoti gatve, o ne šaligatviu.

Teismo posėdyje liudytojas J. A. parodė, kad įvykio metu su žmona G. A. važiavo iš sodų A. M. vairuojamame automobilyje. Iš Maišiagalos gatvės išvažiuojant į Kalvarijų gatvę turėjo sukti į dešinę link turgaus, A. M. sustojo įsitikinti, kad nėra kliūties iš kairės. Mergina ir vaikinas paspirtukais važiavo šaligatviu dešine puse nuo turgaus. Vyras sustojo, o mergina pradėjo važiuoti paspirtuku, nors turėjo praleisti transportą ir pereiti gatvę kaip pėsčioji arba važiuoti gatvės važiuojamąja dalimi. Be to, ji turėjo važiuoti ne kairiąja puse, o dešine, pagal transporto judėjimo kryptį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad institucijos įgaliotoji pareigūnė 2019-05-09 nutarimu paskyrė nuobaudą J. S. administracinio nusižengimo byloje, kurioje jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2019-04-09 18.28 val. Vilniuje, Kalvarijų-Maišiagalos gatvių sankryžoje vairavo elektrinį paspirtuką, važiuodama Kalvarijų gatve šaligatviu, artėdama prie vietos, kur reikės kirsti važiuojamąją dalį Maišiagalos gatvę, kirto ją neįsitikinusi, kad važiuoti bus saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, susidūrė su automobiliu VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei apgadino jo priekinį bamperį, taip pažeidė KET 59 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis bendrais atsakomybės už administracinius nusižengimus pagrindais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatoma administracinio nusižengimo, kuriuo jis kaltinamas, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma; bent vieno būtinojo požymio nenustačius, atsakomybė negali būti taikoma.

ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, jeigu nurodyti asmenys padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė, kad važiavo paspirtuku Segway ES2. Pagal gamintojo viešai skelbiamus šios transporto priemonės duomenis, šis paspirtukas turi galios šaltinį, kurio galia ne didesnė nei 1 kW (700 W) ir jo greitis neviršija 25 km/val., tad jis priskiriamas motoriniam dviračiui.

KET 66 punkte nurodyta, kad taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams, iš ko seka, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį taikoma ne tik už dviračių, bet ir už motorinių dviračių vairavimą, be to, tai rodo, kad dviračio ir motorinio dviračio sąvokos nėra tapačios, ką patvirtina ir Saugaus eismo automobilių keliuose įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 2 straipsnyje nurodytos atskiros šių transporto priemonių sąvokos. SEAKĮ 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad „dviratis“ – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas (neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami), o SEAKĮ 2 straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad „motorinis dviratis“ – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val.

Nagrinėjamoje byloje pagal transporto priemonės konstrukciją, varomosios jėgos pobūdį bei technines charakteristikas elektrinis paspirtukas visiškai atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 36 dalyje apibrėžtą „motorinio dviračio“ sąvoką. Iš to seka, kad tokios transporto priemonės vairuotojams tenka dviratininkų pareigos. Jie gali važiuoti šaligatviu, važiuojamąja kelio dalimi kuo arčiau dešiniojo krašto bei dviračių taku; tokiu paspirtuku draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėją.

KET 59 punkte nustatyta, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Teismui nekyla abejonių, kad J. S. 2019-04-09 18.28 val. Vilniuje, Kalvarijų ir Maišiagalos gatvių sankryžoje vairuodama elektrinį paspirtuką kirto važiuojamąją dalį neįsitikinusi, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, dėl to susidūrė su automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. M. bei apgadino šio automobilio bamperį prie valstybinio numerio, kas ir užtraukia jai administracinę atsakomybę pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį.

Pati pareiškėja neginčija aplinkybės, jog jai tik pasirodė, kad automobilio vairuotojas sustojo jos praleisti, todėl ji ir kirto važiuojamąją dalį, nors toje situacijoje, pagal KET reikalavimus, ji turėjo pareigą nesivadovauti prielaidomis, o įsitikinti, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma automobilio vairuotojui atlikti posūkį iš Maišiagalos gatvės į dešinę, į Kalvarijų gatvę.

Be to, pareiškėja ginčijo aplinkybę, kad automobilio bamperis nebuvo apgadintas. Tačiau skundo nagrinėjimo metu pati J. S. pateikė į bylą papildomas nuotraukas, iš kurių matyti, kad apibraižytas ne tik automobilio valstybinis numeris, bet bamperis prie numerio. Tad, iš esmės, pati pareiškėja savo skundo argumentą, jog buvo apibraižytas tik automobilio numeris, paneigė papildomai pateiktomis nuotraukomis.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, J. S. kaltė padarius ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotoji pareigūnė tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019-05-09 nutarimą Nr. 10-ANR_N-9394-2019 J. S. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

J. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės 2019-05-09 nutarimą Nr. 10-ANR_N-9394-2019, kuriuo J. S. patraukta administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta administracine nuobauda – 40 eurų dydžio bauda, – palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja