- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-112-485-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00151-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Gražys, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- V. B., E. L.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-485-2013
Teisėjas Nerijus Brinevičius Proceso Nr. 1-36-1-00151-2012-3
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 294 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyta BK 75 str. 1 d. 2 d. 3 d. ir V. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1(vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo terminu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. L., o M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis BK 38 str. 1 d., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. už tai, kad kartu su E. L. ir M. M., bendrai veikdami, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos panaudojant fizinę prievartą savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą M. M. tikrą teisę į žalos atlyginimą dėl apgadinto automobilio, įtardami, kad E. Š. ir L. S. yra susiję su M. M. automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimu, 2012 m. gegužės 13 d., apie 18 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje, V. B., po to M. M., po to E. L., įsiveržė į M. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten buvusių nukentėjusių E. Š. bei L. S. reikalavo prisipažinti apgadinus M. M. automobilį ir jį suremontuoti arba atlyginti padarytą žalą, V. B. reikalavo žalos pašalinimo, M. M. ranka sudavė E. Š. į veidą, smūgiavo į galvą L. S., tačiau pataikė į ranką, po to M. M. kartu su E. L. sugriebę E. Š. už rūbų tempė į lauką, tačiau jam priešinantis to padaryti nepavyko, M. M., E. L. ir V. B. išeinat į lauką, V. B. pagrasino nukentėjusiems nupjauti galvas, jeigu nebus suremontuotas M. M. automobilis, tokiais bendrais veiksmais kaltinamieji savavaldžiavo.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nuosprendį, pritaikyti BK 38 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nurodė, kad jei įstatymas leidžia pritaikyti susitaikymą, tai jis turi būti taikomas. Nuteistasis nurodė, kad teisėjas neatsižvelgė, kad jis pats paskambino policijai, todėl padėjo atskleisti nusikaltimą. Namuose bandė užtikrinti tvarką, liepė nieko nemušti ir nieko nelaužyti, tai patvirtino ir nukentėjusieji. Teisėjas neatsižvelgė, kad jis nesiekė nusikalsti, nevartojo prievartos, buvo mandagus. Teismas, nuteisdamas lygtinai, pažeidė jo laisvę, nes norėjo išvykti iš Lietuvos. Nurodė, kad turi 2 vaikus, šeimą, todėl nemano, kad tikslinga jį bausti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. B. iš esmės savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 38 str., todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d., teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – padarytas apysunkis nusikaltimas, žalos nėra, nukentėję jam atleido, charakterizuojamas patenkinamai, pats fizinio smurto nenaudojo, pagrįstai nuteistajam V. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams ir skyrė vieną įpareigojimą.
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., atsižvelgė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, kas rodo jo polinkį nusikalsti, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas, atsižvelgdamas į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinant aplinkybė ir sunkinanti aplinkybė, įvertinus šių aplinkybių reikšmę, bei vaidmenį, veikiant bendrininkų grupėje, pagrįstai skyrė bausmę žymiai žemesnę už jos vidurkį.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nuteistojo atžvilgiu nėra galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kadangi nėra visų BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis nesusitaikė su nukentėjusiaisiais, tai patvirtinančių dokumentų nėra. Nei nuteistojo, nei nukentėjusiųjų parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu jokia apimtimi negali būti vertinami, kaip susitaikymo faktas. Tuo tarpu jo bendrininkas M. M. teisiamojo posėdžio pirmojoje instancijoje metu su nukentėjusiaisiais susitaikė ir tai tinkamai deklaravo susitaikymo sutartimi.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.