Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad laikotarpyje nuo 2023-08-01 iki 2024-08-15, žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. A. K., nesilaikydamas CK 6.930¹straipsnio I dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

2. VMI pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (IV t., b. l. 138-140).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

4. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai skolininkui yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Taigi, skolininkui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

7. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Šiuo atveju A. K. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Byloje esantys duomenys liudija, kad A. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (I t., b. l. 7), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

8. Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu nuo 2023-08-01 iki 2024-08-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. K. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti įmonės atsiskaitymus su kreditoriais. Iš VMI pareiškimo bei byloje esančių dokumentų matyti, kad A. K. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-10-08 mokestinė nepriemoka VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) duomenimis sudarė 391524,50 Eur, iš jos: 338971,90 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir 22110,68 Eur šio mokesčio delspinigiai (mokestinė nepriemoka nuo 2022-10-26), 24881,91 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), 1291,56 Eur šio mokesčio delspinigiai (nepriemoka nuo 2023-12-16), 2673,47 Eur pelno mokestis (toliau – ir PLN), 83,01 Eur šio mokesčio delspinigiai (nepriemoka nuo 2024-06-16); 1437,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis (toliau – ir NTM), 74,97 Eur šio mokesčio delspinigiai (nepriemoka nuo 2024-02-16). 2023-11-24 sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 273722,06 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo pagal grafiką iki 2025-11-25. 2024-07-18 VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėta sutartis nutraukta, nevykdant jos sąlygų. Įmonės sąskaitų: „Paysera LT" UAB, „Swedbank“ AB, Kredito unijoje „DELTA" bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, išrašai liudija apie piniginių lėšų judėjimą (I t., b. l. 32-150, II t., b. l. 1-134, III t., b. l. 1-150, IV t., b. l. 1-129) pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą. Byloje nustatyta, ką pripažino ir A. K., kad, žinodamas, jog įmonė turi nuolatinę mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (operatyvaus patikrinimo pažyma I t., b. l. 20-31), laikotarpiu nuo 2023-08-01 iki 2024-08-15, įmonei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, įmonei gaunant pajamas, iš kurių jis, kaip įmonės vadovas, turėjo galimybę jei ne visiškai pašalinti mokestinę nepriemoką, tai bent ją reikšmingai sumažinti, to nepadarė, nes aktualiu laikotarpiu gautas įmonės pajamas jis nukreipė atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Įvertinus įmonės (ne)sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį (391524,50 Eur), mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų sistemingumą, nenustačius, kad įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini įmonės ūkinei veiklai, konstatuotina, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl A. K. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

9. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

10. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

11. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

12. Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo A. K., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę. A. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Įsiskolinimas VMI nėra padengtas ir didėja. Įmonė mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti neįvykdė. Nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino (atsiliepime ir teismo posėdžio metu) padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

13. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir A. K. asmenybė. Jis dirbantis, (LITEKO duomenys), kartu su žmona augina du mažamečius vaikus, teismui teigė turintis finansinių įsipareigojimų, tačiau savo turtinės padėties neatskleidė. Duomenų apie jo administracinius nusižengimus bei teistumą byloje nėra. Pažymėtina, kad A. K. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Operatyvaus patikrinimo pažymos duomenimis įmonės vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais ir transporto priemonės, kuriems yra taikomi apribojimai (I t.. b. l. 28).

14. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui.

15. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Byloje nenustatyta išskirtinių, neįprastų aplinkybių, kurios lemtų, kad minimali sankcijoje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų per griežta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Susidariusios ir nesumokėtos mokestinės nepriemokos suma yra pakankamai didelė (391524,50 Eur). Teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai A. K. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam nuobaudą baudą 1400 Eur.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; įmoka mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-428-522/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.